- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-617-417-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00224-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- R. V., MGL
- Nukentėjusysis
- D. K.
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-417/2012
Teisėja D. N. Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir nuteistas15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, baudą sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės biudžetą, įmokos kodas 6801, a. s. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, b. k. 73000.
Vadovaujantis BK 68 str. R. V. vienerius metus ir šešis mėnesius uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Iš R. V. D. K. naudai priteista 20 368 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. už tai, kad jis 2011 m. birželio 27 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 158 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kelyje, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei, važiavusiai per sankryžą pagrindiniu keliu, todėl išvažiavo iš šalutinės Šiaulių gatvės ir nepraleido pagrindine P. V. gatve važiavusios dviratininkės D. K., su ja susidūrė ir jai buvo padarytas galvos sumušimas ir poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kiaurinė akies junginės žaizda, kraujo išsiliejimas į akį, kairio skruostikaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, tai sukėlė D. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. V. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendį dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio bei kitų klausimų. Nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog dėl patirto sužalojimo iš esmės pasikeitė nukentėjusiosios gyvenimo būdas, sumažėjo bendravimo galimybės ir aktyvumas. Eismo įvykio metu nebuvo vizualiai sužalotas nukentėjusiosios veidas, tai apribotų nukentėjusiosios galimybes pasirodyti viešumoje ir bendrauti su kitais asmenimis, nukentėjusioji ir iki eismo įvykio dėl pensinio amžiaus negyveno aktyvaus gyvenimo, nes nedirbo, todėl dėl jos patirto sužalojimo nukentėjusiajai nereikėjo persikvalifikuoti, kad galėtų dirbti lengvesnio pobūdžio darbą, su artimaisiais, giminaičiais ir kaimynais nukentėjusioji ir toliau bendrauja kaip bendravo, patirtas sužalojimas neapribojo nukentėjusiosios judėjimo laisvės, dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai nėra reikalinga papildoma priežiūra ar slauga, nukentėjusioji neturi išlaikomų ir prižiūrimų asmenų, jai nereikėjo patirti sudėtingo gydymo. Be to, nukentėjusioji dar iki eismo įvykio turėjo sveikatos sutrikimų, dėl senyvo amžiaus pasireiškus akių kataraktai jai buvo reikalinga atlikti akių operacijas – keisti abiejų akių lęšiukus. Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog jos matomumas sužalotąja akimi yra 10 proc. Kaip pati nukentėjusioji yra pasakojusi, jai, esant senyvo amžiaus, dar iki eismo įvykio patirto sužalojimo buvo nusilpęs regėjimas, dėl to svarstė apie akių operacijos galimybę.
Nuteistojo manymu, apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iš karto po veikos padarymo jis bandė suteikti nukentėjusiajai pirmąją medicininę pagalbą. Ne kartą lankė nukentėjusiąją ligoninėje ir jos namuose, siūlė visokeriopą pagalbą – nuvežti į bet kurią jos pageidaujamą gydymo įstaigą Kretingoje, Klaipėdoje ar Kaune, prašė rinkti visus čekius už perkamus vaistus. Be to, buvo siūloma apelianto mamos, kaip nemažą darbinį stažą turinčios medicinos darbuotojos, pagalba tiek pačiai nukentėjusiajai, tiek ir jos ligotam tėvui. Apeliantas pažymi ir tai, kad iki bylos išnagrinėjimo teisme savanoriškai stengėsi atlyginti padarytą žalą – bandė nukentėjusiajai pinigus duoti asmeniškai, jai nesutikus – prašė jos duoti atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus, tačiau pastaroji atsisakė priimti dalinį žalos atlyginimą kaip pernelyg mažą sumą. Ir todėl, apelianto teigimu, neradus kitokios galimybės, jis pervedė dalį žalos atlyginimo pašto perlaida. Didesnės sumos nepervedė vien dėl didelių tokios pašto atliekamos paslaugos kaštų ir vis tikėdamasis, kad bent jau prasidėjus teismo procesui nukentėjusioji duos savo banko sąskaitos rekvizitus.
Nuteistasis R. V. taip pat nurodo, jog jis yra Kauno kolegijos Sveikatos fakulteto 1-o kurso dieninio skyriaus studentas (studijos dar tęsis 2 metus), užsiėmimai mokymosi įstaigoje užtrunka visą dieną, dėl to turi labai ribotas galimybes laisvu nuo studijų metu užsidirbti pajamų, todėl šiuo metu finansinės pagalbos turi prašyti iš savo tėvų, nes ir už mokslą turi sumokėti apie 6000 Lt sumą per metus ir stipendijos negauna bei neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.
