- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-04
- Bylos Nr.
- 1A-289-966/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32196-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas, Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 2.1.3.5Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam mirus, išskyrus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 3 str. 1 d. 5 p.)
- 2.4.6.3.1Kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 3–7 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 327 str. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nuteistojo M. K. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk) ir dukrai S. K. (dalyvavo nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Zigmo Pociaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų. Į bausmės laiką įskaitytas M. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. M. K. pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d. 23.03 val., iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. 12.15 val., tikslesnis laikas nenustatytas, bute esančiame, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su A. G., peiliu septynis kartus tyčia dūrė A. G. į krūtinę bei tris kartus į pilvą ir padarė dauginius-pjautinius krūtinės ir pilvo sužalojimus su širdiplėvės, širdies kairiojo ir dešiniojo skilvelių kiauryminiais sužalojimais, krūtinkaulio ir šonkaulių kremzlinių dalių durtiniais – pjautiniais pažeidimais, kairiojo plaučio kiauriniu pažeidimu viršutinėje skiltyje, diafragmos ir kepenų pažeidimais, didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito vientisumo pažeidimais, kurie komplikavosi ūmiu nukraujavimu į išorę ir vidaus ertmes, ir dėl patirtų sužalojimų A. G. mirė įvykio vietoje, taip nužudė A. G..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Z. Pocius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendį, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukti, nes veika padaryta esant būtinosios ginties situacijai; nenustačius, kad M. K. veikė esant būtinosios ginties situacijai, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, ir maksimaliai sušvelninti M. K. skirtą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Nuteistasis M. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai parodė, kad kilusio konflikto metu jis mirtinai sužalojo A. G., bet tai padarė gindamasis nuo jo neteisėtų veiksmų.
2.2. Teismas tinkamai nevertino arba vertino vienpusiškai toliau nurodomas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme M. K. parodė, kad gyveno su A. G. tame pačiame bute, tačiau skirtinguose kambariuose. Su A. G. ne kartą yra kilę konfliktai dėl to, kad šis neatsiskaitydavo už jam M. K. atneštus daiktus. Vakarais, po bendrų išgertuvių su A. G., į M. K. kambarį įeidavo jam nepažįstami asmenys, kurie prieš jį vartojo smurtą. M. K. įsitikinęs, kad šiuos asmenis į butą įleisdavo A. G. ir tai buvo jo pažįstami, nes niekas daugiau raktų nuo įėjimo į butą durų neturėjo. Tokiu būdu buvo siekiama iškeldinti M. K. iš buto. Įvykio vakarą virtuvėje M. K. ir A. G. vartojant alkoholį tarp jų kilo konfliktas, nes A. G. neatsiskaitė su M. K. už jam perduotą DVD grotuvą. Be to, A. G. kaltino M. K. pinigų vagyste. Žodinio konflikto metu A. G., vartodamas kalėjimo žargoną, grasindamas nužudyti atsistojo prie stalo, paėmė į ranką peilį ir pradėjo juo barbenti į stalą. M. K. tai suprato kaip tiesioginę, realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, todėl taip pat nuo stalo pagriebęs peilį kelis kartus dūrė A. G..
2.3. Nuosprendyje teismas nurodė, jog liudytojai L. Š., A. R. (A. R.) anksčiau yra matę A. G. su mėlyne, ir šis sakė, kad tai jam padarė M. K.. M. K. teigia, kad ne kartą buvo sumuštas A. G. ir jo draugų ir tokie jo parodymai taip pat nepaneigti.
2.4. Nuosprendį priėmęs teismas, dėstydamas motyvus, kad M. K. nenurodė tokių aplinkybių, kurios rodytų, jog buvo reali grėsmė jo gyvybei ar sveikatai; net ir tuo atveju, jei nukentėjusysis būtų turėjęs rankoje peilį, tačiau neatliktų jokių aktyvių, agresyvių veiksmų M. K. atžvilgiu, šiam nesusidarytų reali grėsmė, nuo kurios jam reikėtų gintis, ne kartą peiliu duriant nukentėjusiajam, nevertino pačios situacijos ir jėgų santykio. Teismas nevertino, kad prieš M. K. anksčiau buvo smurtauta, kad A. G. jaunas, fiziškai daug stipresnis už nuteistąjį.
