Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio (toliau – ir nuosprendis), kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta 24 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 16 parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs A. P. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio A. P. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. P. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), būdamas gatvėje, prie pastato, 2025 m. kovo 15 d. apie 12.00 val., su savimi, kairės pusės vidinėje striukės kišenėje, plastikiniame maišelyje neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,069 g amfetamino, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1. A. P. paskirtą galutinę 16 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pakeisti laisvės atėmimu ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šios galutinės bausmės visiškai pridėti neatliktąją bausmės, skirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, dalį – 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimą, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių ir 1 dienai.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nurodė, jog teismas neteisingai vertino, kad nuosprendžio priėmimo metu, pasibaigus probacijai, neturėjo teisės bendrinti bausmių. Pagal BK naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas skaičiuojamas nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo laiko. Nusikalstama veika buvo padaryta asmens lygtinio paleidimo laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija įrodymų vertinimo, ar A. P. kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat neginčija bausmės jam paskyrimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde keliamas bausmių bendrinimo klausimas, t. y. nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nebendrinti A. P. paskirtos bausmės su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

8. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014; Nr. 2K-47-628/2018, Nr. 2K-56-495/2022; Nr. 2K-51-387/2024). BK 64 straipsnio taikymas sietinas ne su nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimo ar įsiteisėjimo data, o su naujos nusikalstamos veikos padarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-387/2024).

9. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad A. P. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir BK 259 straipsnio 2 dalį, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 357-730 2024 m. rugpjūčio 23 d. A. P. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo pabaiga – 2025 m. birželio 9 d. Taigi A. P. buvo lygtinai paleistas neatlikęs 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2025 m. kovo 15 d. A. P. padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu. Kadangi A. P. naują nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu, kai jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendyje turėjo vadovautis BK 64 straipsnio nuostatomis ir subendrinti dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, tačiau to nepadarė, klaidingai motyvuodamas, jog A. P. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo atlikęs jam Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes 2025 m. birželio 9 d. A. P. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, konstatuotina, kad bausmių bendrinimui pagal BK 64 straipsnio nuostatas šiuo atveju aktualu yra tai, kad nuteistasis naują veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs bausmės, t. y. lygtinio paleidimo laikotarpiu, todėl bausmės pagal minėtus du nuosprendžius turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, todėl jis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

10. Kadangi, kaip jau minėta, A. P. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas, neatlikęs dalies laisvės atėmimo bausmės, o baudžiamasis įstatymas nenumato jokių išimčių ar sąlygų, kurios leistų teismui nebendrinti bausmių nagrinėjamu atveju, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – 16 parų arešto, bendrintina visiškai sudedant su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausme bei A. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių ir 1 diena laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatyme imperatyviai nenurodyta, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdais, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja. Parinkdamas visišką bausmių sudėjimo būdą apygardos teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad A. P. ne kartą teistas už disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, nusikalstamą veiką, už kurią A. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, į tai, kad anksčiau skirtos trumpalaikio ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, o taip pat ir lygtinio paleidimo laikotarpiu paskirti įpareigojimai nesulaikė nuteistojo nuo naujos analogiškos veikos padarymo, ankščiau paskirtos bausmės, lygtinis paleidimas buvo neefektyvūs, A. P. netrukus po lygtinio paleidimo vėl nusikalto, todėl siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų šiuo atveju taikytinas visiškas bausmių sudėjimo būdas.

11. Konstatavus, jog nuteistojo atžvilgiu turi būti subendrintos jam paskirtos bausmės, todėl iš naujo turi būti sprendžiama dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuteistojo atžvilgiu taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti A. P. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės: tai, kad praeityje apeliantas teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs, skundžiamame nuosprendyje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, tame tarpe ir dėl trijų sunkių nusikalstamų veikų padarymo, savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką, todėl visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taikyti A. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taip pat, šiuo atveju atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi ir BK 54 straipsnio 3 dalimi taip pat nėra pagrindo, nes atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą (du kartus teistas, tame tarpe ir už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. spalio 31 d. pažymą Nr. ATP-2025-46266, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. P., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Stasė Kupčiūnienė teikė antrinę teisinę pagalbą A. P. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 129,17 Eur.

13. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro skundą, kuris tenkinamas, bei, atsižvelgus į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios bei į tai, kad nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, konstatuoja, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo pakeisti.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtą 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę subendrinti visiškai sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 9 (devynių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausme ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimt) mėnesių ir 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį dėl arešto bausmės tvarkos nustatymo.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. P. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.