Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, N1-106-743/2017

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-12-11
Bylos Nr.: N1-106-743/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Asta Vailionienė
Nukentėjusysis: G. U.
Kaltinamasis: J. J., P. K., T. Ž.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. N1-106-743/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50579-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 1.1.11.1; 1.1.11.2; 1.1.11.5; 1.1.11.7; 1.1.11.11; 1.2.14.3.2.1; 1.2.14.3.2.2; 1.2.22.9.1; 1.2.22.9.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 11 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Rūtai Stanulienei,dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei,nukentėjusiajai G. U., jos įgaliotajam atstovui advokatui K. J.,kaltinamajam J. J., jo gynėjai advokatei R. Š.,kaltinamajam P. K., jo atstovei pagal įstatymą G. K., gynėjui advokatui D. R.,kaltinamajam T. Ž., jo gynėjui advokatui A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2015 m. spalio 2 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 5 val.;2016 m. kovo 9 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;2016 m. gruodžio 29 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.;2017 m. spalio 3 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 40 (keturiasdešimt) parų areštu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje.

P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2016 m. lapkričio 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 1 dalyje.

T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2016 m. lapkričio 3 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 14 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) (527,24 Eur) bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. 2016 m. gegužės mėnesį, radęs prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. birželio 4 d. neteisėtai nešiojosi su savimi savadarbiu būdu pagamintą kastetą, kuris yra smogiamojo – triuškinamojo poveikio nešaunamasis šaltasis ginklas ir 2016 m. spalio mėn. pradžioje, J. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai jį realizavo parduodamas J. J. už 20 Eur, o J. J. šį triuškinamojo poveikio nešaunamąjį šaltąjį ginklą – kastetą, nusipirkdamas už 20 Eur, įgijo iš P. K. ir neteisėtai nešiojosi su savimi iki 2016 m. spalio 26 d. 20 val.

J. J., P. K., T. Ž., veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. spalio 26 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą užvaldyti nukentėjusiosios G. U. turtą – automobilį ir pinigus, T. Ž. pabeldus į G. U. gyvenamojo namo duris ir G. U. jas atidarius, J. J. ir P. K. stovint prie durų namo verandoje ir taip sukeliant nukentėjusiajai G. U. bauginančią aplinką, T. Ž. panaudojus nešaunamąjį ginklą – kastetą, su kuriuo, uždėtu ant dešiniosios rankos, jis vieną kartą smūgiavo nukentėjusiajai G. U. į veidą, taip įsibrovė į gyvenamąjį namą, tačiau pinigų ir automobilio raktelių neradus, J. J. įsibrovė į garažą ir taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. U. priklausantį turtą - automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės, padarydami nukentėjusiajai G. U. 1 500 Eur turtinę žalą ir nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose pereinant į skruostą, dešinio skruosto sumušimo bei poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės srityje.

Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino visiškai. Dėl kasteto paaiškino, kad 2016 m. spalio mėnesio pradžioje, maždaug dvi savaitės iki 2016 m. spalio 26 d., jis savo namuose iš P. K.įsigijo iš metalo pagamintą kastetą, žinojo, kad kastetas yra priskiriamas prie nešaunamų ginklų, kurių nešiojimas yra baudžiamas. Kastetą nusipirko apsigynimui, nešiojosi su savimi striukės kišenėje. 2016 m. spalio 26 d., prieš einant į G. U. namą, jis kastetą davė T. Ž.. Dėl plėšimo paaiškino, kad 2016 m. spalio 26 d. jis kartu su T. Ž. gėrė alų pas jį namuose, vėliau prie jų prisijungė ir P. K.. Išgėrę alų, jie pradėjo galvoti kur dar gauti alkoholio, bet nei vienas iš jų neturėjo pinigų. Jis pasiūlė nueiti pas jo kaimyną V. U., apsitarė, kad pareikalaus degtinės, pinigų ir automobilio. J. T. Ž. pasakė, kad U. automobilio raktelius laiko virtuvėje, ant šaldytuvo, pasakė, jog jeigu V. U. priešinsis ir nenorės duoti automobilio raktelių, tai T. Ž. suduotų kastetu. Jiems atėjus iki U. namų, jie visi trise įėjo į ten esančią namo verandą, jis su P. K. atsistojo šalia durų, T. Ž. pabeldė į duris. Kuomet G. U. atidarė duris, T. Ž. griežtu tonu pareikalavo automobilio raktelių ir pinigų ir sudavė G. U. į veidą su ranka, ant kurios buvo užsidėjęs kastetą. Po šio smūgio jis su P. K. išėjo į lauką, o T. Ž. liko. Išėjęs iš namo, T. Ž. pasakė, jog nerado nei raktelių, nei pinigų, nei degtinės, o G. U. pabėgo. K. T. Ž. buvo name, jis su P. K. apžiūrėjo garažą, jame rado automobilį ,,VW Passsat“, jis buvo neužrakintas, rakteliai buvo spynelėje. Už vairo sėdo jis, nepastebėjo, kad išvažiuodamas iš sodybos būtų ką nors užkabinęs, tačiau jis buvo neblaivus, todėl negali tvirtinti, kad automobilio ir pastato niekur neapgadino. Automobilį vairavo pasikeisdami, sulaikant policijos pareigūnams, automobilį vairavo T. Ž.. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas, su G. U. civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo sutinka iš dalies, prašo jį mažinti (t. 5, b. l. 30,31).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietas, kuriose buvo apiplėšimo metu, kur rado automobilį, kur link nuvažiavo (t. 3, b. l. 173-182).

Kaltinamasis P. K. kaltu prisipažino. Dėl kasteto paaiškino, kad 2016 m. gegužės mėnesį kastetą rado šalia parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Kastetą jis nešiojosi su savimi, žinojo ir suprato, kad toks metalinis kastetas yra priskiriamas prie nešaunamų ginklų ir įstatymu yra uždraustas daiktas. Šį kastetą jis J. J. pardavė už 20 Eur prieš maždaug dvi savaites iki 2016 m. spalio 26 d. įvykio. Dėl plėšimo paaiškino, kad 2016 m. spalio 26 d. apie 16.00 val. jis su J. J. ir T. Ž.atvažiavo pas J. J. į namus, kur gėrė alų. Begeriant kažkas pasiūlė eiti pas netoli gyvenantį jo pažįstamą ir paimti jo automobilį bei su juo pasivažinėti. Einant keliu, J. J. padavė T. Ž. kastetą, šis pasakė, kad ,,iškirs tą, kas bus name“. Jis suprato, kad ketinama įvykdyti plėšimą, pritarė šiai minčiai. Atėjus prie nurodyto mūrinio namo, visi trys užėjo į namo prieangį, T. Ž. pasibeldė į duris, kurias atidarė maždaug 60 metų amžiaus moteris. T. Ž. liepė duoti automobilio raktelius, sudavė vieną smūgį. Tuo metu jis su J. J. išėjo į kiemą, nubėgo prie namo garažo, netrukus atbėgo ir T. Ž.. G. J. J. sėdo už automobilio ,,VW Passat“ mėlynos spalvos vairo, jis atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės, o T. Ž. priekinėje keleivio sėdynėje ir jie išvažiavo iš sodybos. Gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas, su G. U. civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies, prašo juos mažinti (t. 5, b. l. 31).