2.5. Tai, kad ant stalo neliko jokių žymių nuo barbenimo peiliu, neįrodo, jog A. G. neturėjo peilio. M. K. niekada netvirtino, kad A. G. peiliu badė stalą. Apelianto vertinimu, iš teismo motyvų sektų, kad A. G. peiliu turėjo sužaloti M. K. ir tik tada šis galėtų gintis. Tačiau tokiu atveju galima situacija, kad gynyba nebebūtų reikalinga.
2.6. Apygardos teismas tinkamai neargumentavo, ar M. K. veiksmuose nėra būtinosios ginties ribų peržengimo (BK 28 straipsnio 3 dalis). Pasak apelianto, siekiant nustatyti, ar nebuvo tokios situacijos, turėjo būti vertinamas jau anksčiau nurodytas A. G. ir M. K. jėgų santykis, nes M. K. ligotas, pensinio amžiaus, sunkiai vaikščiojantis žmogus.
2.7. Taip pat skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas paskyrė M. K. aiškiai per griežtą bausmę. Teismo motyvai dėl bausmės skyrimo yra ne visiškai pagrįsti. M. K. neneigia nei nusikalstamos veikos padarymo fakto, nei to, kad anksčiau teistas už su smurtu susijusius nusikaltimus, tačiau mano, kad šios aplinkybės negali būti viską lemiančios skiriant tokią griežtą bausmę. M. K. nedirbo dėl sveikatos būklės, o gyvenimo būdas buvo toks, kad lėšų pragyvenimui užsidirbdavo parduodamas daiktus, rastus šiukšlių konteineriuose, bet ne iš nusikalstamos veikos. M. K. manymu, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad jis neveikė esant būtinosios ginties situacijai, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Pripažinus tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę ženkliai trumpintinas ir pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo M. K. dukra S. K. nurodė, kad sutinka, jog procesas būtų nutrauktas, nes jos tėvas mirė. Nuteistojo gynėjas advokatas A. Palamarčukas pritarė tokiai artimųjų pozicijai ir sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų nutrauktas jo ginamajam mirus. Prokurorė J. Jakučionė nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, reikėtų procesą nutraukti, kadangi nėra jokių pagrindų jį tęsti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla M. K. nutraukiama BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, jam mirus.
4. BPK 3 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Viena iš tokių aplinkybių yra įtvirtinta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte – tai asmens, kuriam baudžiamasis procesas pradėtas ar jau vykdomas, mirtis. Baudžiamasis procesas tokiu atveju gali būti tęsiamas tik tada, kai tai reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nesant šių sąlygų, baudžiamasis procesas mirusiam asmeniui nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos. Jei asmuo miršta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kai nenustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų sąlygų tęsti baudžiamąjį procesą, ankstesnis pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 punktas).
5. Šiuo atveju baudžiamoji byla pagal nuteistojo M. K. gynėjo Z. Pociaus apeliacinį skundą buvo paskirta nagrinėti 2025 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje. Byloje nustatyta, kad po apeliacinio skundo padavimo, tai yra (duomenys neskelbtini), nuteistasis M. K. mirė. Nuteistojo mirties faktą patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (duomenys neskelbtini) rašte nurodyti duomenys bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas apie asmenį, gautas iš Registrų centro Gyventojų registro departamento.
6. Teisėjų kolegija nenustatė BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų išimčių, kurios sudarytų pagrindą tęsti baudžiamąjį procesą M. K. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo M. K. dukra S. K. patvirtino, kad nepageidauja tęsti baudžiamojo proceso ir sutinka, kad jis būtų nutrauktas tėvui mirus. Tokią pačią nuomonę teismui raštu pareiškė ir kita nuteistojo dukra A. K.. Nuteistojo gynėjas posėdžio metu palaikė tokią jo ginamojo artimųjų poziciją ir sutiko, kad procesas būtų nutrauktas jo ginamajam mirus. Prokurorė patvirtino, kad nėra jokių pagrindų tęsti procesą ir prašė baudžiamąją bylą M. K. nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Nepareiškus mirusio nuteistojo M. K. artimiesiems prašymo tęsti procesą nuteistąjį reabilituojančiais pagrindais bei nenustačius kitų BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų išimčių, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalis dėl M. K. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį naikinama ir baudžiamoji byla nuteistajam M. K. nutraukiama jam mirus. Nutraukus M. K. baudžiamąjį procesą jam mirus naikinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. K. pripažinimo pavojingu recidyvistu.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį bei pripažintas pavojingu recidyvistu, ir baudžiamąją bylą M. K. nutraukti jam mirus.
Kitos Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalies nekeisti.