Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, išsiskyrusi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamoji S. V. 2023-07-13 apie 20.16 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį "Mercedes Benz E220 CDI", valstybiniais numeriais "(duomenys neskelbtini)" būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alkotest 7510" Nr. ARJK-0076 (patikros sertifikato Nr. 1833999) buvo nustatytas 3,17 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji S. V. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu savanoriavo (duomenys neskelbtini). 2023-07-13 atvyko savo automobiliu "Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Kauną, nes ruošėsi važiuoti savanoriauti į naktinę pamainą. Atvykusi į Kauną jau buvo prieš tai susitarusi su savo draugu R. K. susitikti prie (duomenys neskelbtini), pabūti prie vandens, pasikalbėti. 2023-07-13 apie 18.00 val. savo automobiliu nuvyko ir susitiko su juo prie vandens, prie (duomenys neskelbtini), draugas su savimi turėjo 0,5 litro brendžio "Grand cavalier". Ji išgėrė apie 200 gr. alkoholio ir pasikalbėjusi su juo apie 19.40 val. sėdo prie jai priklausančio automobilio vairo ir važiavo į (duomenys neskelbtini), kur turėjo savanoriauti, tačiau pakeliui ją sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino blaivumą, įpūtė virš 3 promilių, kiek tiksliai neatsimena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, neatsigauna morališkai dar iki šios dienos. Prašo, kad būtų taikytas laidavimas.

Kaltinamosios S. V. padaryta nusikalstama veika, be jos pačios prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Iš 2023-07-13 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad kad 2023-07-13 apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdytas automobilis "Mercedes Benz E220 CDI", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. V.. Moteriai alkotesteriu "Alcotest 7510" Nr. ARJK-0076, metrologinės patikros Nr. 1833999, pirmuoju tikrinimu 19.55 val. nustatytas 3.22 promilių girtumas. Antruoju tikrinimu 20.16 val. moteriai nustatytas 3,17 prom. girtumas. Automobilis "Mercedes Benz E220 CDI", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas ir nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 str. 1 d. (b.l. 7-12).

Iš 2023-07-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), vykstant (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), pasukus į kairę, patenkama į Parduotuvės "MAXIMA" automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Aikštelėje pasukus į kairę, važiuojant lygiagrečiai parduotuvės pastatui, kryptimi link (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje matomas stiklinis įėjimas į parduotuvę "MAXIMA". Nuo stiklinių slankiojančių durų, kryptimi link pagrindinės gatvės, matomas raudonų trinkelių takas, kurio dešinėje fiksuojamas stovintis pilkos spalvos automobilis Mercedes-Benz su pritvirtintais valstybinio numerio ženklais, (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė stovi lygiagrečiai pastato, priekine dalimi link (duomenys neskelbtini). Atidarius automobilio bagažinę, matomas raudonos spalvos kilimas, su įvairiais raštais, bei kiti su transporto priemonės komplektacija susiję objektai, neturintys reikšmės įvykio tyrimui. Atidarius automobilio galines duris, ant sėdynės matoma dekoratyvinė pagalvėlė. Priekyje, keleivio vietoje, šalia sėdynės matomas plastikinis užsukamas butelis, su žalios spalvos skysčiu jame. Atidarius keleivio vietoje esančią daiktadėžę, matomas žalios spalvos automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, kurį apvertus yra vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. V. vardu (b.l. 16-26).

Iš 2023-07-13 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu "Alcotest 7510" Nr. ARJK-0076, metrologinės patikros Nr. 1833999, S. V. pirmuoju tikrinimu 19.55 val. nustatytas 3.22 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 20.16 val. 3.17 promilių neblaivumas (b.l. 27).

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis "Mercedes Benz E220 CDI", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. V. (b.l. 34).

Iš VšĮ "Emprekis" pažymos matyti, kad vidutinė automobilio "Mercedes Benz E220 CDI" kaina Lietuvoje su PVM yra 2700 eurų (b.l. 37).

Iš liudytojos J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji dirba Kauno AVPK Reagavimo valdybos 4 skyriuje ir 2023-07-13 dirbdama savo pareigose ir patruliuodama nustatytame maršrute Kaune, ant (duomenys neskelbtini) važiuojant tarnybiniu automobiliu iš priešais pravažiuojanti mašina pradėjo junginėti žibintus, suprato, kad kažkas atsitiko ir nusprendė apsisukti su tarnybiniu automobiliu, kai po kelių minučių buvo gautas Kauno AVPK operatyvaus valdymo skyriaus pranešimas, kad šalimais jų vairuoja neblaivi moteris. Tuomet nurodytą automobilį "Mercedes Benz" sustabdė prie (duomenys neskelbtini), kuris važiavo (duomenys neskelbtini). Mašinoje už vairuotojo vairo sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo S. V.. Moteris atrodė sulėtintai judanti, nekoordinuotais judesiais, paprašius moters išlipti iš automobilio, nuo jos jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Moteris buvo patikrinta alkotesteriu, ir nustatytas jos neblaivumas, pūtė virš 3 promilių, kiek tiksliai neatsimena. S. V. klausinėjo, kodėl ją čia išvis sustabdė, ji iškart klausė ar uždarys mašiną, iš pat pradžių, kad vartojo alkoholinius gėrimus - neigė, o kiek vėliau aiškino, kad vartojo alkoholį dieną prieš įvykį, daugiau įvykio aplinkybių nenurodė. Jos vairuotas automobilis buvo nutemptas į Technikos g. esančią aikštelę, o moteriai įteiktas šaukimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 43-46).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais pačios kaltinamosios S. V. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji S. V. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį "Mercedes Benz E220 CDI", valstybiniais numeriais "(duomenys neskelbtini)" būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alkotest 7510" Nr. ARJK-0076 (patikros sertifikato Nr. 1833999) buvo nustatytas 3,17 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamoji S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Ji veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamosios S. V. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotojas A. K. prašo atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jo laidavimui be užstato. Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamoji S. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Ji praeityje nėra teista, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiama. Byloje nėra duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, civilinių ieškinių nepareikšta, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog S. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentas į laiduotojus nurodė, kad jis dirba, teigiamai charakterizuojamas, neturi drausminių nuobaudų, yra neteistas, todėl save laiko tinkamu laiduotoju.

Prokuroras su prašymu nesutinka ir sprendžia, kad nėra sąlygų atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad nėra būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. nėra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip minėta, pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu, be kita ko, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-46-465/2021).

Seka išvada, kad su prašymu atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. V., būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę mieste, kai tokiu metu eismas yra gan aktyvus, jai nustatytas net 3,17 promilių neblaivumas, nuo kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamosios S. V. girtumas buvo nustatytas policijos pareigūnams vykdant kitų eismo dalyvių informaciją, patikrinimui sustabdžius jos vairuojamą automobilį. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė J. R. parodė, kad įvykio metu S. V. sunkiai orientavosi aplinkoje, su ja buvo sunku susikalbėti, o neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog alkoholio matuokliu pirmuoju tikrinimu S. V. buvo nustatytas 3,22 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu už 21 minutės – 3,17 promilių neblaivumas. Taigi, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta S. V. vairavimo esant neblaiviai skaudžių pasekmių.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors S. V. praeityje ir neteista, tačiau ji už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, buvo bausta administracine tvarka. Iš teismui pateiktų Administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad S. V. buvo nubausta administracine tvarka pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2021 m. lapkričio 28 d. 08.03 val. Kauno miete vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumas, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, už tai jai paskirta administracinė nuobauda – 800,00 eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių. Minėtą nutarimą S. V. buvo apskundusi Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. vasario 2 d. nutartimi paskyrė S. V. administracinę nuobaudą – 800,00 eurų baudą, ir administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemone, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užtaisai 12 mėnesių iki 2023 m. gegužės 27 d.

Kaip minėta, S. V. 2022 m. vasario 2 d. nutarimu ne tik buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda, tačiau jai taip pat buvo uždrausta vairuoti transporto, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau nežiūrint į tai, 2023 m. liepos 7 d. ji vėl sėdo už vairo būdama neblaivi. Taip pat ji yra bausta administracine tvarka ir už kitus KET pažeidimus (b. l. 55-64). Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja S. V. ir parodo jos polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių, nes akivaizdu, kad iš padaryto ankstesnio administracinio nusižengimo ji jokių teigiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė, todėl S. V. priešingas teisei elgesys nelaikytinas atsitiktiniu ar pavieniu. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad, atleidus S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. nėra privalomos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Minėta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Nesant vienai iš jų, šio instituto taikymas negalimas.

V. Dėl bausmės

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis, baigtas, ji praeityje neteista, bausta administracine tvarka, nedirba. Nusikalstama veika padaryta su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgtina į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad S. V. skirtina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšis – bauda. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos dydį nuo 50 iki 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl prokuroro siūlytinas baudos dydis – 51 MGL nelaikytinas per dideliu, nes jis yra artimas baudos minimumui. Be to, yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas (byloje vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) ir baudos dydį mažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 34 MGL dydžio baudą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo

Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Nustatyta, kad S. V. automobilį vairavo būdamas 3,17 promilių girtumo, kas iš esmės ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (tai yra nuo 1,51 promilės). Be to, nors S. V. yra teisiama pirmą kartą, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamoji buvo bausta administracine tvarka už analogiško pažeidimo, susijusio su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, padarymą. Nepaisant to, S. V. tinkamų išvadų nepadarė ir vėl vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Taigi, S. V. nėra drausminga eismo dalyvė, specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai. Be to, neteisėti S. V. veiksmai buvo užkardyti policijos pareigūnų dėka. Šie kaltinamosios veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgiant į padarytos nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, nustatyto girtumo laipsnius ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, taip pat tam, kad per atitinkamą laikotarpį asmuo negalėtų tokios teisės įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), S. V. kartu su galutine bausme skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. liepos 17 d. (b. l. 89-90). Teismo vertinimu, 3 metų uždraudimo naudotis specialia teise termino trukmė atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį, yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui, S. V. asmenybei, ir yra pakanka užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą.

Iš teismų praktikos matyti, jog sprendžiant klausimus susijusius su turto konfiskavimu, automobilis laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 281¹ straipsnio atžvilgiu. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas byloje, teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. V. jai inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti ji panaudojo jai priklausančią transporto priemonę - automobilį "Mercedes Benz E220 CDI", valstybinis numeris valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Taigi, S. V. vairuotam automobiliui buvus nusikaltimo padarymo priemone, atitinkant konfiskuotino turto požymius, automobilis "Mercedes Benz E220 CDI", valstybinis numeris valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.).

Dėl kitų procesinių klausimų

S. V. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. V. priklausančiam automobiliui "Mercedes Benz E220 CDI", valstybinis numeris valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis "Mercedes Benz E220 CDI", valstybinis numeris valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 30-34), perduotinas konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 51 MGL, tai yra 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Įpareigoti S. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo sumokėti paskirtą baudą į pačio asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. S. V. išaiškinti, kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. liepos 17 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, S. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį "Mercedes Benz E220 CDI", valstybinis numeris valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Prokuroro 2023 m. liepos 17 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui "Mercedes Benz E220 CDI", valstybinis numeris valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį "Mercedes Benz E220 CDI", valstybinis numeris valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). su užvedimo rakteliu, saugomą aikštelėje Technikos g. 18A, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.