Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. 1995-05-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 111 straipsnio 1 dalį 7 metams laisvės atėmimo.

2. 2003-12-22 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą 14 metų laisvės atėmimo.

3. 2021-10-28 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausmė. Bausmę atlikęs, paleistas 2022-03-17 iš Kauno tardymo izoliatoriaus, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės

M. K. laikotarpiu nuo 2024-08-15 23.03 val. iki 2024-08-19 12.15 val., tikslesnis laikas nenustatytas, bute esančiame, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su A. G., peiliu septynis kartus tyčia dūrė A. G. į krūtinę bei tris kartus į pilvą ir padarė dauginius – pjautinius krūtinės ir pilvo sužalojimus su širdiplėvės, širdies kairiojo ir dešiniojo skilvelių kiauryminiais sužalojimais, krūtinkaulio ir šonkaulių kremzlinių dalių durtiniais – pjautiniais pažeidimais, kairiojo plaučio kiauriniu pažeidimu viršutinėje skiltyje, diafragmos ir kepenų pažeidimais, didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito vientisumo pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į išorę ir vidaus ertmes, dėl ko A. G. mirė įvykio vietoje ir tokiu būdu M. K. nužudė A. G..??

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamosios teismo išvados

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buto kaimyno pavardės nepamena, vardas atrodo A.. A. gyventi į butą įleido nepažįstamas asmuo. Po kaimyno apsigyvenimo pastebėjo, kad po jo kambarį dar kažkas vaikšto ir turi raktus nuo kambario. Kambaryje jam pasirodydavo ,,(duomenys neskelbtini)“, kurie jam gulint, snaudžiant, pradėdavo daužyti veidą. Prabudęs nesuprasdavo, kas jie tokie ir kaip jie atsirakindavo duris. ,,(Duomenys neskelbtini)“ – tai tie, kurie nekviesti atsirasdavo nakties metu. Kaltinamasis mano, kad A. galėjo pasakyti draugams iš savo kompanijos, kad galima drąsiai eiti į kambarį, nes kaltinamasis yra išgėręs ir nieko nepadarys. Kartu su kaimynu išgerdavo virtuvėje. Nurodė, kad paskutinį kartą kartu su A. gėrė bendroje virtuvėje. Buvo vasara, rugpjūčio mėnuo, vakaras, o kokia buvo diena, nepamena. Tą dieną A. parėjo išgėręs ir parsinešė dar alaus ,,skarbonkių“, pats pasikvietė A. į virtuvę. Prieš tai su A. buvo apsipykę. Eidamas per sąvartynus, buvo radęs „plazmą“ ir radijo aparatą su kolonėlėmis, kuriuos parsinešė ir pasiūlė A. vietoj pinigų už tai, kad atnešdavo alaus. A. buvo pasižadėjęs už tai sekančią dieną duoti 10 eurų. Atėjus kitai dienai, A. 10 eurų nedavė, teigė jau davęs jam vakar 7 eurus, tačiau jų nebuvo gavęs, kitaip pinigus būtų turėjęs kišenėje. A. atsinešė virtuvinį peilį ir pradėjo badyti stalą, buvo nepatenkintas, putojosi ir nieko nesakė. Po to sekė ilgas pokalbis, kuris vis labiau aštrėjo, dėl to jam „trūko nervas“, subadė A. ir paliko jį ten gulėti, o pats užrakino laukines duris ir išėjo. Kiek kartų dūrė, neskaičiavo. Viskas vyko virtuvėje, kurioje gėrė, ten peilį ir paliko. Koks tai buvo peilis, nepamena. Dūrė dėl visko, buvo susidariusi įtampa. Tuo metu dėl to nepasigailėjo, buvo susinervinęs ir išgėręs, o dabar apie nieką negalvoja, nes jau po laiko. Nurodė, jog prieš tai buvo sumušęs kitą kaimyną, suduodamas į galvą plaktuku. Tą vakarą buvo išgėręs nedaug, tik 3 litrus alaus. Duriant peiliu abu stovėjo. Jis iš A. juto agresiją, nes šis prieš tai peiliu badė stalą, todėl nieko nelaukęs smeigė pirmas. Stalo badymo žymės turėjo likti, bet niekas nežiūrėjo. Jam A. buvo visada pavojingas, nes iš kambario visada atsinešdavo peilį, todėl, kad jis nepradėtų badyti jo, dūrė pirmas.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju buvo nurodęs analogiškus įvykio aplinkybes (t. 2, b. l. 155–156).

Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamąjį ankščiau yra matęs kelis kartus, A. G. pažinojo porą metų, A. padėdavo jam darbuotis. A. anksčiau gyveno bendrabutyje pas pažįstamus, bet ten buvo blogos sąlygos, todėl jam jo (liudytojo) sutuoktinė per pažįstamus padėjo išsinuomoti butą (Duomenys neskelbtini) gatvėje. Tame bute buvo du atskiri kambariai, viename iš jų gyveno kaltinamasis. Nurodė, kad anksčiau yra matęs ant A. veido sumušimo žymes. Paklausus kas buvo, A. pasakė, jog buvo užpultas kaimyno, kuris būna agresyvus, pastoviai neša į namus šiukšles, o ką nors pasakius, iš karto paima peilį. Liudytojas A. pasiūlė pagalbą susirasti kitą butą, bet šis atsisakė, nurodydamas, jog jam patogu gyventi miesto centre. Dėl sumušimų į policiją A. nesikreipė. Parodė, jog A. buvo atsakingas, malonus, tylus žmogus, visada padėdavo, buvo geras darbininkas, alkoholį vartodavo saikingai, nebūdavo, kad užgerdavo ir dingdavo. Prieš įvykį A. buvo prašęs paskolinti 50 eurų, nes prieš tai dalis jo pinigų buvo dingę po to, kai sėdėjo su kaimynu virtuvėje. Rugpjūčio mėnesį buvo susitaręs susitikti su A. dėl darbo, bet jis neatėjo, į skambučius neatsakė. Iš pradžių pas A. nuvažiavo su žmona, bet niekam durų neatidarius, susisiekė su buto šeimininku, kuriam atvykus ir įėjus į butą, A. virtuvėje rado negyvą.

Liudytoja L. Š. parodė, kad A. padėdavo jos vyrui. Buvo geras, ramus, sąžiningas, kuklus žmogus, nebuvo jo mačiusi agresyvaus ar pikto. Užgerdavo labai retai, bet pati jo girto nėra mačiusi. Vieną kartą, maždaug prieš 2 mėnesius iki nužudymo, matė A. su mėlyne. Paklausus iš kur ji, šis atsakė, kad sužalojo kaimynas, nes yra agresyvus žmogus, nešantis šiukšles iš konteinerių. Apie A. nužudymą sužinojo iš vyro.

Liudytojas S. S. parodė, kad buvo išnuomojęs A. G. jam priklausantį kambarį, dviejų kambarių bute, o kitame kambaryje gyveno M. K.. A. G. buvo geras, ramus žmogus. Gyveno išnuomotame kambaryje apie du metus. Kartais jo klausdavo kokie jo santykiai su kaimynu, A. G. nesiskųsdavo. Jis pats užeiti į nuomojamą bijodavo, nes anksčiau kaltinamasis buvo sužalojęs kitą jo nuomininką. Dėl kaltinamojo netinkamo elgesio, į butą nešamų šiukšlių, buvo parašęs skundą. A. prašymu nuvyko į nuomojamą butą ir ten virtuvėje rado negyvą A. G..

2024-08-19 įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad buto virtuvėje ant grindų guli vyriškos lyties lavonas su dešimt durtinių - pjautinių sužalojimų krūtinėje ir pilve. Ant lavono rastas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“. Protokolo priede – foto lentelėse be kitų duomenų, užfiksuotas virtuvėje esančio be akivaizdžių sugadinimų, stalo, vaizdas (t. 1, b. l. 21–67, 68–72).

2024-08-27 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuota, kad 2024-08-19 2. 03 val. paskambinęs A. R. pranešė apie bute rastą nužudytą A. G. (t. ,1 b. l. 115–116).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. G. mirė dėl dauginių durtinių pjautinių sužalojimų krūtinės ir pilvo srityje, išsivysčius komplikacijoms. A. G. padaryti dauginiai durtiniai - pjautiniai krūtinės ir pilvo sužalojimai su širdiplėvės, širdies kairiojo ir dešinio skilvelių kiauryminiais sužalojimais, krūtinkaulio ir šonkaulių kremzlinių dalių durtiniai - pjautiniai pažeidimai, kairio plaučio kiauriniai pažeidimai viršutinėje skiltyje, diafragmos ir kepenų pažeidimai, didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito vientisumo pažeidimai, muštinė žaizda dešinio antakio srityje, dvi kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose (t. 2, b. l. 15–17).

Specialisto paaiškinimo protokole užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertas paaiškino, jog A. G. mirtis įvyko ne mažiau trijų - trijų su puse paros laikotarpyje iki įvykio vietos apžiūros (t. 2, b. l. 23).

Apžiūros protokole nurodyta, kad policijos pareigūnų „Body“ kamera darytame vaizdo įraše užfiksuota, jog M. K. paaiškino, kad konflikto su A. G. dėl dingusių daiktų metu, virtuvėje A. G. keletą kartų dūrė peiliu (t. 1, b. l. 122–123).

2024-10-08 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vietoje, ant A. G. kūno rastą mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“, nustatyta, kad telefonas paskutinį kartą naudotas skambinant 2024-08-15, 17.07 val., paskutinės nuotraukos darytos 2024-08-15, 23.03 val. (t.1, b. l. 125–149).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tyrimo metu, 2024-08-20 M. K. nustatytas padarytas netaisyklingos formos plote išsidėstęs daugybinių smulkių taškų pavidalo odos nubrozdinimas kairės šlaunies viršutinio trečdalio užpakaliniame išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakaliniame išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio kelio priekiniame išoriniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti 4-5 paros iki apžiūros (t. 2, b. l. 5).

2024-09-05 specialisto išvadoje konstatuota, kad ant tirti pateiktų šortų rasta M. K. biologinių pėdsakų ir susimaišiusio M. K. ir A. G. kraujo (t. 2, b. l. 43–56).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu M. K. dėl jam nustatytų (duomenys neskelbtini) galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat gali suvokti bylai reikšmingas aplinkybes, duoti apie tai parodymus ir dalyvauti teismo procese (t. 2, b. l. 130–133).

III. Įrodymų vertinimas, išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Teismas konstatuoja, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamojo M. K. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, patvirtino, kad tarp jų buvo susidariusi konfliktinė situacija, tačiau detaliai sužalojimo momento nepaaiškino, teigė, jog pirmas puolė peiliu A. G. ir dūrė, nes šis peiliu badė stalą, rodė jo atžvilgiu agresiją. Analogiškas aplinkybes apie įvykį M. K. paaiškino sulaikytas, kurios užfiksuotos policijos pareigūnų vaizdo įrašo apžiūros protokole bei nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo komplikacijos dėl nustatytų durtinių, pjautinių sužalojimų krūtinės ir pilvo srityje, pažeidžiant širdiplėvę, širdies kairįjį ir dešinįjį skilvelius, krūtinkaulio ir šonkaulių kremzlines dalis, kairįjį plautį, diafragmą, kepenis ir kt., tai yra tarp nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvykio vietos apžiūros duomenys, liudytojų A. R. ir S. S. parodymai patvirtina, kad A. G. buvo sužalotas įvykio vietoje, kur ir buvo rastas, po to, kai butą savo raktu atrakino S. S.. Šie įrodymai, o ir specialisto išvada, kad ant tirti pateiktų kaltinamojo šortų rasta ir A. G. kraujo, patvirtina, kad kitas asmuo, be kaltinamojo, nukentėjusiojo sužaloti negalėjo. Sužalojimo pobūdis bei lokalizacija – dauginės durtinės – pjautinės žaizdos peiliu pilve, krūtinėje širdies plote, kur yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organai – sukėlė pavojų ne tik A. G. sveikatai, bet ir gyvybei, rodo, kad kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, durdamas peiliu 10 smūgių į pilvą ir krūtinę numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Dėl būtinosios ginties

Kaltinamojo teigimu, pirmas puolė peiliu A. G. dėl to, kad apsiginti nuo jam grėsusio pavojaus, nes A. G. turimu peiliu badė stalą, jo atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs, tai yra nurodė aplinkybes, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai nebuvo draugiški ir iki įvykio. A. G. buvo sakęs liudytojai L. Š., kad jam veide mėlynė liko nuo kaltinamojo smūgio. Pats M. K. parodė, kad buvo nepatenkintas nukentėjusiojo elgesiu dar prieš įvykį. Įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo esančios nuotraukos paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis elgdamasis agresyviai, peiliu badė stalą, tai yra ant įvykio vietoje apžiūrėto stalo sugadinimo peiliu požymių nerasta. Kaltinamojo teistumai už smurtinius nusikaltimus, liudytojų A. R., S. S. ir L. Š. parodymai dėl kaltinamojo ankstesnio kaimyno ir A. G. sužalojimo dar prieš įvykį, patvirtina kaltinamojo agresyvų charakterio pobūdį, ir priešingai – nukentėjusiojo A. G. ramų būdą. Kaltinamasis nenurodė tokių aplinkybių, kurios rodytų, kad buvo reali grėsmė jo gyvybei ar sveikatai. Net ir tuo atveju, jei nukentėjusysis būtų turėjęs rankoje peilį, tačiau neatliktų jokių aktyvių, agresyvių veiksmų M. K. atžvilgiu, kaltinamajam nesusidarytų reali grėsmė, nuo kurios jam reikėtų gintis, ne kartą peiliu duriant nukentėjusiajam. Teismo vertinimu pagal aptartus duomenis, vien kaltinamojo manymas ar įsivaizdavimas, kad egzistavo pavojus, nesant tam objektyvios priežasties taip manyti, nesudaro pagrindo teigti, kad M. K. veikė būtinosios ginties sąlygomis ar peržengiant būtinosios ginties ribas.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę M. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, turintį negrįžtamų pasekmių – tyčiniais smurtiniais veiksmais atėmė žmogaus gyvybę. Kaltinamasis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, mirtį lėmusius sužalojimus padarė dešimčia smūgių, savo veiksmus siekė pateisinti jam nepatikusiu nukentėjusiojo elgesiu, kas rodo, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai nesigaili. M. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. K. anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, turi neišnykusį teistumą už tyčinį žmogaus nužudymą, baustas administracine tvarka, iki nusikaltimo padarymo nedirbo, vedė asocialų gyvenimą. Už kaltinamajam inkriminuojamą nusikaltimą numanyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinantys byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog nusikaltimas buvo padarytas asmens linkusio nusikalsti ir daryti kitus teisės pažeidimus ir yra kaltinamojo gyvenimo būdo pasekmė. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, aptartas aplinkybes, kaltinamajam M. K. skirtina bausmė, didesnė nei sankcijos už šį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – polinkį smurtauti, nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnį – padaryti veiksmai sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu kaltinamasis pripažįstamas pavojingu recidyvistu, nes būdamas teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, padarė naują labai sunkų nusikaltimą.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu tyrimui reikšmingi daiktai, nusikalstamos veikos priemonės ir objektai, ant kurių išlikę šios nusikalstamos veikos pėdsakų: daktiloskopinė plokštelė Nr. 1 su basos kojos pėdsaku, daktiloskopinės plokštelės Nr. 2 ir Nr. 3 su daliniais avalynės pėdsakais, mikrodalelės - plaukai, tušti stiklinis ir plastikinis alaus buteliai, DNR (seilių) ėminys Nr. 1, cigarečių nuorūkos, mikrodalelių - plaukų ėminys, peilis su juodos spalvos rankena, DNR (kraujo) ėminys Nr. 2, DNR (kraujo) ėminys Nr. 3, peilis su nulaužta juodos spalvos rankena, įtariamojo M. K. chaki spalvos vyriški šortai su rudos spalvos dėmėmis, mėlyni baltiniai, džinsinės kelnės, sportiniai bateliai ir nukentėjusiojo A. G. mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“, rankinis laikrodis su mėlynos spalvos gumine apyranke, tamsiai pilki marškinėliai „Soliver“ su devyniais audinio vientisumo pažeidimais, mėlyni džinsai su odiniu diržu, chaki spalvos trumpikės, puskojinės saugomi (Duomenys neskelbtini) AVPK (t. 2, b. l. 76), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, skaitmeninės laikmenos (CD ir DVD-R) su „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašu paliktinos saugoti su byla.

Dėl kardomosios priemonės

Kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta M. K., pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes teismo vertinimu, nėra išnykę ar pasikeitę Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartyje konstatuoti šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, M. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024-08-19 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 2, b. l. 146–147, t. 3, b. l. 7–8, 101–104).

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 20 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad M. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 462,50 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes kaltinamasis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktai), taip pat įvertinęs tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirti ne jo iniciatyva, jam skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, jis niekur nedirbo ir nedirba, turto ar kitų pajamų neturi, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, prastą turtinę padėtį, nusprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą trylikai (13) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, M. K., į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2025 m. kovo 4 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu kaltinamąjį M. K. pripažinti pavojingu recidyvistu.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daktiloskopines plokšteles Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 su basos kojos pėdsaku ir su daliniais avalynės pėdsakais, mikrodaleles – plaukus, tuščius stiklinius ir plastikinius alaus butelius, DNR (seilių, kraujo) ėminius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, cigarečių nuorūkas, mikrodalelių – plaukų ėminį, peilį su juodos spalvos rankena, peilį su nulaužta juodos spalvos rankena, M. K. rūbus – šortus, mėlynus baltinius, džinsines kelnes, sportinius batelius, ir nukentėjusiojo A. G. mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“, rankinį laikrodį, marškinėlius „Soliver“, džinsus su odiniu diržu, trumpikes, puskojines, saugomus (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Skaitmenines laikmenas (CD ir DVD-R) su „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti su byla.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo neišieškoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui.