Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Aivos Survilienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programos platformą išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis, laikotarpyje nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d., 23.03 val. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., 12.15 val., tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute esančiame, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su A. G. metu, septynis kartus peiliu dūrė A. G. į krūtinę bei tris kartus į pilvą ir padarė dauginius – pjautinius krūtinės ir pilvo sužalojimus su širdiplėvės, širdies kairiojo ir dešiniojo skilvelių kiauryminiais sužalojimais, krūtinkaulio ir šonkaulių kremzlinių dalių durtiniais – pjautiniais pažeidimais, kairiojo plaučio kiauriniu pažeidimu viršutinėje skiltyje, diafragmos ir kepenų pažeidimais, didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito vientisumo pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į išorę ir vidaus ertmes, dėl ko A. G. mirė įvykio vietoje. Tokiu būdu M. K. kaltinamas tuo, kad nužudė A. G..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. K. laikinai sulaikytas 2024 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kurios terminas teismo nutartimis tęsiamas iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamasis M. K. skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 17 d. (skunde klaidingai nurodoma data – 2027 m. vasario 17 d.) nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone – intensyvia priežiūra. Nurodo nesutinkantis su apygardos teismo nutartimi, kuria pratęstas suėmimas, kadangi kaip nurodė teismo posėdyje, kad jis tik gynėsi nuo agresyvių, peilį rankoje turėjusio A. G. veiksmų. Mano, kad teismas jo veiksmus turėtų vertinti kaip padarytus esant būtinosios ginties situacijai. Taip pat skunde nurodo esantis pensinio amžiaus, turintis sveikatos problemų, todėl, būdamas suimtas, negali gauti tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų. Nurodo turintis gyvenamąją vietą, gyvenantis dukrai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), todėl bėgti nuo teismo bei daryti kokius nors nusikalstamus veiksmus neketina ir mano, kad iki kol pirmosios instancijos teismas priims byloje procesinį sprendimą, kardomosios priemonės tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesne kardomąją priemone – intensyvia priežiūra.

5. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo M. K. skundą ir įvertinusi teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. K. suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, pagal kurią niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apygardos teismas, kad baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat liudytojų A. R. (A. R.), L. Š., S. S. (S. S.) parodymuose duotuose ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitoje bylos medžiagoje. Klaipėdos apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės taikymo klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir pagrįstai sprendė apie galimą nusikalstamos veikos, kurios padarymu M. K. kaltinamas, įvykdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme, kadangi tai daroma baudžiamąją bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme. Todėl pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka. Tai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje.

8. Atsakant į kaltinamojo skundo argumentą dėl jo veiksmų kvalifikavimo esant būtinosios ginties situacijai, pažymima, kad kaltinamojo pozicija bus vertinama kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, kadangi šiuo metu jo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl kaltinamojo kaltės ir jo veiksmų vertinimo pirmosios instancijos teismas spręs bylą išnagrinėjęs iš esmės priimtame galutiniame procesiniame dokumente. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje proceso stadijoje aptartų duomenų pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis M. K. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas šiuo atveju nenustatytas.

9. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. K. suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. suėmimas M. K. pratęstas, teismui pagrįstai manant, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

10. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). M. K. kaltinamas padaręs vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymas numato tik itin griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų be kitų alternatyvių bausmių. Tai, kad įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamus nusikaltimus nenumato jokių kitų alternatyvių bausmių, padidina riziką, jog asmuo gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bandyti pasislėpti nuo teismo. Nors kaltinamojo M. K. skunde pabrėžiama, kad pastarasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena dukrai priklausančiame bute, yra pensinio amžiaus ir turi sveikatos problemų, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šio pagrindo egzistavimą patvirtina ir kitos aplinkybės, kurias pagrįstai vertino Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. K. suėmimo terminą. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kaltinamojo M. K. turimų socialinių ryšių, jo asmenybės, kitų bylos aplinkybių kontekste.

11. Baudžiamosios bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis M. K. nėra vedęs, nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas už analogiškas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už nužudymą, už kurias jam buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Esant tokiems duomenims ir vertinant kaltinamojo M. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą bei sunkumą, o taip pat už tokią veiką numatytą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad minėti kaltinamojo duomenys dėl gyvenamosios vietos ar amžiaus, nėra pakankami, galintys jį sulaikyti nuo siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės. Būtina pažymėti ir tai, jog suėmimas skiriamas siekiant užkirsti kelią bėgti (slėptis) nuo teismo ir tokiu būdu trukdyti procesui. Skiriant suėmimą šiuo pagrindu, įstatymas nereikalauja, kad egzistuotų konkretūs duomenys apie asmens ketinimus bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, pakanka, kad tokia rizika yra. Pirmiau paminėtos aplinkybės dėl kaltinamojo M. K. socialinių, šeiminių ryšių, jo asmenybės bei nusikaltimo, kurio padarymu jis kaltinamas, pobūdžio leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. K., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas pripažįstamas pagrįstu.

