- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 1-27-824/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00224-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
- Civilinis ieškovas
- D. K.
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant prokurorams I. Gedžiuvienei, D. Dyburienei, gynėjai J. Usonytei, nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-06-07 Kretingoje, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:
R. V. 2011 m. birželio 27 d., apie 20.00 val. Šiaulių gatvėje, Kretingos mieste, būdamas blaivus, vairuodamas automobilį “(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 158 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kelyje, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei važiavusiai per sankryžą pagrindiniu keliu, ko pasekoje išvažiavo iš šalutinės Šiaulių gatvės ir nepraleido pagrindine Vileišio gatve važiavusios dviratininkės D. K., su ja susidūrė ir jai buvo padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kiauryminė akies junginės žaizda, kraujo išsiliejimas į akį, kairio skruostikaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, kas sukėlė D. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisme kaltinamasis R. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2011-06-27 apie 20 valandą vairuodamas jo mamai S. V. priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas šalutine Šiaulių gatve, Kretingos mieste, įvažiuojant į pagrindinį kelią, į Vileišio gatvę, automobilio priekine dalimi kliudė ir susidūrė su jam iš dešinės pusės Vileišio gatve važiavusia dviratininke D. K.. Per sankryžą važiavo tiesiai Šiaulių gatve nesustojęs, o tik truputį pristabdęs, švietė saulė į akis, todėl nepamatė pagrindiniu keliu važiavusios dviratininkės, kurią pastebėjo tik kai ji jau buvo prie pat automobilio. Mėgino išvengti susidūrimo su ja, sukdamas į kairę pusę, tačiau nepavyko. Po susidūrimo su dviratininke jis išlipo iš automobilio ir matė kaip D. K. klūpėjo ant žemės, kuriai po kelių minučių iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir tinti veidas. Jis tuo metu su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono, todėl pasiskolinęs, iš nepažįstamojo, pranešė policijai apie eismo įvykį, bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Įvykio metu buvo blaivus. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Apklausta teisme nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2011-06-27 d. apie 20 val. važiavo namo dviračiu iš „Žemaitijos“ sodų, pagrindine Vileišio gatve, esančia Kretingoje, į Chodkevičiaus gatvę. Kaip įvyko įvykis nepamena, atsitokėjo tik ligoninėje, kur jai pranešė, kad įvyko avarija. Sekančią dieną jai buvo atlikta operacija. Avarijos pasekoje jai buvo lūžęs žandikaulis, trūko akies obuolys, neteko rainelės, lešiuko, buvo sukrėsti galvos smegenys. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji ilgą laiką gydėsi, per tą laiką ji patyrė dar vieną akies operaciją, gydėsi lazeriu. Po avarijos aukštas akispūdis, nuolat skauda akis, kaire akimi nieko nemato, dėl patirto sužalojimo ir jo pasekmių, niekur nenori eiti ir bendrauti su žmonėmis.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane ir fotolentelėje užfiksuotos eismo įvykio vietoje, Kretingoje, Vileišio g. – Šiaulių g. sankryžoje, esančių transporto priemonių padėtys po eismo įvykio:
automobilis “(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Šiaulių g. dešinėje dalyje priešingoje transporto judėjimo krypčiai, priekine dalimi nukreiptas link šiaurės rytų;dviratis „Bauer“ buvo patrauktas iš susidūrimo vietos.
Užfiksuotos Vileišio g. - Šiaulių g. sankirtos šiaurės rytų pusės kampe ant važiuojamosios kelio dangos, palei šaligatvį, matomos kraujo dėmės, bei kuria kryptimi važiavo automobilis “(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuria - dviratis, jų išsidėstymas po eismo įvykio bei kiti duomenys (1 t., b. l. 4-7).
Transporto priemonių – “(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dviračio „Bauer“, techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais užfiksuoti šių transporto priemonių sugadinimai (1 t., b. l. 8-9, 10-11).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2011-06-30 dviratis dar kartą apžiūrėtas, bei nustatyti jo sugadinimai (1 t., b. l. 12-17). 2011-09-01 dviratis bei kiti daiktai, buvę dviračio krepšelyje grąžinti nukentėjusiajai D. K. (1 t., b. l. 23)
Specialisto išvada Nr. G 1430/11 (03) nustatyta, kad D. K. buvo nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kiauryminė akies junginės žaizda, kraujo išsiliejimu į akį, kairio skruostikaulio lūžimu, galvos smegenų sukrėtimu (1 t., b. l. 46-47). Papildoma specialisto išvada Nr. pG 103/11(03) nustatyta, kad dėl 2011-06-27 eismo įvykio metu patirto kiauryminio kairės akies sužalojimo D. K. prarado 30 ir daugiau procentų bendrojo darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 49-50).
Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo ekspertas R. P. Pečkus teismo posėdžio metu patvirtino abiejuose išvadose nustatytas aplinkybes, bei parodė, kad remiantis jam pateikta papildoma D. K. gydymosi rašytine medžiaga, negalima teigti, kad būtų pagrindas daryti išvadą, jog jos sveikata pagerėjo ir jai padarytas sužalojimas atitiktų lengvesnio sveikatos sutrikdymo mastą. (1 t., b. l. 132 - 134)
Alkoresteriu Lion alcometer 500 nustatyta, kad R. V. transporto priemonę vairavo blaivus (1 t., b. l. 65).
Ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. V. važiavo iš šalutinės Šiaulių gatvės ir nepraleido pagrindine Vileišio gatve važiavusios dviratininkės D. K., ir su ja susidūrė.
Viena iš sąlygų atsakomybei pagal BK 281 str. kilti yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl būtina nustatyti, ar kaltinamasis pažeidė kaltinamajame akte nurodytus kelių eismo taisyklių punktus. Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 263 redakcija). R. V. yra kaltinamas pažeidęs KET 9, 158 punktų reikalavimus.
KET 9 punkto reikalavimai nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 158 punkto reikalavimai nustato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Kaip matyti, KET 158 punktas reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų elgesį nelygiareikšmių kelių sankryžoje. Eismo įvykis įvyko nelygiareikšmių kelių sankryžoje. Taigi, akivaizdu, kad R. V. priartėdamas prie sankryžos, turėjo vykdyti KET 158 punkto reikalavimus, t.y. šalutiniu keliu važiuojantis jis privalėjo duoti kelią D. K. vairuojamam dviračiui, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu.
R. V. apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis neįsitikinęs, kad pagrindiniu keliu niekas nevažiuoja, nesustojęs prie nelygiareikšmių kelių sankryžos į ją įvažiavo, nematydamas nukentėjusiosios, važiuojančios dviračiu, nes jį apakino vakarinė saulė. Pamatęs nukentėjusiąją, važiuojančią dviračiu, mėgino išvengti susidūrimo sukdamas į kairę, tačiau nepavyko. Tokie jo parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, byloje esančiai įvykio vietos schemai bei kitiems byloje esantiems įrodymams.
Šalies argumentai
R. V. nurodė, kad jis įvažiuodamas į kelių sankryžą, nebuvo įsitikinęs, kad niekas nevažiuoja pagrindiniu keliu. Kaip kaltinamajam elgtis važiuojant šalutiniu keliu jis sprendė ne pats įsitikindamas, kad važiuoti bus saugu, o pasikliaudamas matymu, kuris nebuvo ypač geras šviečiant saulei iš priekio, kad pagrindiniu keliu niekas nevažiuoja. Šios aplinkybės lėmė, kad kaltinamasis, artėdamas prie sankryžos, nebuvo rūpestingas ir nesustojo prie jos įsitikinti, kad gali važiuoti nesukeldamas pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, akivaizdu, kad D. K. važiavo pagrindiniu keliu ir R. V. važiuodamas šalutiniu keliu nelygiareikšmių kelių sankryžoje turi laikytis KET 158 punkto reikalavimų. Vertinant KET 158 p. reikalavimus matyti, kad jie nustato paties veiksmo – transporto priemonių važiavimą nelygiareikšmių kelių sankryžoje, taisykles. KET 158 suteikia prioritetą transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, nes vairuotojai, važiuodami šalutiniu keliu, privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas kelių eismo dalyvis turi laikytis kelių eismo taisyklių ir pats asmeniškai vykdyti jų reikalavimus, o ne pasikliauti nuomone, skaičiavimais, tikimybe ar kitų vairuotojų elgesiu. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad kaltinamasis nesilaikė KET 9 punkto ir KET 158 punkto reikalavimų, kadangi jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kelyje, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei važiavusiai per sankryžą pagrindiniu keliu.
Akivaizdu, kad transporto priemonių vairuotojai kelyje privalo sekti kitų transporto priemonių vairuotojų elgesį, bei nepriklausomai nuo to, jie turi laikytis ir KET reikalavimų. Todėl jei R. V. būtų laikęsis KET 9 ir 158 punktų reikalavimų, t.y. būtų mažinęs automobilio važiavimo greitį, o vėliau ir sustojęs, akivaizdu, kad būtų laiku pastebėjęs pagrindiniu keliu važiuojančią dviratininkę.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Specialisto išvada nustatyta, kad eismo įvykio metu D. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga). Remiantis šia priežastinio ryšio nustatymo taisykle, eliminavus iš įvykių sekos nustatytą R. V. pažeidimą – artėdamas prie nelygiareikšmių kelių sankryžos, nesulėtino važiavimo greičio, ir prie jos nesustojo, vertinant įvykių eigą R. V. elgesio modeliu, kuomet jis prieš nelygiareikšmių kelių sankryžos pristabdo automobilį, o pamatęs pagrindiniu keliu atvažiuojančią dviratininkę visiškai sustoja, akivaizdi išvada, kad tokiu atveju eismo įvykis įvykęs nebūtų. Tai leidžia teismui konstatuoti, kad R. V. veiksmai buvo kilusių pasekmių priežastis.
Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. gali būti padaroma tik kaltininkui veikiant neatsargiai (BK 281 str. 7 d.). Kaltinamasis gali veikti nusikalstamai nerūpestingai ar dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 3 d., padaroma dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jei ją padaręs asmuo nesupranta daromos veikos rizikingumo ir nenumato, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. 3 d. numatytos pasekmės, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Įvykio metu R. V. vairavo transporto priemonę, todėl jo pareiga veikti pagal KET ir numatyti galimas pasekmes teismui abejonių nekelia. Eismo įvykis įvyko birželio 27 d., apie 20:00 val., kuomet buvo šviesus paros metas, sausa kelio danga. Įvykio vieta yra tiesi kelio atkarpa, pats kaltinamasis nurodė, kad gerai nematė, nes jį akino vakarinė saulė, tačiau nesustojo, įsitikinti, kad gali įvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Būtent automobilio vairuotojo R. V. veiksmai pasireiškę tuo, kad artėdamas prie nelygiareikšmių kelių sankryžos, važiuodamas šalutiniu keliu, jis laiku nesulėtino važiavimo greičio, automobilio nesustabdė, ko pasekoje nepamatė pagrindiniu keliu važiuojančios dviratininkės nelygiareikšmių kelių sankryžoje, nors būdamas pakankamai atidus tokią galimybę turėjo, dėl ko ją partrenkė, nukentėjusiajai D. K. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu veikė nusikalstamai nerūpestingai.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. V., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 9, 158 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina jo prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdus gailėjimasis. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, dalį civilinio ieškinio atlygino, įvykio vietoje ėmėsi priemonių suteikiant pagalbą nukentėjusiajai, pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. V. paskyrus baudą.
Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. R. V. šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, t.y. nubaustas už vairavimą transporto priemonę neturint teisės vairuoti ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sužalotas žmogus (b. l. 77, 80-81). Nagrinėjamo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę elgiasi labai neatsakingai, jo daromi pažeidimai yra pavojingi, todėl teismas mano, kad būtina taikyti BK 68 str. ir uždrausti R. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatytinas 1 metų 6 mėnesių draudimo naudotis šia teise terminas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį 1.000,00 litų turtinėi žalai ir 100.000,00 litų neturtinei žalai atlyginti.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. K. sumažino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 51.368,00 litų, nurodydama, kad dalį neturtinės žalos atlygino draudimas.
Patrauktas byloje civiliniu atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad D. K. išmokėjo tokias išmokas: 9.837,01 (tame tarpe: 8,632,00 Lt dėl neturtinės žalos, 587,79 Lt dėl gydymo išlaidų ir 619,22 Lt dėl kelionės išlaidų, 40.00 Lt dėl dviračio sugadinimo)
Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ir detalizuoti teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-7-255/2005 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Be to, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) 2 str. 14 d. nurodyta, kad neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad D. K. yra padaryta neturtinė žala, kadangi ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – R. V. padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio sunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika yra padaryta automobilio, t.y. padidinto pavojaus šaltinio, vairuotojo, kurį teisės aktai ir bendrieji moralės bei gyvenimo principai įpareigoja būti ypač atidžiam. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji gydėsi ne tik ligoninėje, tačiau ir namuose. Per visą gydymosi laikotarpį jai buvo atliktos dvi akies operacijos, du kartus buvo atliekama lazerciklofotokoaguliacija, nustatyta medikų, kad regėjimo aštrumas kaire akimi lygus nuliui, regėjimo prognozė kaire akimi bloga, medikų rekomenduojama tęsti antiglaukominį gydymą. Eismo įvykio metu ji patyrė ir galvos bei veido sumušimus, kairio skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji visą laiką kentė skausmus, aukštą akispūdį bei nuolat skauda akis, dėl ko vartoja vaistus nuo skausmo.
Po įvykio D. K. liko psichologinės pasekmės, jos teigimu, ji iki pat šiol nežino, kas jos laukia ateityje, pagal gydytojų prognozes, ji negalės visiškai pasveikti, o esant silpnai vienai akiai, silps ir kitos regėjimo aštrumas. Be to, dėl patirtų sužalojimų iš esmės pasikeitė jos gyvenimo būdas, sumažėjo bendravimo galimybės, aktyvumas.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis buvo blaivus, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, taip pat jo turtinę padėtį – jis nedirba, mokosi, tačiau yra jauno amžiaus, sveikas ir dirbti galintis asmuo. Taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiosios turtinę padėtį, jos socialinę būklę: ji pensininkė, gaunanti 850 litų dydžio pensiją, turi nekilnojamojo turto.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, teismas mano, kad D. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 30 000 Lt.
Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ dar iki teismo posėdžio pats apskaičiavo ir nukentėjusiajai D. K. atlygino neturtinę žalą - 8.632,00 Lt. Kaltinamasis R. V. iki teismo posėdžio pradžios atlygino 1.000,00 Lt neturtinę žalą. Teismui nustačius didesnį nei buvo atlyginta neturtinės žalos dydį, viršijantį AB „Lietuvos draudimas“ pareigos apimtį (draudimo sutarties sudarymo metu galiojusį TPVCAPD įstatymo nustatytą maksimalų žalos dydį), atsižvelgiant į kaltinamojo atlygintos žalos dydį, iš kaltinamojo R. V., nukentėjusiajai priteisiama likusi neatlyginta 20.368,00 Lt dydžio neturtinė žala. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ iki teismo posėdžio pats apskaičiavo ir nukentėjusiajai D. K. atlygino turtinę žalą- 1.245,01 Lt. Nukentėjusioji reiškė reikalavimą 1.000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismo nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajai pilnai atlyginta civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, todėl laikytina, kad ji atlyginta ir ieškinys šioje dalyje netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303 str. 2 d. str. teismas, -
nusprendė
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir paskirti jam 15 MGL (1.950,00 Lt) dydžio baudą.
R. V. baudą privalo sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės biudžetą, įmokos kodas 6801, a. s. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ banke, b. k. 73000.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 metams ir 6 mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Iš dalies tenkinti civilinį ieškinį. Priteisti iš R. V. 20 368,00 Lt D. K. naudai jos patirtai turtinei žalai atlygint. Kitoje dalyje D. K. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.