Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1957-413/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-12
Bylos Nr.: e2A-1957-413/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-21605-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Atsakovas: V. P.
Ieškovas: J. Z., T. Z.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2A-1957-413/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21605-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.11.1.; 2.6.11.18.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7354-285/2019 pagal ieškovų J. Z. ir T. Z. ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. Z. ir T. Z. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. P. 5560,70 Eur skolą, 1191,38 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai ir atsakovė 2014 m. gegužės 8 d. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14/05/08 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovai pardavė atsakovei 30 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 litų ir kurios bendrai sudaro 30 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, su visomis jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Atsakovė įsipareigojo sumokėti už akcijas 150 000 Lt (43 443 Eur). Šalys sutartyje aptarė akcijų perleidimo ir apmokėjimo už jas sąlygas. Atsakovė pagal sutartį sumokėjo ieškovams 130 800 Lt (37 882,29 Eur). Ieškovai perdavė atsakovei 30 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tačiau atsakovė iki šiol neįvykdė piniginės prievolės sumokėti ieškovams visą sutartą sumą ir liko skolinga 19 200 Lt (5 560,70 Eur). Atsakovė buvo ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu raginta visiškai įvykdyti piniginę prievolę, tačiau iki šiol jos neįvykdė. Vėliau atsakovė ėmė ignoruoti ieškovų raginimus, 2017 m. spalio 16 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimu ieškovo T. Z. atžvilgiu, kaltindama jį įvairiausių veikų padarymu, o ginčui persikėlus į teismą, prieštaravimuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad atsakovė piniginę prievolę ieškovams neva tai įvykdė kitu, nei sutartyje numatyta, būdu, t. y. kad skolą pagal sutartį sumokėjo 2014 m. liepos 4 d. ieškovui grynaisiais pinigais.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad elgdamasi naiviai ir patikliai, ji sutiko su ieškovo prašymu išmokėti jam grynais pinigais 19 200 Lt (5 560,70 Eur), už kuriuos ieškovas pažadėjo išrašyti pakvitavimą. Šie pinigai ieškovui buvo išmokėti 2014 m. rugpjūčio mėn., tikslesnės datos negali nurodyti, kuomet ieškovas buvo iš anksto įspėjęs atsakovę ir atvykęs į Vilnių tiek darbo reikalais, tiek pasiimti iš atsakovės likusius grynuosius pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovams J. Z. ir T. Z. iš atsakovės V. P. 5560,70 Eur skolą, 1191,38 Eur palūkanas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6752,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 190 Eur žyminio mokesčio, 300,00 Eur už suteiktą teisinę pagalbą. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 13,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad pagal šalių 2014 m. gegužės 8 d. pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14/05/08, atsakovė į ieškovo T. Z. banko sąskaitą atliko mokėjimus 2014 m. gegužės 7 d., 2014 m. gegužės 12 d., 2014 m. rugpjūčio 11 d., iš viso sumokėdama 130 800 Lt (37 882,29 Eur). Likusios piniginės prievolės sumos 19 200 Lt (5560,70 Eur) atsakovė ieškovams iki šiol nesumokėjo. Atsakovė teigė, kad su ieškovais visiškai atsiskaitė, nes, ieškovo prašymu, 2014 m. rugpjūčio mėn. išmokėjo jam grynais 19 200 Lt sumą, už kurią ieškovas pažadėjo išrašyti pakvitavimą.

6. Teismas nurodė, kad šalių pasirašytos 2014 m. gegužės 8 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.3. punkte numatyta, jog pirkimo kaina mokama pavedimu į asmeninę sąskaitą, t. y. šalys sutartimi susitarė dėl konkretaus piniginės prievolės įvykdymo būdo – kainos už įgyjamas akcijas sumokėjimo mokėjimo pavedimu į sutartyje nurodytą ieškovo sąskaitą.

7. CK 6.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Atsakovei teigiant, kad prievolę ji įvykdė kitu, nei sutarta, būdu, jai tenka pareiga įrodyti prievolės įvykdymo ir tokio įvykdymo priėmimo faktus. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokius jos teiginius. Atsakovės atlikti 2014 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo pavedimai už akcijas pagal sutartį patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad 2014 m. liepos 4 d. su ieškovais nebuvo pilnai atsiskaityta, tai paneigia pakvitavimo įrodomąją reikšmę.

8. Pažymėjo, kad ieškovai savo prievolę pagal sutartį įvykdė – perdavė atsakovės nuosavybėn 30 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Todėl atsakovė privalėjo įvykdyti savo prievolę, tai yra laiku sumokėti 2014 m. gegužės 8 d. sutarties 3.1 punkte nustatyto dydžio kainą už įsigytas akcijas, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų laiku nevykdė. Teismas pripažino, kad atsakovei pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovai įgijo teisę ginti savo pažeistas teises (CK 6.59 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 6.205 straipsnis). Todėl sprendė, kad ieškovų ieškinys yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė V. P. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas siaurinamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias skolininko ir kreditoriaus santykius prievolės įvykdymo metu, kadangi CK 6.39 straipsnio 2 dalis numato, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Akivaizdu, jog ieškovas, išrašydamas 2014 m. liepos 4 d. pakvitavimo raštelį, patvirtino, jog jam tinka toks atsiskaitymo būdas – grynais ir jis sutiko tokiu būdu įskaityti prievolę. Būtent ieškovo pageidavimu buvo atliekamas mokėjimas grynais pinigais ir būtent šis pakvitavimas su dviem ieškovo parašais, kad dėl akcijų pirkimo–pardavimo atsakovei pretenzijų neturi, nes atsakovė su juo visiškai atsiskaitė, ir patvirtina, jog atsakovė nepažeidė CK 6.59 straipsnyje numatyto draudimo vienašališkai pakeisti prievolės įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

9.2. Teismas visiškai neatsižvelgė, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių, atsikertant į ieškovų ieškinį ir dubliką, bei paaiškinimų teismo posėdžio metu. Ieškovai, elgdamiesi nesąžiningai, iki pat paskirto, bet neįvykusio teisme posėdžio – 2019 m. gegužės 8 d., piktybiškai vengė pateikti teismui bet kokią informaciją apie savo santuokinę padėtį bei santuokinio turto padalijimą, atitinkamai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pasidalijimą bei apie neva egzistuojančio atsakovės kreditorinio įsiskolinimo ieškovams už šias akcijas pasidalijimą. Ieškovas buvo sąmoningai suklaidinęs atsakovę, jog jis yra išsituokęs su savo sutuoktine J. Z.. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovai nebuvo išsituokę, tačiau realiai buvo pasidaliję santuokinį turtą dar 2018 m. vasario 20 d. sutartimi, kurioje visiškai nieko nepasisakyta apie neva egzistuojantį atsakovės įsiskolinimą ieškovams už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir šio skolinio įsipareigojimo pasidalijimą tarp ieškovų. Tai reiškia, kad santuokinio turto pasidalijimo metu jokio atsakovės įsiskolinimo ieškovams nebuvo ir negalėjo būti (2 t. b. l. 48).

9.3. Santuokinio turto pasidalijimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos atiteko ieškovui T. Z., todėl teismas turėjo savo sprendime pasisakyti ir dėl ieškovės statuso byloje, t. y. ieškovės J. Z. ieškinys turėjo būti atmestas bet kokiu atveju, kaip netinkamo ieškovo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos po santuokinio turto pasidalijimo sutarties jai nebepriklausė.

9.4. Teismas visiškai nieko nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, kad ieškovas 2017 m. spalio 25 d. siūlė atsakovei atpirkti iš jos visas atsakovės turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (30 proc. visų įmonės akcijų) tiek už 30 000 Eur, tiek už 40 000 Eur, kas akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovė buvo atsiskaičiusi už įsigytas akcijas, nes, priešingu atveju, ieškovas nebūtų siūlęs iš atsakovės šių akcijų atpirkti už tokią didelę sumą. Atsakovė pateikė teismui 2016 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų protokolą, kuriame nurodyta, jog į akcininkų susirinkimo darbotvarkę įtrauktas atsakovės pasiūlymo ieškovui nusipirkti įmonės akcijas svarstymas (2 t. b. l. 71). Akivaizdu, jog ieškovas su atsakove akcijų pirkimo–pardavimo klausimą aptarinėjo kelerius metus, tačiau niekur nėra užfiksuota, kad iki 2017 m. ieškovas būtų minėjęs apie kokią tai tariamą atsakovės skolą ieškovui už akcijas.