12. Klaipėdos apygardos teismas kardomąją priemonę – suėmimą M. K. pratęsė nustatęs ir kitą – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad suimtasis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs ar pasikeitęs. Šiuo nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. M. K. kaltinamas padaręs smurtinį labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 1 dalis), pastarasis patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apygardos teismas įvertino ne tik pareikšto kaltinimo pobūdį, bet ir duomenis apie kaltinamąjį, t. y., kad kaltinamasis M. K. anksčiau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už sunkų sveikatos sutrikdymą bei nužudymą, kas patenka į įstatymo leidėjo BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nusikalstamų veikų sąrašą. Taip pat įvertinta, kad kaltinamasis M. K. kaltinamas padaręs naują nusikalstamą veiką praėjus šiek tiek daugiau nei 2 metams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir kitos nusikalstamos veikos, už kurias jis teistas ankstesniais nuosprendžiais, buvo padarytos praėjus neilgam laiko tarpui po bausmės atlikimo, taip pat jis baustas administracine tvarka. Todėl apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šie duomenys, kaip charakterizuojantys kaltinamąjį, duoda pagrindą išvadai dėl egzistuojančios kaltinamojo naujų nusikaltimų darymo rizikos. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada.

13. Skunde kaltinamasis prašo iki teismas priims galutinį sprendimą byloje, jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas M. K., pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, šioje proceso stadijoje jam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Pagrindo išvadai, kad šiuo metu kardomąją priemonę – suėmimą būtų galima pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones, nėra. Kaltinimas labai sunkaus nusikaltimo padarymu šioje proceso stadijoje anksčiau aptartų aplinkybių kontekste sustiprina riziką, kad M. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad jokiomis kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje proceso stadijoje negali būti pasiekiami BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, o su tuo susiję kaltinamojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

14. Kaltinamasis skunde nurodo esantis pensinio amžiaus ir turintis sveikatos problemų, o būdamas suimtas negali gauti tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų. Atsakant į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad suimtieji, kaip ir kiti asmenys, turi teisę naudotis tinkama sveikatos priežiūra ir gauti tokios pat kokybės ir lygio, kaip ir laisvėje esantys asmenys, gydymo paslaugas. Tai, jog sveikatos politika kalinimo įstaigose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir atitikti ją, o visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei tai, kad sveikatos priežiūros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti; visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, kaliniui turi būti suteiktos, yra numatyta ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse (rekomendacija Nr. (2006)2).

15. Suimtųjų asmenų sveikatos priežiūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 24 straipsnyje. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (SVĮ 24 straipsnio 2 dalis). Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, taryba (SVĮ 24 straipsnio 4 dalis). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (SVĮ 24 straipsnio 5 dalis). Taigi, būdami suimti, kaltinamieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga.

16. Kaltinamasis M. K. skunde akcentuoja savo amžių bei prastą sveikatą, kaip priežastį pastarajam netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamajam dėl sveikatos būklės negali būti taikomas suėmimas, o taip pat, kad laisvės atėmimo įstaiga šiuo metu kaltinamajam, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimus, neužtikrina reikiamo gydymo. Duomenų, jog kaltinamajam būtų reikalinga tokia medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigose, kuriose pagal SVĮ 24 straipsnį gali būti teikiamos suimtųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pateiktoje skundo medžiagoje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) nėra, tokių duomenų skunde nepateikė ir kaltinamasis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tolesniam kaltinamojo M. K. izoliavimui nuo visuomenės, siekiant kardomųjų priemonių tikslų, jo sveikatos problemos kelio neužkerta. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjantis teismas į kaltinamojo sveikatos problemų ir tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo aplinkybes, be kitų reikšmingų aplinkybių, ateityje privalės atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam taikytinų kardomųjų priemonių.

17. Remiantis išdėstytu, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartimi kaltinamajam M. K. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, o kaltinamojo skundas jame išdėstytais argumentais atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo M. K. skundą.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartimi kaltinamajam M. K. pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą trijų mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 19 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.