Apeliantas R. V. atkreipia dėmesį, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu jį nuteisė pagal BK 281 str. 3 d., atsižvelgdamas į byloje pateiktą 2011-10-24 papildomą specialisto išvadą, kurioje buvo nustatyta, jog nukentėjusioji D. K. prarado 30 ir daugiau procentų darbingumo, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Minėta specialisto išvada buvo pagrįsta tuo metu specialistui pateiktais medicininiais dokumentais – D. K. asmens 2011-07-20 sveikatos istorijos kopija iš Klaipėdos universitetinės ligoninės. Vėliau byloje nukentėjusioji pateikė duomenis, jog dar kelis kartus gydėsi ir kitose gydymo įstaigose bei jau buvo atlikta akies operacija Kauno klinikinėje ligoninėje, jai taip pat buvo atliktos papildomos gydomosios procedūros sužalotosios akies būklei pagerinti. Todėl, apelianto manymu, yra pagrindo manyti, jog minėtos procedūros ir operacija galėjo pagerinti sužalotosios akies būklę, o atitinkamai galėjo pasikeisti ir sveikatos sužalojimo mastas, atitinkamai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Apeliantas pažymi, kad nors teismo iškviestas teismo medicinos ekspertas R. P. Pečkus, parengęs specialisto išvadą šioje byloje, nurodė, jog pagal turimus medicininius D. K. dokumentus yra netikslinga skirti papildomą specialisto išvadą, tačiau nuteistasis mano, jog tokiai jo nuomonei įtakos galėjo turėti nepakankamas medicininių duomenų buvimas, nes nukentėjusioji gydėsi ir konsultavosi skirtingose gydymo įstaigose, todėl galbūt teismui buvo pateikti ne visi jos medicininiai dokumentai, atspindintys tikrąją nukentėjusiosios sveikatos būklę. Pati nukentėjusioji yra nurodžiusi, jog šiuo metu ji sužalotąja akimi šiek tiek mato, tas matomumas yra 10 procentų, mato ne tik šviesą, bet skiria ir daiktų kontūrus, nors tuo tarpu specialisto išvadose nurodyta, jog nukentėjusiosios regėjimo aštrumas sužalotąja akimi = 0. Taigi atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo R. V. manymu, reikia skirti teismo medicininę ekspertizę siekiant nustatyti nukentėjusiosios D. K. sveikatos sutrikdymo mastą, įpareigojant nukentėjusiąją pateikti visus medicininius duomenis iš visų gydymosi įstaigų, kuriose ji kreipėsi į okulistus po patirto eismo įvykio.
Nuteistasis R. V. nurodo, baudžiamasis įstatymas įsakmiai nenumato teismo pareigos atimti iš nuteistojo specialiąją teisę, tai yra teismo teisė. Todėl mano, jog apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis, gyvendamas Kartenoje pas tėvus, studijuoja Kaune, todėl transporto priemonė yra būtina vykti iš tėvų į studijas bei grįžti namo. Taip pat pažymi, jog po šio įvykio nėra padaręs daugiau jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų (išskyras gesintuvo neturėjimą). Tad mano, jog toks teismo sprendimas uždrausti naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemonę – yra nepagrįstas ir perteklinis, o bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus šio draudimo. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad jam teismo skirta bausmė yra artima bausmės minimumui, net jeigu ir apeliacinės instancijos teismas nuspręstų palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą draudimą naudotis specialiąja teise, būtų pagrindas trumpinti uždraudimo naudotis specialiąja teise iki minimumo.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė ir nukentėjusioji prašo jį atmesti.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad priteistoji suma neturtinei D. K. patirtai žalai neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams ir šių motyvų apelianto skundo argumentai nepaneigia.
Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad po įvykio nukentėjusioji gydėsi ne tik ligoninėje, tačiau ir namuose. Per visą gydymosi laikotarpį jai buvo atliktos dvi akies operacijos, du kartus buvo atliekama lazerciklofotokoaguliacija, nustatyta medikų, kad regėjimo aštrumas kaire akimi lygus nuliui, regėjimo prognozė kaire akimi bloga, medikų rekomenduojama tęsti antiglaukominį gydymą. Eismo įvykio metu ji patyrė ir galvos bei veido sumušimus, kairio skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji visą laiką kentė skausmus, aukštą akispūdį bei nuolat skauda akis, dėl to vartoja vaistus nuo skausmo. Po įvykio D. K. liko psichologinių pasekmių, jos teigimu, ji iki pat šiol nežino, kas jos laukia ateityje, pagal gydytojų prognozes ji negalės visiškai pasveikti, o esant silpnai vienai akiai, silps ir kitos regėjimo aštrumas. Be to, dėl patirtų sužalojimų iš esmės pasikeitė jos gyvenimo būdas, sumažėjo bendravimo galimybės, aktyvumas. Taip pat įvertino ir tai, nuteistasis autoįvykio metu buvo blaivus, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, kad R. V. nedirba, mokosi, tačiau yra jauno amžiaus, sveikas ir dirbti galintis asmuo. Tuo tarpu nukentėjusioji yra pensininkė, gaunanti 850 litų dydžio pensiją, turi nekilnojamojo turto.
Teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybes, į kurias apylinkės teismas atsižvelgė, nustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydį, sutinka su paminėtąja pirmosios instancijos teismo pozicija ir mano, kad priteistojo 20 368 Lt suma D. K. neturtinei žalai atlyginti neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato CK 6.250 1 ir 2 dalys. Tačiau CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju.
D. K. autoįvykio metu, kurio kaltininku skundžiamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas nuteistasis R. V., buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotina, kad dėl galvos sumušimo su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kiaurinės akies junginės žaizdos, kraujo išsiliejimas į akį, lūžus kairiajam skruostikauliui, esant galvos smegenų sukrėtimui, nukentėjusioji patyrė didelius fizinius skausmus, kančias, dvasinius išgyvenimus, kurie realiai vargu ar gali būti kompensuojami pinigine išraiška. Tačiau žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma labiau nukentėjusiajam asmeniui atlyginti patirtąją žalą, tačiau jokiu būdu nesudaryti sąlygų nukentėjusiajam praturtėti. Tačiau vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką už nusikaltimu numatyto BK 281 str. 3 d. padarytąją neturtinę žalą priteisiama apie 50 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).
Apeliantas pateiktame skunde didelį dėmesį skiria nukentėjusiosios sveikatos būklei iki 2011 m. birželio 27 d. patirtų sužalojimų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant D. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, jokie ankstesni susirgimai iki padarytųjų sužalojimų įvykio dieną nebuvo įtraukti į sužalojimų sąrašą. Sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė 2011 m. birželio 27 d., apie 20.00 val. autoįvykio metu patirti sužalojimai. Tuo tarpu apelianto vertinimas, kad D. K. nebuvo sužalotas veidas, todėl negalima manyti, kad nepasikeitė josios gyvenimas, savijauta, nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju subjektyvus apelianto deklaravimas apie nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, kad ji tariamai nepasikeitė, vertintina tik kaip pasirinkta gynybos pozicija. Vargu ar nuteistasis objektyviai gali įvertinti tikruosius nukentėjusiosios išgyvenimus ir neigiamus patyrimus.
Tai, kad nukentėjusioji galbūt ir ne itin aktyviai bendravo su nuteistuoju po patirtų sužalojimų, kaip teigia apeliantas, atsisakė jo motinos pagalbos, neėmė siūlomų pinigų, nepasakė atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitų, šiuo atveju nemenkina apelianto atsakomybės ar pareigos atlyginti patirtąją žalą.
Tuo tarpu vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl jo asmeninių aplinkybių, interesų, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos apylinkės teismo sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Todėl pakartotinai teisėjų kolegija jų nevertina. Pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimas nėra nuteistojo paslauga nukentėjusiajam ar juolab teismui. Žalos atlyginimas – besąlyginė nuteistojo prievolė, kurios įvykdymas turi tapti prioritetas kitų nuteistojo poreikių tenkinimo kontekste. Pažymėtina, kad nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teismo pareigos sudaryti palankias sąlygas nuteistajam, pažymėtina, jo paties kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Todėl šiuo atveju tik paties nuteistojo rūpestis ir net pareiga gauti lėšų žalos atlyginimui, imtis visų įmanomų priemonių, siekiant bent finansiškai kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą moralinę (neturtinę) žalą.
Nuteistasis R. V. pateiktame apeliaciniame skunde taip pat abejoja, ar tinkamai buvo nustatytas D. K. padarytos sveikatos sužalojimo mastas.
Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 1430/11 (03) konstatuota, kad D. K. buvo nustatytas galvos sumušimas ir poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kiaurinė akies junginės žaizda, kraujo išsiliejimas į akį, kairio skruostikaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas (t. 1, b. l. 46–47). Papildoma specialisto išvada Nr. pG 103/11(03) nustatyta, kad dėl 2011-06-27 eismo įvykio metu patirto kiaurinio kairės akies sužalojimo D. K. prarado 30 ir daugiau procentų bendrojo darbingumo, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 49–50).
Abejoti šiomis specialistų išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad abejonių dėl specialistų išvadų pagrįstumo apeliantas nereiškė ir teisiamojo posėdžio metu sutiko su kaltinimu, tačiau nesutiko su civilinio ieškinio dydžiu. Objektyvių duomenų, kodėl reiktų abejoti byloje esančiomis specialisto išvadomis, teisėjų kolegija nenustatė. Kaip matyti, abejonių dėl specialistų išvadų patikimumo nekilo ir apylinkės teismui išsamiai ir objektyviai išnagrinėjusiam šią baudžiamąją bylą. Tad teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad specialisto išvados sudarytos neatsižvelgus į visus D. K. medicininius duomenis ir tai galėjo nulemti netikslų sveikatos sužalojimo masto nustatymą.
Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, R. V. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, t. y. nubaustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sužalotas žmogus (b. l. 77, 80-81). Nagrinėjamo įvykio metu buvo sunkiai sužalota žmogaus sveikata – viena iš labiausiai saugomų asmens vertybių ir neretai itin sunkiai grąžinamų. Todėl apylinkės teismo sprendimas taikyti BK 68 str. nuostatas apeliantui R. V. yra ne tik teisėtas ir pagrįstas, tačiau ir buvo būtinas siekiant visiškai įgyvendinti bausmės tikslus. Tuo tarpu nustatytas 1 metų 6 mėnesių draudimo naudotis šia teise terminas vertintinas kaip optimalus siekiant paveikti, kad nuteistasis preciziškai laikytųsi KET reikalavimų, nes, kaip minėta, jis antrąkart yra pripažįstamas kaltu dėl sukelto autoįvykio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.