9.5. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės pateikto ieškovo atstovo laiško, kur ieškovo atstovas nurodo apie neva tebeegzistuojančius atsakovės įsiskolinimus už automobilį bei įmonei, tačiau visiškai nieko nenurodo apie neva tai egzistuojantį atsakovės įsiskolinimą už akcijas, kas vėlgi patvirtina, jog pats ieškovas pripažįsta, kad už įmonės akcijas ieškovė yra atsiskaičiusi.

9.6. Teismas nevertino ir sprendime nieko nepasisakė dėl atsakovės pateikto rašytinio įrodymo – 2016 m. spalio 27 d. ieškovo išduoto pakvitavimo (2 t. b. l. 186), kuriuo jis yra grąžinęs 12 000 Eur įsiskolinimą atsakovei, kas vėlgi kelia pagrįstų abejonių atsakovės įsiskolinimo egzistavimu. Logiškai nepaaiškinami yra ieškovo veiksmai, kuomet jis gražina atsakovei 12 000 Eur skolą, kai tuo tarpu pati atsakovė jam neva yra skolinga 5560,70 Eur.

9.7. Teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl ieškovo veiksmų priversti atsakovę praėjus metams po akcijų įsigijimo pasirašyti pakeistą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį be datos, nurodant nerealią ir ženkliai mažesnę kainą – 868,86 Eur, tik šiuo atveju nurodant, jog apmokėjimas yra atliekamas grynaisiais pinigais. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog ieškovams tiko bet kokia prievolės įvykdymo forma bei akivaizdžiai parodo, jog patys ieškovai elgėsi nesąžiningai ir ieškojo įvairių būdų kaip apgauti valstybę, kad išvengtų papildomų mokesčių už parduotas akcijas. Minėta sutartis yra patvirtinta abiejų ieškovų parašais, atsakovė kategoriškai atsisakė pasirašyti tokią suklastotą sutartį ir jos parašo ant sutarties nėra.

9.8. Akcijų įsigijimo metu apeliantė turėjo pakankamai piniginių lėšų tiek bankų sąskaitose, tiek grynais atsiskaitymui su ieškovais už įsigytas akcijas. Teismas dėl visų šių aplinkybių nieko nepasisakė.

9.9. Ieškovas tik prieš neįvykusį teismo posėdį 2019 m. gegužės 8 d. įkėlė savo paties darytą garso įrašą telefonu, neva patvirtinantį atsakovės įsiskolinimą ieškovui. Pažymi, kad ieškovas šį įrašą darė slapta, apie jį neinformavęs atsakovės, pats tendencingai formuodamas klausimus ir nukreipdamas kalbą jam naudinga linkme ar akivaizdžiai nutraukdamas jam nenaudingus atsakovės pasakymus. Neatsižvelgiant į tai, šio pokalbio ištraukos patvirtina apie atsakovės atsiskaitinėjimą su ieškovu grynais pinigais.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik faktinių aplinkybių vertinimu, pateiktu taip, kaip atsakovė jas suvokia ar pageidauja matyti, o ne taip, kaip jos realiai susiklostė, buvo nustatytos byloje ir patvirtintos įrodymais.

10.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ieškovai yra nutraukę santuoką. Ieškovai iki šiol nėra išsituokę, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina 14 metų dukrą. Atsakovė įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 vnt. (30 proc.) paprastųjų vardinių akcijų ieškovams esant santuokoje ir akcijoms priklausant abiem ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovai 2018 m. vasario 20 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70 vnt. (70 proc.) paprastųjų vardinių 28,96 Eur vertės nominalios vertės akcijų asmeninės nuosavybės teise nuo 2018 m. vasario 20 d. atitenka ieškovui T. Z.. Į pasidalytas akcijas neįėjo 2014 m. gegužės 8 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 vnt. (30 proc.) akcijų, už kurias ir susidarė atsakovės skola.

10.3. Ieškovai visiškai sutinka su teismo sprendimo nustatytomis aplinkybėmis, nes jie niekada neprašė atsakovės visą ar dalį piniginės prievolės pagal Sutartį įvykdyti grynaisiais pinigais, o atsakovė niekada neprašė ieškovų sutikimo ir nederino klausimo su jais dėl dalies skolos pagal Sutartį sumokėjimo grynaisiais pinigais.

10.4. Teismo posėdyje išklausyto 2017 m. balandžio 14 d. tarp ieškovo T. Z. ir atsakovės vykusio telefoninio pokalbio garso įrašo 03.50 – 13.00, 16.30 – 28.30 minutėse užfiksuota kaip atsakovė teigia, jog ieškovui pervedė už akcijas iš skirtingų bankų – ne tik iš SEB banko, bet ir iš Swedbank, Šiaulių banko, Ūkio banko. Šio pokalbio metu atsakovė nenurodė, jog konkrečiai už akcijas su ieškovu atsiskaitė grynaisiais pinigais.

10.5. Teismas, sprendime konstatuodamas, jog atsakovės atlikti 2014 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo pavedimai už akcijas pagal Sutartį patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad 2014 m. liepos 4 d. su ieškovais nebuvo pilnai atsiskaityta, paneigia pakvitavimo įrodomąją reikšmę. Apeliantė nenurodo, dėl kokių priežasčių, ieškovui išdavus 2014 m. liepos 4 d. pakvitavimą, kuris, jos teigimu, patvirtina galutinį atsiskaitymą pagal Sutartį grynaisiais pinigais, ji 2014 m. rugpjūčio 11 d. atliko dar du mokėjimo pavedimus 4000 Lt ir 4800 Lt sumoms (8800 Lt / 2548,65 Eur). 2014 m. liepos 4 d. pakvitavime nėra užfiksuota jokių duomenų apie piniginės prievolės pagal Sutartį įvykdymo priėmimą iš atsakovės būtent grynaisiais pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje keliamas klausimas dėl materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių sutarčių vykdymą ir įrodymų vertinimą, taikymo bei aiškinimo.

13. Apeliantės teigimu, teismas siaurinamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias skolininko ir kreditoriaus santykius prievolės įvykdymo metu, kadangi CK 6.39 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Anot apeliantės, akivaizdu, jog ieškovas, išrašydamas 2014 m. liepos 4 d. pakvitavimo raštelį, patvirtino, jog atsiskaitymo būdas grynaisiais pinigais jam tiko ir būtent tokiu būdu jis sutiko su prievolės įvykdymu.

14. Skolininko pareigas vykdant sutartį apibrėžia prievolės dalykas, t. y. skolininko veiksmai, kuriuos tinkamai atlikus prievolė pasibaigs. Prievolės dalykas lemia, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 straipsnio 1dalis). Jei asmuo įvykdys prievolę ne tokiu būdu, kaip reikalauja prievolės dalykas, jis bus laikomas pažeidusiu sutartį. Norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kuris yra sąžiningumo principo (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis) išraiška, skolininkas privalo suderinti tai su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2013).

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai 2014 m. gegužės 8 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 14/05/08 pardavė atsakovei 30 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už 150 000 Lt (1 t., b. 7–10). Iki šios sutarties pasirašymo ieškovai turėjo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų. Sutartimi atsakovė įsipareigojo akcijų prikimo kainą sumokėti pavedimu į ieškovo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 3.3 p.). Galutinis atsiskaitymas turėjo įvykti per tris mėnesius nuo akcijų pardavimo dienos. Šalys taip pat susitarė, kad netinkamai vykdant šį punktą, sutartis laikoma nesudaryta, o gautos sumos užskaitomos kaip minimali bauda (Sutarties 3.4 p.).