Kaltinamasis T. Ž. kaltu prisipažino visiškai. Dėl kasteto paaiškino, kad 2016 m. spalio 26 d. jiems einant link G. U. namų, J. J. padavė jam kastetą, pasakė, kad jeigu G. U. neduos automobilio raktelių, jį bus galima panaudoti prieš ją. Vėliau kastetą atidavė J. J., kai tik įsėdo į pagrobtą G. U. automobilį. Dėl plėšimo paaiškino, kad 2016 m. spalio 26 d. nuo 12 val. jis su J. J. gėrė alų. Vėliau prie jų prisijungė ir P. K.. Apie 16-17 val. jie išgėrė turėtą alų, todėl nutarė nueiti pas netoliese gyvenantį V. U.. B. J. J. pasakė, kad žino, jog jis raktelius laiko ant šaldytuvo, todėl jeigu G. U. neduos automobilio raktelių, padavė kastetą, kurį liepė užsidėti ant rankos ir suduoti juo G. U.. Jis kastetą užsidėjo ant rankos. Priėję prie U. namo, jie įėjo į prieangį, pabeldė į duris, neužilgo jas atidarė G. U., kurios jis paprašė pinigų, automobilio rakto ir sudavė vieną smūgį su kastetu į veidą. G. U. pabėgo, jis name paieškojo raktelių, tačiau nerado, todėl išėjo į kiemą. Jam išėjus į kiemą, J. J.pasakė, kad turi raktus nuo automobilio, tuomet jie visi susėdo į automobilį ir išvažiavo iš sodybos. Automobilį vairavo visi pasikeisdami kol (duomenys neskelbtini) juos sulaikė policijos pareigūnai. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas, mano, kad tai įtakojo alkoholis, dabartiniu metu visiškai nevartoja alkoholio, užsikodavo, susirado darbą. Su G. U. pareikštais ieškiniais sutinka iš dalies, prašo juos mažinti (t. 5, b. l. 31,32).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė, kaip pateko į G. U. namą, į kurias duris pabeldė, kur buvo G. U., kai jis jai sudavė smūgį, iš kur pasiėmė automobilį (t. 3, b. l. 75-83).

Dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. spalio 26 d. Lazdijų r. sav. Varnėnų k. rastas nuvažiavęs nuo kelio automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilio paėmus striukę, iš jos iškrito balto metalo daiktas, panašus į kastetą (t. 1, b. l. 59-71).

Specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui pateiktas objektas yra savadarbiu būdu pagamintas kastetas, kuris yra smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamas šaltasis ginklas (t. 1, b. l. 181-182).

Kaltinamieji J. J. ir P. K. dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu prisipažino, nurodė supratę, kad kastetas yra nešaunamasis ginklas ir juo disponavo. Be jų prisipažinimo jų parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys apie kasteto suradimą ir specialisto išvada, kuria pripažinta, kad įvykio vietos apžiūros metu rastas metalinis daiktas yra kastetas, kuris yra smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamas šaltasis ginklas. Remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktu, kastetas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas. Visi šie įrodymai kartu su kaltinamųjų parodymais patvirtina, kad P. K. radęs nešaunamąjį ginklą – kastetą, jį realizavo, o J. J. jį įgijo ir nešiojosi, todėl P. K. nusikalstamas veika kvalifikuotina pagal BK 258 straipsnio 1 dalį, o J. J. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Dėl plėšimo

Nukentėjusioji G. U. patvirtino, kad 2016 m. spalio 26 d. apie 17 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo beldimą į duris. Atidariusi duris, pamatė prie durų stovintį pažįstamą vaikiną T. Ž. bei dar du vaikinus, kurių vieną - J. J.atpažino, o trečiojo nepažinojo. T. Ž. pasakė ,,raktus ir pinigus“. Ji paklausė kokius raktus, tuomet T. Ž. sudavė jai vieną smūgį kumščiu į dešinės pusės smilkinį ties akimi, nuo šio smūgio ji atsitrenkė į koridoriaus sieną ir išbėgo iš namų pro kitas duris, vėliau girdėjo, kaip buvo užvestas automobilis, su kuriuo išvažiavo pas ją atėję jaunuoliai. Automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vertina 1 500 Eur, iki nusikaltimo padarymo jis buvo geros būklės, įlenkimų ar subraižymų ant jo nebuvo. Dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašo priteisti iš kaltinamųjų 5 860,50 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro 860,50 Eur turtinė žala dėl įvykio metu apgadinto automobilio ,,VW Passat“. Prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, kadangi ji juto fizinį skausmą įvykio metu ir po jo, patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinį diskomfortą, šoką ir depresiją, sveikata sutrikdyta jos pačios namuose, dėl ko ji jaučiasi nesaugiai, pastaruoju metu turi miego problemų (t. 1, b. l. 1,2; t. 2, b. l. 2-7,28-33).

