Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovės atstovei S. B., atsakovės atstovei M. S., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl įpareigojimo įforminti palikimo priėmimą ir skolos už suteiktas paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-615 yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso R. N. K., gim. 1937-12-12. R. N. K. mirė 2011-06-18. Mokesčiai, tenkantys minėtam butui už ieškovės teikiamas paslaugas, už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. yra 655,91 Eur. Atsakovė šią sumą ginčijo motyvuodama tuo, kad skolos priskaičiavimas nepagrįstas jokiais įrodymais, išskyrus pačios ieškovės paskaičiavimus, be kita ko neaišku, kodėl skola skaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2015 m. gegužės, nors buto savininkė R. N. K. mirė 2011-06-18. Posėdžio metu, ieškovės atstovė pažymėjo, kad skola pradėta skaičiuoti nuo 2013 m. vasario mėnesio, nes laikotarpiu nuo buto savininkės R. N. K. mirties iki 2013 m. vasario mėnesio už ieškovės teikiamas paslaugas buvo mokama.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1995-03-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise įgijo ir savo vardu įregistravo R. N. K.. Iš Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos R. N. K. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Nustatyta, kad 2015-03-13 priimtu LR Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr.. 2015-03963 buvo pakeistos bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Pagal šių taisyklių nuostatas Valstybės Įmonė „Turto bankas“ nuo 2015-03-20 yra įpareigota paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauti valstybę. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iki teismo pranešimo gavimo dienos, nebuvo gavusi jokių duomenų apie R. N. K. palikimo parėjimą valstybei.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad būtų tinkamai įformintas įstatymo pagrindu įvykęs palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas. Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau, kai nežinoma, ar yra įpėdinių, ar jie priėmė palikimą, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų.

Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to aplinkybė, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu suformuotą praktiką, atsakovė, nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po R. N. K. mirties, privalėjo atlikti palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.

Ieškovė pareiškė reikalavimą ir dėl skolos už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas priteisimo nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. Atsakovė šį reikalavimą ginčija tuo, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti skolą, susidariusią nuo 2013 metų t. y. jau po R. N. K. mirties. Reikalavimas priteisti skolą, atsiradusią iki palikėjos mirties, byloje nepareikštas. Taigi ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovei pareikštas kaip naujajai turto savininkei, bet ne kaip palikėjos įpėdinei.

Kasacinis teismas minėtoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėtojo teisės taikymo praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. N. K. mirė 2011-06-18, taigi ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Nuo šios dienos visos prievolės, susijusio su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė praleido trijų mėnesių bei naikinamąjį trejų metų terminą, per kurį galėjo pareikšti reikalavimus palikėjos įpėdiniams, atsakingiems už palikėjos skolas. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo pareikštas atsakovei, kaip naujajai turto savininkei, šiam reikalavimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

Ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Klaipėdos mieste. 2005-04-14 Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu UAB „Klaipėdos bendrabutis“ buvo paskirta daugiabučių namų, esančių Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, bendrosios nuosavybės administratore. Iš ieškovės administruojamų namų sąrašo matyti, kad į jį patenka ir daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Nustatyta, kad nuo R. N. K. mirties 2011-06-18 atsakovei perėjo nuosavybės teisė į R. N. K. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 str. 1 d.). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 9 d.). Paskyrus bendro naudojimo objektų administratorių, už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimą proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38 str., 6.59 str.). Ieškovė pateikė duomenis, kad už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio už ieškovės teikiamas administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas susidarė 655,91 Eur įsiskolinimas. Atsakovė šią sumą ginčijo, nurodė, jog įsiskolinimų suvestinė nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, o ieškovė turi pagrįsti, kokiu būdu buvo apskaičiuota skola. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių suvestinę už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2013 m. vasario mėnesio, nes laikotarpiu nuo palikėjos mirties 2011-06-18 iki 2013 m. vasario mėnesio už ieškovės teikiamas paslaugas mokesčiai buvo apmokėti. Teismas konstatuoja, jog šioje dalyje ieškinys įrodytas, mokėjimų suvestinėse pateikti duomenys nėra paneigti, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad įsiskolinimo suma ieškovei būtų sumokėta, todėl ieškovės reikalavimas tenkintas ir jai iš atsakovės priteistina 655,91 Eur skolos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už ieškinio padavimą sumokėjo 46,00 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 84,70 Eur išlaidų už teisines advokato paslaugas, taip pat prašo priteisti 35,04 Eur išlaidų, patirtų 2014 m. kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl skolos iš R. N. K. priteisimo. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 46,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p.) ir 84,70 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad 35,04 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai, patirtos 2014-12-30 pateikus ieškinį dėl skolos išieškojimo iš atsakovės R. N. K., t.y. visai kitoje civilinėje byloje ir kitam atsakovui, jos nepripažintinos ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjamoje civilinėje byloje ir iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po R. N. K. mirties, jos palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo 2011-06-18, ir įpareigoti atsakovę valstybę, atstovaujamą Valstybės Įmonės „Turto bankas“, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės Įmonės „Turto bankas“, 655,91 Eur skolą ir 130,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.