16. Taigi, pagal Sutarties nuostatas, šalys aiškiai susitarė dėl prievolės įvykdymo būdo – bankiniu mokėjimo pavedimu į ieškovo asmeninę sąskaitą, sumokant visą akcijų pirkimo kainą iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. įskaitytinai. Sutarties 4.1 punkte šalys numatė, kad nuosavybės teisė į akcijas pirkėjai pereina sutarties pasirašymo dieną. Sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad pirkėjui vėluojant sumokėti pardavėjui pirkimo kainą ar jos dalį, pirkėjas privalo mokėti 0,02 procentų metines palūkanas nuo vėluojamos mokėti sumos.

17. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė už įsigytas akcijas į sutartyje nurodytą banko sąskaitą iš viso yra pervedusi 130 800 Lt – 2014 m. gegužės 7 d. pervedė 97 000 Lt; 2014 m. gegužės 12 d. – 25 000 Lt; 2014 m. rugpjūčio 11 d. iš skirtingų bankų pervedė 4000 Lt ir 4800 Lt (1 t., b. l. 19).

18. Apeliantės teigimu, likusią pinigų sumą ji perdavė ieškovui į rankas grynaisiais, nes taip pageidavo pats ieškovas, ką patvirtina pateiktas į bylą pakvitavimo raštelis. Šiems argumentams pagrįsti apeliantė pateikė 2014 m. liepos 4 d. ieškovo T. Z. pasirašytą raštelį, kuriame nurodyta, kad ieškovas dėl akcijų pirkimo–pardavimo atsakovei pretenzijų neturi, V. P. su ieškovu pilnai atsiskaitė (1 t., b. l. 51). Taigi, apeliantei teigiant, kad ieškovai sutiko likusią prievolės dalį priimti kitokiu (CK 6.39 str. 2 d.), nei sutartyje nustatytu būdu, šią aplinkybę privalo įrodyti atsakovė (CPK 178 str.).

19. Pažymėtina, kad ieškovai laikėsi kitos pozicijos. Nurodė, kad minėtas 2014 m. liepos 4 d. pakvitavimas išduotas pasitikint atsakove, nes ji buvo ieškovo įmonės darbuotoja, padalinio vadovė, atsakovė teigė ieškovui, jog tą dieną pervedė likusią pinigų sumą – 28 000 Lt, o ieškovas, pasitikėdamas atsakove, nepatikrino banko sąskaitos ir pasirašė apeliantės nurodytą raštelį. Tik po raštelio pasirašymo paaiškėjo, kad pavedimas nurodytai sumai nebuvo atliktas. Ieškovų nuomone, minėtas 2017 m. liepos 4 d. pakvitavimas neįrodo visiško atsiskaitymo už akcijas fakto, o pakvitavimo turinį paneigia atsakovės 2014 m. rugpjūčio 11 d. atlikti du bankiniai mokėjimai, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama už akcijas pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14/05/08.

20. Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, liečiančias Sutarties turinį ir jos vykdymo sąlygas, teisėjų kolegija labiau tikėtinais pripažįstą ieškovų argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės 2014 m. rugpjūčio 11 d. atlikti du mokėjimo pavedimai (4000 Lt ir 4800 Lt) už akcijas ir juose nurodyta mokėjimo paskirtis paneigia apeliantės argumentus, jog su ieškovais ji atsiskaitė 2014 m. liepos 4 d., kas reiškia, kad 2014 m. liepos 4 d. ieškovo pasirašyto pakvitavimo įrodomoji reikšmė yra paneigta. Arba, kitaip tariant, ieškovė neįrodė, kad šalys nukrypo nuo Sutarties sąlygų ir susitarė dėl kito atsiskaitymo už parduodamas akcijas būdo (CPK 185 str.).

21. Apeliantė tvirtina, kad likusios sumos sumokėjimo grynaisiais pinigais faktą, kaip pageidavo ieškovas T. Z., patvirtina kiti bylos įrodymai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

22. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nors atsakovė teigia, kad pirmąją pretenziją dėl likusios skolos sumokėjimo ieškovai pateikė tik 2017 m. rugsėjo 25 d. (1 t., b. l. 77), kai prieš tai atsakovė nusiuntė ieškovui pranešimą apie netinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių dokumentų tvarkymą ir įspėjo, kad kreipsis dėl to į teisėsaugos institucijas, tačiau nenurodo, kaip ši aplinkybė yra susijusi su atsiskaitymu už akcijas ir Sutartyje nustatytų atsiskaitymo sąlygų pakeitimu.

23. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovai vertė atsakovę pasirašyti kitą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje tų pačių 30 vnt. įmonės vardinių akcijų kaina buvo įrašyta ženkliai mažesnė, t. y. tik 868,86 Eur. Iš tikrųjų, iš pateiktos į bylą akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projekto matyti, kad joje nenurodyta sutarties sudarymo data, sutarties numeris, kaina nurodyta eurais, kitos sutarties sąlygos yra identiškos 2014 m. gegužės 8 d. sutarčiai, išskyrus 3.1 punktą – visų 30 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų kaina nurodyta 868,86 Eur, o pagal sutarties 3.3 punktą pirkėjas turi atsiskaityti grynaisiais. Ši sutartis pasirašyta ieškovų, tačiau nėra atsakovės parašo (1 t., b. l. 120–123). Anot apeliantės, šią sutartį ieškovai pateikė atsakovei tam, kad išvengtų mokesčių valstybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra tiesiogiai susijusi su atsakovės (ne)atsiskaitymo faktu pagal 2014 m. gegužės 8 d. Sutartį ir nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovės prievolė pagal Sutartį būtų įvykdyta kitokiu nei sutarta būdu. Kita vertus, paminėtos nesudarytos sutarties sąlygos teikia pagrindo išvadai, kad vis tik ieškovai laikė, jog atsakovė nebuvo pilnai atsiskaičiusi už akcijas. Apeliantės argumentai dėl ieškovų siekio išvengti mokesčių valstybei nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

24. Apeliantė teigia, kad sudarant 2014 m. gegužės 8 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ji buvo finansiškai pajėgi atsiskaityti su ieškovais. Iš tikrųjų, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė savo sąskaitoje 2012 m. lapkričio 21 d. turėjo apie 259 tūkst. litų, po kelių dienų į jos banko sąskaitą buvo pervesta dar apie 25 tūkst. litų, 2013 m. gegužės 25 d. pervesta 336 tūkst. litų. 2014 m. gegužės 12 d. atsakovė išsiėmė iš banko sąskaitos grynaisiais 700 Lt, 2014 m. gegužės 30 d. – 600 Lt, 2014 m. liepos 2 d. – 1000 Lt, sekančią dieną – 400 Lt, 2014 m. liepos 4 d. –2000 Lt, 2014 m. liepos 31 d. – 500 Lt, 2014 m. rugsėjo 4 d. – 300 Lt (1 t., b. l. 129–139). Taigi, aptarti įrodymai patvirtina apeliantės argumentus, kad ji disponavo nemažomis pinigų sumomis, tačiau nepatvirtina bylai reikšmingos aplinkybės, kad apeliantė nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. rugsėjo pabaigos būtų išgryninusi likusią už akcijas reikalingą sumokėti sumą – 19 200 Lt (per nurodytą laikotarpį apeliantė iš banko sąskaitos išsiėmė 4200 Lt), kaip ir nepateikta įrodymų, jog tokia suma ieškovui buvo perduota grynaisiais pinigais.

25. Iš pateiktų į bylą dokumentų, kurių, anot apeliantės, netyrė pirmosios instancijos teismas, matyti, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 6 d. raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. Z. dėl dokumentų pateikimo (1 t., b. l. 141). Atsakovė 2017 m. liepos 7 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovą dėl dokumentų, susijusių su įmonės finansine padėtimi, pateikimo (1 t., b. l. 144–145). Apeliantės 2016 m. gruodžio 22 d. ieškovui adresuotas pranešimas patvirtina, jog įmonės akcininkų susirinkime atsakovė nedalyvavo, nebuvo apie jį informuota, o protokolas pasirašytas tik vieno akcininko, t. y. T. Z. (1 t., b. l. 143). Naujai įregistruotu bendrovės buveinės adresu ieškovai 2014 m. gegužės 7 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (1 t., b. l. 124–128). UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadovo T. Z., 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovei pardavė automobilį Opel Moka už 10 000 Eur (2 t., b. l. 58). Ieškovo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 17/09/19, adresuotame apeliantei, nurodyta, kad apeliantė yra skolinga bendrovei pagal 2016 m. spalio 27 d. pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį 12 000 Eur už jai parduotą automobilį ir tos pačios dienos išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 148, II t., b. l. 61). Atsakovė, atsakydama į minėtą ieškovo raštą, pripažino, jog automobilį Moka Opel pirko už 12 000 Eur (su PVM), o pinigus sumokėjo tą pačią dieną – 2016 m. spalio 27 d. ir tai patvirtina kasos pajamų orderis KPO15-098, kuris pasirašytas bendrovės kasininko (2 t., b. l. 60, 62). Ieškovas ir atsakovė 2016 m. spalio 27 d. pasirašė raštelį, kuriame nurodyta, kad ieškovas grąžina skolą V. P. 12 000 Eur (1 t., b. l. 186). 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl jos 37 177,30 Eur skolos įmonei, naudojantis jai išduota įmonei priklausančia debeto mokėjimo kortele (1 t., b. l. 146–147).

26. Taigi, aptarti įrodymai patvirtina šalių tarpusavio santykius, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir kitais sandoriais (automobilio pirkimu), tačiau nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsiskaitymo už akcijas pagal Sutartį aplinkybėmis (įrodymų sąsajumo taisyklė).

27. Atsakovė pateikė į bylą pareiškimą, kuris patvirtina, kad apeliantė 2017 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl ieškovo T. Z. vengimo mokėti valstybei pelno mokestį, apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, dėl asmeninio gyvenamojo namo rekonstrukcijos bendrovės lėšomis, dėl dividendų nemokėjimo, dėl piktnaudžiavimo akcininko teisėmis (1 t., b. l. 149–154). Tačiau nepateikta duomenų, ar pagal minėtą pareiškimą buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, koks procesinis sprendimas yra priimtas, kaip šio pareiškimo padavimas ir galimas jo tyrimas yra susijęs su atsakovės įrodinėjama aplinkybe apie atsiskaitymo už akcijas faktą.

28. Iš 2017 m. spalio 25 d. tarp šalių ir jų atstovų vykusio susirašinėjimo matyti, kad apeliantei buvo siūlomi keli variantai abipusiu susitarimu išspręsti ginčus, t. y. atsakovė turėtų parduoti ieškovui T. Z. jai priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 30 000 Eur, atsakovei liktų automobilis, už kurį nėra atsiskaičiusi, kitas variantas – atsakovė ieškovei parduotų akcijas už 40 000 Eur, o atsakovė įsipareigotų grąžinti įmonei automobilį (1 t., b. l. 156). Aptarta aplinkybė leidžia spręsti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys viena kitai galimai turi turtinių pretenzijų, bet vėlgi, neįrodo nei visiško atsiskaitymo už akcijas fakto, nei atsiskaitymo būdo.

29. Apeliantės teigimu, ieškovai būdami santuokoje yra pasidaliję santuokini turtą 2018 m. vasario 20 d. sutartimi, kurioje visiškai nieko nepasisakyta apie neva egzistuojantį atsakovės įsiskolinimą ieškovams už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir šio skolinio įsipareigojimo pasidalijimą tarp ieškovų. Tai reiškia, kad santuokinio turto pasidalijimo metu jokio atsakovės įsiskolinimo ieškovams nebuvo ir negalėjo būti.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai santuokos nėra nutraukę, tačiau 2018 m. vasario 20 d. pasirašė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią ieškovui atiteko 70 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, 28,96 Eur nominalios vertės, kurių bendra vertė 2030 Eur (2 t., b. l. 48–56). Minėta aplinkybė leidžia spręsti, kad iki šios sutarties sudarymo ieškovai yra perleidę 30 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų kitiems asmenims (asmeniui) ir ginčo dėl to byloje nėra. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo byloje pasisakyti dėl ieškovės procesinio statuso (šalies tinkamumo), nes visos akcijos šiuo metu priklauso tik vienam ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. gegužės 8 d. akcijų pirkimo –pardavimo sutarties pasirašymo metu, kai atsakovei buvo perleista 30 vnt. iš ieškovams 100 vnt. priklausiusių bendrovės akcijų, ieškovai dar nebuvo pasidaliję turto, todėl reikalauti skolos už 30 vnt. akcijų turi teisę abu ieškovai.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visetą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką ar bent tikėtiną išvadą, kad apeliantė su ieškovais už įsigytas akcijas visiškai atsiskaitė. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės ir dėl to bylą išnagrinėjo neteisingai. Vertinti bylos faktines ir teisines aplinkybes kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