Savo parodymu patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą, kurioje buvo kai atidarė namo duris ir kurioje jai buvo suduotas smūgis, vietą, pro kur išbėgo iš namo ir vietą, kurioje buvo automobilis ,,VW Passat“; parodymų patikrinimo vietoje metu parodytos vietos sutampa su kaltinamųjų nurodomomis vietomis (t. 2, b. l. 9-21).

Liudytojas Š. R. patvirtino, kad 2016 m. spalio 26 d., tarnybos metu, apie 17.15 val. gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) nes panaudojus smurtą buvo pagrobtas automobilis ,,VW Passat“, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Kartu su kolege B. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir jo apylinkėse pradėjo ieškoti pagrobto automobilio. Apie 20.15 val. iš (duomenys neskelbtini) įvažiuojant į pagrindinį kelią Veisiejai-Leipalingis, pastebėjo pravažiuojantį ieškomą automobilį ,,VW Passat“, todėl įsijungė švyturėlius, garsinį signalą, per garsiakalbį stabdė minėtą automobilį, tačiau jis pradėjo didinti greitį ir nuvažiavo link Viktarino k. Automobilis sustojo tik tuomet, kai užklimpo prie (duomenys neskelbtini) esančios lentpjūvės. Automobiliui sustojus, jis pribėgo prie vairuotojo durelių ir išlaipino už vairo sėdėjusį T. Ž., kolegė B. K. išlaipino iš pagrobto automobilio du kitus jaunuolius - J. J.ir P. K.. T. Ž. nustatytas 1,87 promilės girtumas. P. K. buvo blaivus (t. 2, b. l. 42,43).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus G. U. gyvenamąjį namą ir garažą (duomenys neskelbtini), garaže automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra; rastas apgadintas lietvamzdis bei namo apdailos lentelės (t. 1, b. l. 20-41).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai patvirtina, kad G. U. pateikė pagrobto automobilio ,,VW Passat“ raktelį, automobilio registracijos liudijimą, draudimo dokumentus bei techninės apžiūros rezultatų kortelę; apžiūrėjus nustatyta, kad G. U. yra automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (t. 1, b. l. b. l. 42-52).

Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad B. K. 2016 m. spalio 26 d., patruliuodama kartu su Š. R., gavo informaciją apie plėšimą, kelyje Veisiejai-Leipalingis pastebėjo automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį stabdė ir kuris nestojo, persekiojant posūkyje automobilis nuslydo nuo kelio ir užklimpo. Automobilį vairavo T. Ž., kartu važiavo J. J. ir P. K. (t. 1, b. l. 56).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) rastas nuvažiavęs nuo kelio automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis apgadintas: įskilęs bamperis, sulankstyta priekinio valstybinio numerio lentelė, sudaužytas keleivio pusės išorės veidrodėlis bei jo korpusas, nulaužta automobilio antena, sugadintos automobilio vairuotojo pusės durelės (t. 1, b. l. 59-71,76-88).

Asmens blaivumo testai patvirtina, kad 2016 m. spalio 26 d. 20.30 val. T. Ž.nustatytas 1,87 promilių girtumas, 22.23 val. J. J.nustatytas 1,64 promilių girtumas (t. 1, b. l. 57,58).

Specialisto išvada nustatyta, kad G. U. padaryti sužalojimai - poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinant į skruostą, dešinės alkūnės srityje padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekmėje; sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; neatmetama galimybė, kad sužalojimas veido dešinėje pusėje galėjo būti padarytas ir pateiktu tyrimui kastetu (t. 1, b. l. 128,140-141).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamieji J. J., P. K., T. Ž. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltais prisipažino. Be jų prisipažinimo, nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios G. U. parodymai, įvykio vietų apžiūros protokolai, nukentėjusiosios ir kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kuriuos sugretinus matyti, kad nukentėjusiosios nurodytos vietos sutampa su kaltinamųjų nurodytomis vietomis, specialisto išvada, kurioje konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas G. U.. Visi šie įrodymai kartu su kaltinamųjų parodymais patvirtina, kad jie tyčia, turėdami tikslą užvaldyti nukentėjusiosios turtą (automobilį), be savininko sutikimo pateko į patalpas ir, panaudoję nešaunamąjį ginklą, užvaldė ten buvusį jos turtą (automobilį), šiuo turtu disponavo savo nuožiūra, todėl jų veika kvalifikuotina kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą ir panaudojant nešaunamąjį ginklą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Kaltinamieji bendrais veiksmais realizavo plėšimo objektyviąją pusę, todėl yra bendravykdytojai.

Kaltinime nurodyta, kad T. Ž. nukentėjusiajai G. U. sudavė du smūgius. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad T. Ž. sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į veidą, tačiau nuo šio smūgio nukentėjusioji prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į šalia buvusius daiktus. Iš karto po įvykio, pateikdama protokolą-pareiškimą, nukentėjusioji taip pat nurodė, kad jai buvo suduotas vienas smūgis. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji po suduoto smūgio prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į sieną. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas dešinės alkūnės srityje galėjo atsirasti jai atsitrenkiant į sieną, todėl viseto įrodymų analizė leidžia pripažinti įrodytu tik vieną T. Ž. suduotą smūgį nukentėjusiajai – į veidą, o antrasis smūgis - į ranką, iš kaltinimo pašalintas kaip neįrodytas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 431,49 Eur dydžio ieškinį dėl nukentėjusiosios G. U. gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 162,163), šios gydymo išlaidos pagrįstos pažyma (t. 1, b. l. 164). Iš šios pažymos analizės matyti, kad gydymo išlaidas sudaro G. U. po suduoto smūgio teiktos chirurgo, neurologo, oftalmologo, ortopedo traumatologo, radiologo paslaugos, atlikta kompiuterinė tomografija. Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad smūgį ranka, ant kurios buvo uždėtas kastetas, sudavė kaltinamasis T. Ž., todėl šios gydymo išlaidos atsirado dėl T. Ž. kaltų veiksmų, ieškinio dydžio kaltinamasis neginčija. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių ir šio teisinio reguliavimo kontekste, ieškinys tenkintinas ir 431,49 Eur gydymo išlaidų priteistina iš kaltinamojo T. Ž., kuris yra atsakingas už padarytą žalą.

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo priteisti iš kaltinamųjų 130,97 Eur draudimo išmoką, kurią draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajai G. U. dėl sužalotų lietvamzdžio ir gyvenamojo namo sienos (sulankstyta plastikinė dailylentė ir lietvamzdis) (t. 2, b. l. 56). Šias aplinkybes įrodo Gyventojų draudimo liudijimas, kuris patvirtina, kad nukentėjusios turtas buvo apdraustas (t. 2, b. l. 57), įrodymai apie sužalojimą, jo mastą (t. 2, b. l. 58-61). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad automobilį iš garažo ir sodybos išvairavo kaltinamasis J. J., jis neneigia galėjęs sužaloti aukščiau nurodytą turtą, todėl pripažintina įrodytu kad ši žala atsirado dėl jo kaltų veiksmų, todėl 130,97 Eur priteistini iš kaltinamojo J. J..

G. U. prašo priteisti 860,50 Eur turtinę žalą, kurią sudaro automobilio ,,VW Passat“ remontas pagal UAB ,,Kurorto autocentras“ pateiktą remonto sąmatą (t. 2, b. l. 34-38). Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad iki kaltinamiesiems užvaldant automobilį, jis buvo geros būklės. Kaltinamieji patvirtino, kad automobilį vairavo pakaitomis, automobilis vairuotas neblaivių asmenų, teisės vairuoti neturinčių, sulaikytas tik po to, kai nuvažiavo nuo kelio. Iš automobilio apžiūros matyti, kad po automobilio suradimo užfiksuoti automobilio sužalojimai, o įvykio vietoje, nukentėjusiosios sodyboje, rastas sužalotas lietvamzdis ir gyvenamojo namo siena. Visi šie įrodymai pakankami pripažinti, kad nukentėjusiosios automobilį sužalojo kaltinamieji jį vairuodami. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui. Nagrinėjamoje byloje negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina kiekvienam iš kaltinamųjų, nes automobilį vairavo visi ir nenustatyta kuriam iš kaltinamųjų vairuojant kokie konkretūs sužalojimai buvo padaryti, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Atsižvelgus į tai nukentėjusios prašoma turtinė 860,54 Eur žala priteistina iš visų kaltinamųjų solidariai (CK 6.6 straipsnis, 6.245 – 6.249 straipsniai). Nors kaltinamieji nurodo, kad ši suma per didelė, tačiau šių savo paaiškinimų niekuo nepagrindė, nukentėjusioji pateikė automobilių remonto darbus atliekančios bendrovės sudarytą detalią sąmatą, kurios teisingumu abejoti nėra jokio pagrindo, todėl šis kaltinamųjų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal ją, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajai padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinės alkūnės srityje, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą įvykio metu ir po jo, dėl ko nukentėjusioji išgyveno, lankėsi gydymo bei ikiteisminio tyrimo įstaigose. Įvertinus tai, spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjusioji pagrįstai tvirtina, jog patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamieji pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, buvo pažeista jos būsto neliečiamybė, ji patyrė nepatogumus, nes vyko į gydymo įstaigas, ikiteisminio tyrimo instituciją, teismą, rūpinosi dėl draudimo išmokos, dėl automobilio sužalojimo, tačiau padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai suduotas vienas smūgis, nukentėjusioji neįrodė, kad dėl šios nusikalstamos veikos susirgo depresija. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Pažymėtina ir tai, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad už plėšimo metu sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą, kai jis padaromas vieno ar keliais smūgiais, priteistos neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra apie 1001 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis Nr. 2K-57/2008, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 2K-259/2012). Kai sužalojimas padarytas daugybiniais smūgiais, ar padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, gydymas susijęs su operacijomis, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 579 Eur iki 6 372 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 2K-540/2009, 2010 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. 2K-234, 2011 m. spalio 4 d., 2012 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 2K-259/2012, 2015 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 2K-40-507/2015). Atsižvelgus į aptartą formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad sužalojimas padarytas vienu smūgiu, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo pažeista nukentėjusiosios konstitucinė teisė – būsto neliečiamybė, jos nepatogumai pasireiškė ne tik dėl sveikatos sutrikdymo, bet ir dėl sugadinto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į tai, kad kaltinamieji turto neturi, atsižvelgus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant pusiausvyros tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios interesų, nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 1 000 Eur, kuri priteistina iš kaltinamųjų solidariai, nes ši neturtinė žala atsirado dėl visų kaltinamųjų bendrų veiksmų (CK 6.6 straipsnis).

Dėl bausmių paskyrimo

Kaltinamasis J. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš kurių (BK 180 straipsnio 2 dalis) yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kita nusikalstama veika (BK 258 straipsnio 2 dalis) yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu bei tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis P. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš kurių (BK 180 straipsnio 2 dalis) yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kita nusikalstama veika (BK 258 straipsnio 1 dalis) yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis T. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu bei tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamajame akte kaip kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė. Tačiau BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad turto reikalavo ir smūgį nukentėjusiajai sudavė tik T. Ž., kiti du kaltinamieji stovėjo šalia tuo baugindami nukentėjusiąją, tačiau neatliko jokių aktyvių veiksmų nukentėjusiosios valiai palaužti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų prisidėjimo prie šios veikos laipsnis bei jų veiksmų pobūdis yra labai skirtingi, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepripažintina.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis J. J. anksčiau teistas (t. 3, b. l. 96-100) už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė ir šios bylos nagrinėjimo metu (t. 5, b. l. 43-46), baustas administracine tvarka už sistemingus įvairius administracinės teisės pažeidimus (t. 3, b. l. 130-139), nedirba, nesimoko, todėl visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus ir šios jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jas padarė po to, kai jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Įvertinus tai, kad paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, jo elgesiui įtakos nepadarė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, pripažintina, kad tik bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu gali padėti pasiekti bausmės tikslus - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad J. J. yra jauno amžiaus, nukentėjusioji neprašo skirti griežtos bausmės, padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, pagrobto turto vertė nėra didelė, jis grąžintas nukentėjusiajai netrukus po jo pagrobimo, jis prieš nukentėjusiąją smurto nenaudojo, tačiau jis buvo plėšimo iniciatorius, jis perdavė kastetą T. Ž., nurodė jį panaudoti turtui užvaldyti, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nors yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau jas įvertinus visų kitų aukščiau aptartų BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad jam paskirtina mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.

Skirtina bausmė J. J. subendrintina su 2017 m. spalio 3 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme.

Kaltinamasis P. K. anksčiau teistas vieną kartą (t. 4, b. l. 13-15), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 26,26), todėl pripažintina, kad šios jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, jis linkęs pažeidinėti teisės normas. Tačiau P. K. mokosi, mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip draugiškas, nekonfliktuojantis, popamokinėje veikloje dalyvaujantis mokinys, globėja domisi vaiku (t. 4, b. l. 37), bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (t. 4, b. l. 33), nusikalstamas veikos padarytos jam sunkiu laikotarpiu, kai 2016 m. vasario 9 d. mirė jo motina, jo globą perėmė sesuo G. K.. Atstovė pagal įstatymą G. K. teisiamojo posėdžio metu P. K. charakterizavo kaip paklusnų, jos įtakai pasiduodantį jaunuolį. P. K. sudarytos tinkamos sąlygos mokytis, ugdyti būtinus įgūdžius, užtikrinami jo poreikiai laisvalaikiui (t. 4, b. l. 45,46). P. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, už BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką numatyti tik vienos rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. P. K. yra jauno amžiaus, nukentėjusioji neprašo skirti griežtos bausmės, padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, pagrobto turto vertė nėra didelė, jis grąžintas nukentėjusiajai netrukus po jo pagrobimo, jo vaidmuo buvo antraeilis, jis prieš nukentėjusiąją smurto nenaudojo, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į aukščiau aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibudinančias aplinkybes, jam skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, mažesnės nei sankcijoje nustatytas bausmių vidurkis.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybė paskirtis – užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų (BK 80 straipsnis). Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus ar laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 straipsnio 1 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukščiau aptartas kaltinamojo asmenybę, veikų pavojingumą ir pasekmes, jo vaidmenį nusikalstamose veikose bei esminius šeimos gyvenimo pasikeitimus apibudinančias aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant nustatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

T. Ž. yra teistas (t. 2, b. l. 152,153), baustas administracine tvarka už nevienkartinius administracinės teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 170-176), todėl pripažintina, kad yra linkęs daryti teisės pažeidimus. B. T. Ž. charakterizuoja kaip dalyvaujantį visuomenei naudingoje veikloje, dėl jo nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 178; t. 4, b. l. 154). Po nusikalstamos veikos padarymo T. Ž. (duomenys neskelbtini) įgijo kompetenciją vairuoti TR1 kategorijos traktorius ir įsidarbino pagal šią kompetenciją, darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas, kruopštus, sparčiai besimokantis darbuotojas (t. 4, b. l. 150-153,158), naujų teisės pažeidimų nepadarė. Jam diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas, po nusikalstamų veikų jis savanoriškai kreipėsi medikamentinio gydymo dėl priklausomybės nuo alkoholio (t. 5, b. l. 28). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad T. Ž. dėl padarytos nusikalstamos veikos išgyvena, žalojo save (t. 3, b. l. 44-47). Pažymėtina ir tai, kad T. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, nukentėjusioji neprašo skirti griežtos bausmės, padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusiajai sudavė tik vieną smūgį, pagrobto turto vertė nėra didelė, jis grąžintas nukentėjusiajai netrukus po jo pagrobimo, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nors yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau jas įvertinus visų kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių kontekste pripažintina, kad jam skirtina mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis bausmė, nes, pripažintina, kad ji bus pakankama pasiekti bausmės tikslams – sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukščiau aptartas kaltinamojo asmenybę, veikos pavojingumą ir pasekmes apibudinančias aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant nustatytomis pareigomis.

Kaltinamasis T. Ž. nesumokėjo baudos, paskirtos 2016 m. lapkričio 3 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl ji subendrintina su jam skirtina bausme.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl visiems kaltinamiesiems skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kaltinamiesiems J. J., P. K. ir T. Ž. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 84,85,183,184; t. 4, b. l. 68,69), panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus arba pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys). Kaltinamųjų laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme - J. J. (nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 28 d.) (t. 3, b. l. 147,148), P. K. (nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 28 d.) (t. 4, b. l. 50,51) ir T. Ž. (nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 28 d.) ( t. 3, b. l. 51,52) įskaitytinas į bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) kastetas sunaikintinas kaip daiktas, kurio apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) dvi kompiuterinės laikmenos (DVD-R ir CD-R pakete Nr. 1) sunaikintinos kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl atstovavimo išlaidų

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusioji prašo priteisti 2 715 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (t. 5, b. l. 21). Išlaidos pagrįstos sąskaitomis, pinigų priėmimo kvitais ir mokėjimo nurodymais (t. 5, b. l. 22-27), tačiau šie įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė 1 850,23 Eur su atstovavimu susijusių išlaidų. Įvertinus tai, kad advokatas teikė teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu, kur paruošė civilinį ieškinį, teikė prašymus, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat dalyvavo teisminio bylos nagrinėjimo metu, kur pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dalyvavo dvejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie truko tris valandas, šios išlaidos (1 850,23 Eur) pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamųjų.

Kaip nepagrįstas atmestinas gynėjų argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios patirtos išlaidos negali būti priteistos, nes nesutampa sąskaitas išrašęs ir pinigus gavęs asmuo su asmeniu, atstovavusiu ikiteisminiame tyrime, be to, sąskaitose nurodytas skirtingas teisinių paslaugų sutarties numeris. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai teisines paslaugas teikė Advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusiajai atstovavo šios bendrijos advokatas A. A. ir advokato padėjėja J. V.-Kulvinskienė (t. 2, b. l. 23, 94), sąskaitas išankstiniam apmokėjimui išrašė Advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai, būtent šiai bendrijai nukentėjusioji įmokėjo pinigus už teisines paslaugas, todėl nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji pinigus už atstovavimą pagrįstai sumokėjo jai atstovavusių advokatų bendrijai. Tai, kad sąskaitose nurodytas kitas teisinių paslaugų numeris, taip pat nėra pagrindas netenkinti nukentėjusiosios prašymo turėtas išlaidas priteisti, nes advokatų profesinė bendrija su kliente gali sudaryti ir kelias teisinių paslaugų sutartis. Nukentėjusiosios atstovas nurodė, kad už teisines paslaugas nukentėjusiosios duotais pinigais sumokėjo nukentėjusiosios dukra J. Š., todėl vien ta aplinkybė, kad dalis mokėjimų yra atlikti ne pačios nukentėjusiosios G. U. asmeniškai, nepaneigia turėtų išlaidų fakto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme;pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 25 (dvidešimt penkių) parų areštu.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apimant ir paskirti J. J. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, J. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. spalio 3 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant ir nustatyti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką J. J. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 28 d. (dvi paras) ir bausmę, atliktą pagal 2017 m. spalio 3 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. J., panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuotu laisvės atėmimu;pagal BK 258 straipsnio 1 dalį 30 (trisdešimt) parų areštu;

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apimant ir nustatyti P. K. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, P. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Remiantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais paskirti P. K. auklėjamojo poveikio priemones – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 30 (trisdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį bei tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje iki jos baigimo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, P. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 28 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, T. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. lapkričio 3 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 14 MGL (527,24 Eur) bauda visiškai sudedant ir nustatyti subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams su 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais įpareigoti T. Ž. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančios medžiagos - alkoholio.

Į bausmės laiką įskaityti laiką T. Ž. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 28 d. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš J. J., P. K., T. Ž. solidariai, o P. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai ir iš G. K., 1 860,50 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų 50 centų) G. U. nusikaltimu padarytai turtinei (860,60 Eur) ir neturtinei (1 000 Eur) žalai atlyginti bei 1 850,23 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 23 centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš T. Ž. 431,49 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 49 centus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“).

Priteisti iš J. J. 130,97 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 97 centus) ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (į. k. 302912288) nuostolių atlyginimo, sumokant juos į sąskaitą Nr. LT 877300010073069075, esančią AB SEB banke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Vailionienė