- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-388-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02283-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. B.
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės prašymą dėl leidimo išdavimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį E. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Respublikinė Panevėžio ligoninė (toliau – ir pareiškėja, ir ligoninė) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti vienam mėnesiui leidimą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti E. B., kuri nuo 2024 m. gegužės 24 d. 19.35 val. buvo priverstinai hospitalizuota. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad E. B. 2024 m. gegužės 24 d. buvo atvežta į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Pareiškėjos atstovo teigimu, suinteresuotajam asmeniui diagnozuota (duomenys neskelbtini), moteris nesigydo jau dvejus metus, nevartoja jokių medikamentų, savo ligai yra nesavikritiška, jos nepripažįsta, todėl kyla reali grėsmė, kad ji savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei, aplinkinių sveikatai. Taip pat nurodė, kad E. B. daugelį kartų dėl paūmėjimų buvo gydoma stacionare, 2019 metais moteris bandė nusižudyti, išgerdama didelį kiekį antifrizo, šiuo metu taip pat išsako suicidines mintis, grasina, kad nusižudydama pasiims su savimi ir savo dukrą. Netaikant jokio gydymo pastarosios būklė tik blogės.
2. Suinteresuotas asmuo E. B. (toliau – ir suinteresuotas asmuo, ir pacientė, ir apeliantė) ir jos atstovas advokatas su pareiškimu nesutiko, teigė, kad pacientė nenori būti gydoma, mano, kad ji neserga, todėl vaistų nebevartoja, su pareigūnais nekonfliktavo, nusižudyti niekada nebandė, savo dukrai nieko neketina padaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi prašymą tenkino – pratęsė E. B. priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje terminą vieno mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 24 d. 19.35 val.
4. Teismas nustatė, kad E. B. yra gydoma VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriuje nuo 2024 m. gegužės 24 d. 19.35 val., jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktos Psichiatrų komisijos išvados dėl paciento priverstinio gydymo, nustatė, kad E. B. daug metų serga (duomenys neskelbtini). Dėl psichozės paūmėjimų daug kartų gydyta psichiatrijos stacionaruose, tame tarpe ir priverstinai, nuo 2022 metų gydymą nutraukė, būklė blogėjanti, išsako kliedėjimus kaimynų atžvilgiu, pacientė teigia, kad ji yra persekiojama, veikiama „burbulais“, dėl to kreipiasi į įvairias institucijas, o nesulaukusi pagalbos žada nusižudyti ir nužudyti dukrą. Nurodyta, kad anamnezėje yra buvę labai pavojingi, suicidiniai bandymai kliedesių pasėkoje. Kadangi yra pavojus jai pačiai ir aplinkiniams, išvadoje prašoma E. B. gydyti priverstinai.
5. Teismas sprendė, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, įvertinus pateiktą Psichiatrų komisijos išvadą dėl paciento priverstinio gydymo, E. B. diagnozuotos ligos pobūdį bei byloje dalyvaujančių asmenų išsakytus argumentus, pareiškėjos prašymas dėl E. B. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl E. B. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo psichiatrijos įstaigoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Suinteresuotas asmuo prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos teikimą dėl leidimo suinteresuotą asmenį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti netenkinti (atmesti).
Šalies argumentai
6.1. Apeliantė teigia, kad vien jos susirgimas ir jo gydymas nėra pagrindas priverstiniam hospitalizavimui ir gydymui. Nurodo, kad pagal galimybes apeliantė stengiasi gydytis pati ir to nori, lanko medikus.
6.2. Mano, kad priverstiniam hospitalizavimui ir priverstiniam gydymui buvo patalpinta vien todėl, kad kreipėsi į policiją, nors toks kreipimasis nepriklausomai nuo jo pagrįstumo ir teisėtumo negali būti pagrindu apeliantės priverstiniam hospitalizavimui ir gydymui, o teismas šios aplinkybės netyrė ir nenustatė. Pareiškėja netiesiogiai pripažino, kad į ligoninę suinteresuotą asmenį pristatė policijos pareigūnai.
6.3. Apeliantė nesutinka, kad ketina nusižudyti, žaloti save, pakenkti dukrai, be to dukra gyvena su apeliantės tėvais skyrium ir su ja bendrauja mažai. Mano, kad jos motinos pareiškimas dėl jos ketinimų vertintinas kritiškai, nežinia kokiomis aplinkybėmis ir kur parašytas, o teismo posėdyje ji nedalyvavo, apklausta nebuvo ir pareiškime nurodytų aplinkybių nekonkretizavo.
6.4. Pasak apeliantės, teismui nebuvo pateikti dokumentai apie pacientės praeitį, kurie nepagrįstai nebuvo surinkti, pateikti ir skyrium neįvertinti, nebuvo tinkamai suformuluotos medicininės Psichiatrų komisijos išvados dėl pacientei taikytino priverstinio hospitalizavimo ir gydymo.
6.5. Teigia, kad ji nėra pripažinta neveiksnia, pageidauja gydytis pati, o ne būti priverstinai hospitalizuojama ir priverstinai gydoma.
6.6. Mano, kad ginčijama nutartis neatitinka įstatymų nuostatų ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo numatytų sąlygų priverstiniam hospitalizavimui ir gydymui.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodo, kad nuo 2024 m. gegužės 24 d., t. y. stacionarinio gydymo pradžios, pacientės psichinė būsena keičiasi labai nežymiai: išlieka kliedesiai, jai atrodo, kad su ja norima susidoroti, nuolat kelia įvairius nepagrįstus reikalavimus, yra nepasitikinti, priešiška, išlieka nekritiška ligos atžvilgiu. E. B. pateiktame skunde atsispindi kliedesinė įvykių interpretacija, todėl vertinant psichinę būseną, būtinas tolimesnis priverstinis gydymas, nes gydoma ambulatoriškai ji nesilankys pas psichiatrą ir nevartos skiriamų vaistų. Teigia, kad suinteresuotas asmuo nekritiškas savo būklei, jokių vaistų ambulatoriškai nevartoja, dėl to kyla dar didesnis pavojus jos pačios sveikatai, t. y. kenkiama sau, dėl ko sunkėja psichikos ligos eiga, negydant dažnėja ligos paūmėjimai, jie trunka ilgiau ir sunkiau pasiduoda gydymui, dėl ko kyla ir susidaro su liga siejama rizika. Pasak pareiškėjos, svarbi aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo vengia įprasto gydymo, neįsigyja ir visiškai nevartoja jam paskirtų medikamentų. Mano, kad duomenų, paneigiančių gydytojų komisijos išvadas dėl suinteresuoto asmens būklės ir jos keliamos grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei, nurodomų Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme, nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos – ligoninės, pratęsti vienam mėnesiui leidimą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta teisė teismui leisti priverstinai hospitalizuoti asmenį, kai yra tam numatytos sąlygos. CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnį, asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas, jeigu turi sunkią psichikos ligą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1012-603/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1039-580/2022).
11. Byloje nustatyta, kad E. B. nuo 2024 m. gegužės 24 d. 19.35 val. gydoma VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriuje, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Apeliantė skundžiamoje nutartyje nurodytos ir medikų jai konstatuotos diagnozės neneigia, tačiau iš esmės neigia gydymo reikalingumą, savo ligos sudėtingumą, neigia vaistų vartojimo reikalingumą ir pan. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji į gydymo įstaigą buvo pristatyta policijos pareigūnų, teisme paaiškinimus davęs gydytojas psichiatras, nurodydamas duomenis iš pacientės sveikatos istorijos, nurodė, kad pacientė buvo agresyvi pareigūnų atžvilgių, drėskė pareigūnui. Budinčiojo gydytojo sprendime dėl paciento priverstinės hospitalizacijos į Psichiatrijos skyrių pažymėta, kad pacientė savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai. Byloje yra apeliantės motinos teismui adresuotas prašymas gydyti apeliantę priverstinai, kadangi ji žada pasitraukti iš gyvenimo nepalikdamas dukters, rašoma, kad apeliantė žudėsi ne kartą. Nors apeliantė teigia, kad teismas neturėjo pagrindo remtis jos motinos prašymu, pagrindo netikėti apeliantei artimo asmens rašytu prašymu teismui nebuvo, kadangi daugelį prašyme išdėstytų aplinkybių teismo posėdyje patvirtino pati pacientė (pvz., konfliktai su kaimynais dėl jų „burbuliavimo“, su tėvais dėl dukters, jų finansinės padėties, nusiskundimai institucijomis ir pan.). Ta aplinkybė, kad apeliantė daug metų sergą, yra neginčijamai patvirtinta tiek byloje esančioje medikų išvadoje, tiek pačios pacientės paaiškinimais, gydytojo paaiškinimais, o teiginius, kad apeliantė nevartoja vaistų, patvirtino ji pati teismo posėdyje, pasak gydytojo, dalyvavusio teismo posėdyje, pacientė, patikrinus duomenis apie išrašytus receptus, vaistų nevartoja jau du metus.
12. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2010 m. apeliantei epizodiškai taikomas priverstinis gydymas – 2010 m., 2013 m., 2018 m. leista gydyti priverstinai du kartus. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1073-400/2011 patvirtina, kad jau 2009 m. apeliantė atliko suicidinius veiksmus. Teismo posėdžio metu gydytojas psichiatras nurodė, kad 2019 m. pacientė taip pat bandė žudytis, o pristatyta medikams iš dabar nurodė nusižudysianti. Nors apeliantė teigia, kad teismas turėjo išreikalauti papildomus duomenis apie jos sveikatą praeityje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti asmenį CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, t. y. supaprastinto proceso tvarka, pirmosios instancijos teismui visiškai pakako tiek byloje esančios Psichiatrų komisijos išvados, tiek gydytojo psichiatro paaiškinimų, kuriais netikėti teismas neturėjo pagrindo, tiek pačios pacientės paaiškinimų, juo labiau kad apeliantė atskirajame skunde niekaip nepaneigė gydytojų išvadų ir gydytojo psichiatro duotų paaiškinimų. Priešingai, apeliantės atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad apeliantė nėra kritiška jai diagnozuotos ligos atžvilgiu, ligos sunkumo nepripažįsta, toliau išsako kliedesius apie jos persekiojimą, žlugdymą, yra nusiteikusi prieš jai reikalingų vaistų vartojimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai yra, apeliantės hospitalizavimo aplinkybes, specialistų (gydytojų) išvadas, konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai, kad nebuvo jokio pagrindo pratęsti apeliantės priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tik pačios apeliantės teiginys, kad priverstinis gydymas jai apskritai nereikalingas, kad jai nereikia vaistų, kad jai reikia tik terapijos, išvykos į sanatoriją, savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę priimti sprendimą dėl pacientės priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, įvertino visus reikšmingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei išsamiai motyvavo išvadą ne tik medikų, bet ir pacientei artimo asmens paaiškinimais, kad buvo reali grėsmė, jog apeliantė savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo pačios ir kitų asmenų (dukros) sveikatai bei gyvybei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, sudariusiomis pagrindą priverstiniam hospitalizavimo pratęsimui ir gydymui ligoninės psichiatrijos skyriuje.
14. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių supaprastintą civilinį procesą, todėl naikinti ją remiantis apeliantės argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.