34. Ieškovai, vadovaudamiesi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo nesumokėtos sumos, kas sudaro 1191,38 Eur. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad atsakovė privalo ieškovams sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką ir dėl to šį reikalavimą dėl 1191,38 Eur palūkanų tenkino.

35. CK 6.2010 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių 2014 m. gegužės 8 d. pasirašytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, jog pirkėjui vėluojant sumokėti pardavėjui pirkimo kainą ar jos dalį, pirkėjas privalo mokėti 0,02 procentų metines palūkanas nuo vėluojamos mokėti sumos. Taigi, dėl palūkanų ir jų dydžio šalys susitarė sutartimi.

37. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė įstatymu nustatyto dydžio 5 procentų metinių palūkanų normą ir nepagrįstai priteisė iš atsakovės 1191,38 Eur dydžio palūkanas, kadangi aptartu atveju turėjo būti taikomos sutartinės palūkanos.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal sutartį atsakovės likusi neįvykdyta prievolė yra 5560,70 Eur, kurią ji privalėjo įvykdyti iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. Iš viso prievolę pavėluota įvykdyti 1564 dienas (nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d.), todėl, vadovaujantis sutarties 6.2 punktu, atsakovė ieškovams turi sumokėti 4,77 Eur (5560,70 Eur / 0,02 proc. / 100 proc. / 365 d. x 1564 d.) dydžio palūkanas.

39. Atitinkamai keistina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovams priteisiamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodant, kad iš viso iš atsakovės priteistina suma yra 5565,47 Eur.

40. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teismas, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sprendime neteisingai nuspręsta dėl palūkanų dydžio, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistinų palūkanų sumą iki 4,77 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovams iš atsakovės priteisė 190 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už suteiktą teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies (82,43 proc.), priteistą sumą 6752,08 sumažinant iki 5565,47 Eur, atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

43. Ieškovų turėtos bendros išlaidos buvo 490 Eur (190 Eur + 300 Eur), todėl jiems iš atsakovės priteistina 403,91 Eur (490 Eur x 82,43 proc. / 100 proc.). Atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 900 Eur (2 t., b. l. 45–47), todėl atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistina 158,13 Eur (900 Eur x 17,57 proc. / 100 proc.) Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovams iš atsakovės priteistina 245,78 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

44. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 str.), tačiau tokių įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas jie nepateikė.

45. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 600 Eur (2 t., b. l. 109–110). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ( 17,57 proc.), atitinkamai jai iš atsakovų priteistina 105,42 Eur (600 Eur x 17,57 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovams iš atsakovės priteistina 140,36 Eur (245,78 Eur – 105,42 Eur), t. y. po 70,18 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

46. Pirmosios instancijos teismas patyrė 13,61 Eur pašto išlaidų, todėl tenkinus ieškinį 82,43 proc. iš ieškovų turėtų būti priteista 2,39 Eur valstybei, tačiau šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290). Atitinkamai valstybei iš atsakovės priteistina 11,22 Eur pirmosios instancijos teismo turėtų pašto išlaidų (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovams J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5560,70 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų 70 ct) skolą, 4,77 Eur (keturis eurus 77 ct) palūkanas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5565,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 70,18 Eur (septyniasdešimt eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,22 Eur (vienuolika eurų 22 ct) ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo dokumentas pateiktas į bylą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė