Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nedirbantis, teistas: Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-05-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 245 straipsnį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui, 2009 m. liepos 17 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi viešieji darbai pakeisti į 2 600 litų baudą; 2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-22 nuosprendžiu pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams ir 20 MGL dydžio bauda; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-16 nuosprendžiu pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-22 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta galutine bausme laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigotas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 130 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2012-07-13 internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. L., kuri paniekina ir žemina bei pakerta pasitikėjimą M. L., tai yra, jog M. L. nuteistas už grasinimus; už nuomą gaunamus pinigus jokių mokesčių valstybei nemoka; šitas ieško tokių kaip jis (A. J.) naivuolių, iš kurių galėtų pasipelnyti; jis (M. L.) turi pažinčių visur turbūt, nes sugebėjo gauti iš kažkokios statybinės įmones sąskaitų už neva padarytus darbus bute, kuriame gyveno; taip ir prisiteisė kiek norėjo, kadangi nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, į teismą laiškų negavo; pats (A. J.) padavė jį į teismą privataus kaltinimo tvarka už grasinimus ir šmeižtą; jam (M. L.) buvo iškelta baudžiamoji byla ir po gero pusmečio jį nuteisė.

Motyvuojamoji dalis

ŽMOGUS KURIS RAŠO KLAIDINGUS ATSILIEPIMUS IR SKUNDUS YRA

- Šiaulių apygardos teismo 2012-10-04 nuosprendis, iš kurio matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžiu M. L. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 2 dalį, skirta subendrinta 15 MGL dydžio bauda. Šiaulių apygardos teismas nusprendė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžio dalį, kuria M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje M. L. išteisinti (9-19 b. l.).

LR BK 154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apšmeižė kitą asmenį, t. y. tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje pažymėta, kad šmeižimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas, o nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Be to, pažymėtina, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus, t. y. suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Šmeižimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad jo skleidžiamos žinios paniekins ar pažemins nukentėjusįjį arba pakirs pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga (pvz., sužinojo tai iš suklastotų dokumentų, kuriuos palaikė tikrais, iš asmens, kuriuo manė galįs pasitikėti ir pan.), ši aplinkybė šalina atsakomybę. Tačiau net jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nors nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės nešalina.

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad A. J. 2012-07-13 internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. L., kuri paniekina ir žemina bei pakerta pasitikėjimą M. L., tai yra, jog M. L. nuteistas už grasinimus; už nuomą gaunamus pinigus jokių mokesčių valstybei nemoka; šitas ieško tokių kaip jis (A. J.) naivuolių, iš kurių galėtų pasipelnyti; jis (M. L.) turi pažinčių visur turbūt, nes sugebėjo gauti iš kažkokios statybinės įmones sąskaitų už neva padarytus darbus bute, kuriame gyveno; taip ir prisiteisė kiek norėjo, kadangi nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, į teismą laiškų negavo; pats (A. J.) padavė jį į teismą privataus kaltinimo tvarka už grasinimus ir šmeižtą; jam (M. L.) buvo iškelta baudžiamoji byla ir po gero pusmečio jį nuteisė.

Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal LR BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

Be to, kaltinamasis A. J. internete patalpino neteisingą informaciją apie tai, jog M. L., nuomodamas butus Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), <...> už nuomą gaunamus pinigus jokių mokesčių valstybei nemoka. Nukentėjusysis M. L. teisme parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą nuo 2005 metų, mokesčius moka, kurie kas metai kinta, įsiskolinimų mokesčių inspekcijai neturi. Iš byloje esančių verslo liudijimų matyti, kad M. L. 2009-2013 metais teikė gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas Kaune, Vilniuje, Šiaulių r. (115-120 b. l.), t. y. jo veikla buvo legali, todėl kaltinamojo A. J. teigimas, kad M. L. nemoka mokesčių valstybei, yra taip pat neteisinga informacija.

Be to, iš paminėtų įrodymų matyti, kad M. L. savo patalpų nuomą vykdo legaliai, nuomodamas patalpas sudaro nuomos sutartis ir pan., todėl teiginys, kad M. L. ieško naivuolių, iš kurių gali pasipelnyti, taip pat yra informacija, neatitinkanti tikrovės. Byloje nepagrįsta ir tai, kad M. L. turi pažinčių visur, nes sugebėjo gauti iš kažkokios statybinės įmonės sąskaitą už neva padarytus darbus bute, kuriame A. J. gyveno, kurios pagrindu prisiteisė kiek norėjo; į teismą laiškų negavo. Nors ir byloje yra duomenų, kad M. L. kreipėsi į teismą dėl nesumokėtos nuomos mokesčio, komunalinių paslaugų, delspinigių, nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. J. (100-101 b. l.), tačiau byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, t. y. kokiais dokumentais M. L. grindė savo reikalavimus civilinėje byloje bei, kad M. L. yra susijęs kokiais nors ryšiais su minėtą civilinę bylą nagrinėjusia ir ieškinį visiškai tenkinusia teisėja. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms. Šiuo atveju teisėja nenusišalino, nes pagrindo nusišalinti nebuvo ir išnagrinėjo minėtą civilinę bylą.

Teismas sprendžia, jog A. J., paskelbdamas neteisingą informaciją, turėjo tikslą pažeminti M. L., sukelti abejones jo asmenybe, reputacija. Paskelbtoje informacijoje neigiamai atsiliepiama apie M. L., paskelbta informacija menkina M. L. autoritetą ir atsižvelgiant į tai, kad M. L. verčiasi butų nuoma, gali pakirsti klientų bei kitų asmenų pasitikėjimą M. L.. Kad ši paskleista informacija gali pakirsti klientų ir kitų asmenų pasitikėjimą, įrodo ir tai, kad potencialūs klientai atsisakė M. L. teikiamų paslaugų. Tai patvirtina išrašas iš elektroninio pašto, kuriame matyti, kad potencialus nuomininkas R. V. 2013-01-21 atsisakė nuomotis butą, priklausantį M. L., nes internete perskaitė neigiamos informacijos apie jį (113 b. l.).

Dėl šių anksčiau paminėtų aplinkybių A. J. veika vertintina kaip šmeižimas, tai yra, veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaip teisme parodė nukentėjusysis M. L., teiginiai „nuomoja butus Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini)“; po pusmečio gavo laišką iš teismo, kad jam skolingas 8000 Lt už nuomą“; „šitas žmogus skolingas šimtus tūkstančius bankams“, „kad už akių buvo priimtas sprendimas“; „iš vienos moters prisiteisė 15000 Lt“ atitinka tiesą, todėl kaltinimas siaurintinas, išimant iš jo nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis A. J. teisme parodė, kad komentarų tekstai nėra skirtingi, jie visi susiję, jų esmė ta pati, gal tik šiek tiek pridėta. Teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs A. J. baudžiamąją bylą, kurioje jis Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-16 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), pažymėjo, kad privačiam kaltintojui BPK numatytais atvejais yra palikta diskrecijos teisė apsispręsti, inicijuoti baudžiamąjį procesą kaltininko atžvilgiu, pareiškimu ar skundu privataus kaltinimo tvarka kreipiantis į teismą, ar to nedaryti (BPK XXX skyrius). Tai reiškia, kad privatus kaltintojas yra laisvas apsispręsti, kada ir dėl kokių nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 str., jam kreiptis į teismą ar to nedaryti. Nukentėjusysis į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi dėl skirtingų A. J. atliktų veiksmų – kitomis aplinkybėmis, kitu laiku viešoje erdvėje A. J. paskelbtų kitokio turinio privatų kaltintoją šmeižiančių tekstų (byla Nr. 1A-65-354/2014). Remiantis aukštesnės instancijos teismo formuojama praktika, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje padaryta nusikalstama veika yra atskira ir nėra tapati, už kurias A. J. jau yra nuteistas.

Skirdamas A. J. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59, 60 str.) nenustatyta. Kaltinamasis A. J. šiuo metu yra teistas, o nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (77-78 b. l.). Praeityje baustas administracine tvarka (84-90, 93-96 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakteristikoje pažymėta, kad dėl jo elgesio buvo 2013-09-04 pareiškimas dėl giminaičiui negražinto automobilio; nėra įrašytas į Pietinės policijos nuovados profilaktines įskaitas bei apskaitas; baustas administracine tvarka (92 b. l.), oficialiai nedirbantis. Esant šioms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (LR BK 41 str.) už nusikalstamos veikos padarymą A. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 str. 6 d. 5 p. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-16 nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams ir 20 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-16 nuosprendį atlikta bausmė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis M. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (20-21 b. l.). Nukentėjusysis civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl A. J. neteisėtų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė nepatogumais, pažeminimu, bendravimo galimybių sumažėjimu (draugai ir artimieji, aptikę tikrovės neatitinkančią informaciją apie jį, klausinėjo apie šmeižtą, pasikeitė kai kurių draugų ir asmenų požiūris į jį), piniginių pajamų praradimu. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. L. teigė palaikantis savo pateiktą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

Teismas laiko, jog kaltinamojo patalpinta internetiniame portale informacija pažemino nukentėjusįjį, sukėlė jam išgyvenimų, todėl jis patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas, kad A. J. veiksmai buvo beveik analogiški, t. y. tikrovės neatitinkanti informacija buvo iš esmės panaši (kai kur tapati) kaip ir paskleista kituose internetiniuose puslapiuose; į tai, kad buvo trumpalaikio pobūdžio pokyčiai ir sukrėtimai (nepatogumai, pažeminimai ir t. t.), t. y. neturėjo įtakos nukentėjusiojo sveikatai; dėl to nesumažėjo darbingumas, liekamųjų reiškinių neliko; byloje nėra duomenų, kad paskleista neteisinga informacija būtų sukėlusi sunkių pasekmių M. L. verslinei veiklai, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2014 metų I ketvirtyje, protingą nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad pareikštas M. L. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo A. J. M. L. naudai priteistina 1 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Iš esmės analogiškas pinigines sumas neturtinei žalai atlyginti priteisė ir ankstesnes privataus kaltinimo bylas nagrinėję teismai, pripažinę A. J. kaltu pagal LR BK 154 str. 1 d. nuostatas (bylos Nr. PK1-902-409/2012, Nr. PK-331-907/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. turėtos kelionės išlaidos, viso 255,83 Lt, yra apmokėtos iš valstybės lėšų (126, 138 b. l.), todėl šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo A. J. valstybės naudai.

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato medžiaga ROIK Nr. 0113000202219, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant A. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 130 (vieną šimtą trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-16 nuosprendžiu paskirta galutine bausme - laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudą bei įpareigojant A. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 130 (vieną šimtą trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-16 nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo M. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) sumai ir priteisti iš A. J. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo M. L. naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš A. J. priteisti 255,83 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis litus 83 ct) proceso išlaidų valstybei.

Dokumentus - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato medžiagą ROIK Nr. 0113000202219 - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.