Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja VšĮ „Pramogų sala“ (toliau – ir Pareiškėja) 2013-01-14 padavė teismui skundą (t. 1, b. l. 1–19) prašydama: 1) panaikinti 2012-12-10 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą Nr. SPR-129; 2) įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos VšĮ „Pramogų sala“ skundą bei priimti naują sprendimą, kuriuo inspektorius įspėtų viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Lietuvos rytas“ ir korespondentą G. Š. dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str., 22 str. 8 d. 1, 2 p., 41 str. 2 d. 1 ir 4 p., 3 d. 2 p., 3 p. pažeidimo publikacijose, bei pareikalautų, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas UAB „Lietuvos rytas“ nustatyta tvarka paneigtų publikacijose „Brangūs automobiliai užmaskuoti ašaromis“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-23, Nr. 44/6106), „Šiaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“ („Lietuvos rytas“, 2011-03-15, Nr. 60/6122) ir „Arena klampina ir politikus“ („Lietuvos rytas“, 2012-06-20, Nr. 143/6506) paskelbtus tikrovės neatitinkančius, Pareiškėjos dalykinę reputaciją žeminančius teiginius; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2012-07-23 kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių (toliau – ir Inspektorius) su skundu dėl UAB „Lietuvos rytas“ publikacijose „Brangūs automobiliai užmaskuoti ašaromis“, „Šiaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“ ir „Arena klampina ir politikus“ paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos, o vartojami teiginiai pažeidžia Pareiškėjos interesus bei žemina jos dalykinę reputaciją. 2012-12-10 Inspektorius priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SPR-129 (toliau – ir Sprendimas) Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Inspektorius netinkamai aiškino ir pritaikė teisės normas, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, neįsigilino į publikacijose pateikiamų aplinkybių ir teiginių esmę bei jų pobūdį, vertino publikacijose nurodomus teiginius pavieniui, neatsižvelgė į bendrą pateikiamos informacijos kontekstą ir esmę.

Dėl publikacijos „Brangūs automobiliai užmaskuoti ašaromis“ paaiškino, kad joje nurodomi teiginiai neatitinka tikrovės, pažeidžia Pareiškėjos interesus, žemina jos dalykinę reputaciją.

Dėl teiginio „Garsiai rypauja apie tai, kad negali sudurti galo su galu, o tyliai perka prabangius automobilius. Taip elgiasi viešoji įstaiga ,,Pramogų sala“, mintanti ir iš mokesčių mokėtojų pinigų“ paaiškino, jog žodžių junginių „garsiai rypauja <...> o tyliai perka prabangius automobilius“ konstrukcija, stilius ir parinkti žodžiai žemina Pareiškėjos dalykinę reputaciją, nuteikia skaitytoją neigiamai galvoti apie aprašomus jos veiksmus. Skunde Inspektoriui buvo nurodžiusi, kad automobilius įsigijo iš savo uždirbtų lėšų, nepažeisdama įstatymų ir įstatymus įgyvendinančiųjų teisės aktų reikalavimų, tačiau Sprendime į tai neatsižvelgta. Pažymi, kad teiginyje „Taip elgiasi viešoji įstaiga „Pramogų sala“, mintanti ir iš mokesčių mokėtojų pinigų“ žodis „mintantis“ suponuoja neigiamą atspalvį. Inspektorius Sprendime nepagrįstai įvardijo sąvokų netikslumą kaip mažareikšmį.

Dėl teiginio „Pasirašant sutartį miestas įsipareigojo koncesininkui kasmet skirti ne didesnę kaip 0,742 mln. litų išmoką. Tačiau ji buvo skirta tik padengti nuostolius“ paaiškino, kad ir jis neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių, nes Pareiškėja pati moka didžiąją dalį koncesijos mokesčio. Inspektorius Sprendime neanalizavo pačios koncesijos santykių esmės, nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais koncesijos teisinius santykius, todėl nepagrįstai nurodė, kad visi išvardinti teiginiai atitinka tikrovei. Šiuo atveju publikacijos stilius ir seka leidžia manyti, jog publikacijoje pateikiama galutinė ir išsami informacija aptariamais klausimais, o ne korespondento nuomonė, įžvalgos, pasvarstymai.

Dėl teiginių „Suklastojo tarybos sprendimą“ ir „Į viešumą iškilo informacija apie savivalę ir dokumentų klastojimas“ pažymėjo, kad bendras publikacijos kontekstas ir loginis dėstymas leidžia manyti, kad Pareiškėja susijusi su aprašomais klastojimo veiksmais ir aplinkybėmis, nors joks klastojimas niekur nėra įrodytas. Inspektorius Sprendime visiškai nepagrįstai neanalizavo bendro konteksto.

Skundžiami publikacijoje vartojami teiginiai ir stilius sukonstruoti tokiu būdu, kad pažemintų, pašieptų Pareiškėją, jais buvo tendencingai siekiama sudaryti neigiamą nuomonę apie ją, žeminti dalykinę reputaciją. Atkreipia dėmesį, kad nors Inspektorius Sprendime nurodo, kad Pareiškėja, nepateikdama korespondentui dokumentų, neatsakydama į užduodamus klausimus, galėjo suprasti ir turėjo numanyti, jog tokie Pareiškėjos veiksmai gali lemti (lems) netikslios, tinkamai nepagristos informacijos apie Pareiškėją paskleidimą, tačiau mano, jog asmeniui, apie kurį yra skleidžiama informacija, negali būti nustatomas įpareigojimas aktyviai veikti ir dalyvauti viešosios informacijos rengėjui rengiant publikaciją apie tą asmenį, siekiant, kad nebūtų paskleista netiksli informacija, kadangi pareigą surinkti ir pateikti tikslią informaciją teisės aktai nustato pačiam informacijos rengėjui. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 7 str. nurodo, kad jeigu nėra galimybės tinkamai patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

Dėl publikacijos „Šiaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“ taip pat paaiškino, kad joje esantys teiginiai neatitinka tikrovės, pažeidžia Pareiškėjos interesus, žemina jos dalykinę reputaciją. Publikacijoje vartojami žodžiai „veikėjai“, „lesykla“ implikuoja įžeidžiantį, menkinantį toną ir neigiamą (išankstinį) požiūrį apie publikacijoje aptariamus asmenis.

Dėl teiginių ,,Šiaulių arenos valdytojai suvokė, jog viešoji įstaiga negali nei turėti, nei siekti pelno. Užtat jos vadovams priklausančios įmonės gali pelnytis iš neva nuostolingai dirbančios arenos“ ir ,,J. Jablonskio g. 16 vienu metu veikė patalpų nuoma besiverčianti G. R. bendrovė „Gintra“. G. R. įmonė „Gintra“ ne tik tai buvo įsikūrusi arenoje, bet ir naudojosi „Pramogų salos“ telefonu bei fakso aparatu“ mano, kad juose konstatuojamuoju tonu pasakoma, jog įmonės pelnosi iš arenos, tačiau korespondentas nepateikė jokių įrodymų. Inspektorius Sprendime netyrė, ar korespondento publikacijoje pateikiamos aplinkybės pakankamos, kad būtų patvirtintas teiginys dėl įmonių suklestėjimo sutapimo su arenos atidarymu; ar visgi buvo pateikta tik korespondento asmeninė nuomonė ir įžvalgos. Sprendime taip pat nepagrįstai nurodyta, kad sutampantys fakso, telefono numeriai, adresai leidžia daryti išvadą, jog Pareiškėjos vadovai (su jais susiję juridiniai asmenys) gavo naudą iš Aukštabalio daugiafunkcinio komplekso. Publikacijos rengėjas sąmoningai leido suprasti, kad būtent taip ir buvo, nors tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Publikacijos rengėja ir Inspektorius Sprendime nepagrįstai ir nesigilindami į faktines aplinkybes padarė prielaidas, jog galimai Pareiškėja tyčia neorganizavo pelningų renginių, o juos organizuodavo su jos vadovais susijusios įmonės; o Pareiškėja gaudavo tik arenos nuomos mokestį. Dėl teiginio „Nemažiau keista, kodėl kasmet ,,Pramogų salai“ buvo pervedamas visas, o ne dalis koncesijos mokesčio“ nurodė, kad nesutinka su tuo, jog Inspektoriaus Sprendime tai laikytina nusistebėjimu, nes šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į faktą, kad koncesijos mokestis Pareiškėjai buvo pervedamas toks, koks buvo sutartas šalių sudarytoje koncesijos sutartyje.

Dėl publikacijoje „Šiaulių arena klampina ir politikus“ esančių teiginių paaiškino, kad jie neatitinka tikrovės, pažeidžia Pareiškėjos interesus, žemina jos dalykinę reputaciją, ir nurodė, kad publikaciją rengęs korespondentas netinkamai formulavo teiginį „Po „Lietuvos ryto“ publikacijų ciklo ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai konstatavo, kad politikai ir valdininkai buvo itin dosnūs arenos valdytojams. Jiems iš kiauro savivaldybės biudžeto permokėta apie 2 mln. litų“ pateikdamas kaip faktą, jog tam tikras teisės pažeidimas jau padarytas.

Taip pat paaiškino, kad teiginiai „Prokurorams prispaudus uodegą įtakingi Šiaulių veikėjai pabandė gudrauti. Dabar siekiama, jog 0,742 mln. litų kasmetinį koncesijos mokestį birželio 28-ąją posėdyje patvirtintų taryba. Nepaisoma net to, kad Šiaulių apygardos teismas jau gavo prokuratūros prašymą ginti viešąjį interesą ir nutraukti miestui žalingą koncesijos sutartį“ viešosios informacijos rengėjo parengti nekorektišku stiliumi, neatitinka žurnalistinės etikos reikalavimų informaciją skelbti etiškai, tarp teiginių nėra loginių ryšių. Inspektorius Sprendime netyrė teiginių konstravimo, žodžių juose vartojimo žurnalistinės etikos principo požiūriu, nors turėjo ir privalėjo vertinti ne tik jų atitikimą tikrovei, tačiau ir juose užkoduotą mintį, kuri pasiekia skaitytoją.

Teiginyje „Dosnias išmokas iš biudžeto gaunančios įmonės „Pramogų sala“ vadovai 2008 m. prisipirko prabangių automobilių“ vartojamas žodžių junginys „dosnias išmokas“ iškreipia esmę, nes savivaldybė ne šiaip skiria Pareiškėjai kažkokias išmokas, o, vadovaudamasi koncesijos sutartimi, moka sutartą mokestį.

Nesutinka ir su Inspektoriaus Sprendime atliktu teiginio „Valdininkai sukruto dienraščiui paskelbus, kokiomis sąlygomis arenoje patalpas nuomojosi savivaldybės sporto mokyklos „Dubysa“, „Klevas“, „Atžalynas“ ir kūno kultūros mokykla. 2007-2011 metais šios įstaigos sumokėjo „Pramogų salai" net 917 tūkstančių litų. O G. R. šeimai priklausantis grožio salonas „Agnetė“ mokėjo net 10 kartų pigiau“ vertinimu. Inspektorius nepagrįstai konstatavo, kad žurnalisto išvada, jog valdininkai „sukruto“ tik dienraščiui paskelbus informaciją, yra šalutinė paskelbtos informacijos (t. y. apie nuomos mokesčių dydžius) kontekste. Pažymi, kad Inspektorius Sprendime netyrė sporto mokyklų mokėtų nuomos mokesčių dydžių, kuriuos turėjo sugretinti su kitiems subjektams taikomų mokesčių dydžiu, nes visiems subjektams taikomos patalpų nuomos sąlygos buvo nustatomos atsižvelgiant į individualią situaciją.

Taip pat nesutinka su Inspektoriaus Sprendime padaryta išvada, jog skundžiamame teiginyje „Pramogų sala“ per 2011 metus algoms išleido 768 tūkst. litų. Čia dirba 6 žmonės - generalinis direktorius G. R. ir penki pavaldiniai“ nurodytas netikslus darbuotojų skaičius yra mažareikšmis ir pažymi, jog 2011 metais įstaigoje dirbo 18 žmonių, todėl Pareiškėja negalėjo būti vertinama kaip išlaidautoja. Korespondentas privalėjo išsiaiškinti ir pateikti tikslią informaciją.

Apibendrindama nurodo, jog Inspektorius iš esmės tyrė publikacijose nurodomų teiginių atitiktį tikrovei, tačiau visiškai nesiaiškino ir neanalizavo, ar publikacijose korespondento vartojami žodžiai ir sakiniai buvo parinkti tinkamai, ar jie neįžeidžia ir nepašiepia jose minimų asmenų, ar tinkamai parinktas išsakomų teiginių tonas, taip pat ar korespondentas nebuvo pernelyg šališkas ir publikacijose atskleidė labiau savo simpatijas (antipatijas), nei informavo visuomenę apie tam tikrus įvykius, kai kuriuose teiginiuose implikavo Pareiškėjai baudžiamaisiais įstatymais uždraustos, teisės ir geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, neva atliktus veiksmus. Publikacijose epitetai pasirinkti kryptingi ir sąmoningai tokie, kurie pašiepia ir įžeidžia ją, pažeidžiant viešosios informacijos rengimui nustatytus principus.

Inspektorius Sprendime privalėjo analizuoti kiekvieną publikaciją kaip visumą, taip pat ir visas tris publikacijas kaip vieną vienetą, nes atlikta atskirų sakinių analizė negali būti laikoma tinkama.

Vadovaudamasi teismų praktika, pareiškėja nurodo, jog paskelbta informacija (teiginiai) turi būti vertinama visos publikacijos (straipsnio) kontekste, turi būti atsižvelgiama į ginčo teiginių kontekstą, minčių dėstymą, sakinių konstrukciją bei logines paskelbtos informacijos sąsajas.

Nurodo, kad visose publikacijose dėl stiliais ir braižo yra dėsningai ir kryptingai juodinama Pareiškėja ir jos vadovai, todėl mano, kad UAB „Lietuvos rytas“ bei korespondentas G. Š. pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad viešoji informacija turi būti pateikiama teisingai, tiksliai, pažeidė 19 str. 2 d. įtvirtintą draudimą platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidė 22 str. 8 d. 1 ir 2 punktus, kuriuose nurodyta, kad rengėjai neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos ir privalo būti objektyvūs ir nešališki.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad korespondentas G. Š. skundžiamomis publikacijomis galimai suvedinėja asmenines sąskaitas su Pareiškėja, tai matyti iš jo socialinio tinklo paskyroje esančių publikacijų ir jo komentarų.

Dėl teiginio „Pasirašant sutartį miestas įsipareigojo koncesininkui kasmet skirti ne didesnę kaip 0,742 mln. litų išmoką. Tačiau ji buvo skirta tik padengti nuostolius“ paaiškino, kad šis teiginys kruopščiai ištirtas Sprendime ir, įvertinus 2006-06-08 koncesijos sutarties nuostatas, nustatyta, jog informacija apie koncesijos mokesčio dydį ir paskirtį (nuostolių padengimą) atitinka tikrovę ir todėl negali žeminti Pareiškėjos dalykinės reputacijos. Pareiškėja neteikė žurnalistui konkrečios informacijos pagal jo prašymus; neskelbė išsamios informacijos apie savo veiklą; nesutiko, kad žurnalisto prašomą informaciją pateiktų savivaldybė; nagrinėjamai situacijai reikšmingi finansiniai duomenys nebuvo skelbiami. Žurnalistas G. Š. informaciją rinko teisėtais būdais, atliko platų ir nuodugnų žurnalistinį tyrimą: rinko informaciją, ją analizavo ir vertino, tą patvirtina Inspektoriui pateikti paaiškinimai ir įrodymai dėl publikacijose paskelbtos informacijos, todėl Sprendime padaryta išvada, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), konkrečiu atveju skleisdamas ginčo informaciją, elgėsi sąžiningai, yra pagrįsta ir teisėta, be to, nesudaranti pagrindo pripažinti pažeistą Pareiškėjos dalykinę reputaciją.

Dėl teiginių „Suklastojo tarybos sprendimą“, „į viešumą iškilo informacija apie savivalę ir dokumentų klastojimą“ nurodė, kad šie teiginiai Sprendime buvo ištirti ir juose esanti informacija nepriskirta Pareiškėjos veiksmams, jos argumentai apie įžvelgiamą implikaciją yra nepagrįsti, nes taip ignoruojamas tiesioginis ginčo teiginių vertinimas. „Suklastojo tarybos sprendimą“ tekste paskelbta informacija ir pirmajame ginčo publikacijos (laikraščio) puslapyje užrašas po nuotrauka aiškiai nusako ginčo teiginių adresatą - ginčo informacija skirta tuometiniam Šiaulių merui G. M., kuris, pasak informacijos skleidėjo, savavališkai pakeitė koncesijos sutartį, o Pareiškėjos dalykinę reputaciją gali pažeisti tik apie ją paskleista informacija. Tačiau tokios informacijos ginčo teiginiuose nebuvo. Teiginiu „Į viešumą iškilo informacija apie savivalę ir dokumentų klastojimą“ viešosios informacijos rengėjas pažymėjo, kad informacija apie galimą dokumentų klastojimą paviešinta dar prieš ginčo publikaciją.

Dėl publikacijoje „Šiaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“ esančių teiginių „Šiaulių arenos valdytojai suvokė, jog viešoji įstaiga negali nei turėti, nei siekti pelno. „Įrodymų, kad arenos atidarymas sutapo ir su kai kurių „Pramogų salos“ savininkams priklausančių įmonių suklestėjimu apstu.“, „J. Jablonskio g. 16 vienu metu veikė patalpų nuoma besiverčianti G. R. bendrovė „Gintra“. G. R. Įmonė „Gintra“ ne tik tai buvo įsikūrusi arenoje, bet ir naudojosi „Pramogų salos“ telefonu bei fakso aparatu“ nurodė, kad Sprendime pateiktas aiškus nagrinėjamų ginčo teiginių vertinimas, kurio metu nustatyta, kad teiginiuose nurodyti asmenys yra susiję per telefonus ir patalpas. Be to, ginčo publikacija aiškiai paskelbia esminę žinią, kad po publikacijos „Brangūs automobiliai užmaskuoti ašaromis“ paskleidimo jos pagrindu Šiaulių miesto prokuratūra pradėjo tyrimą dėl viešojo intereso pažeidimo. Visos šios aplinkybės sudaro faktinį ir neginčijamą skundžiamų teiginių pagrindą, kurios suponuoja atitinkamas išvadas, kad Pareiškėjos vadovai (su jais susiję juridiniais asmenys) gavo naudą iš Aukštabalio daugiafunkcinio komplekso, naudojo komplekso išteklius. Pavartoti žodžiai „suvokė“, „gali“, „negali“ rodo publikacijos autoriaus svarstymus bei vertinimus, reaguojant į surinktą (paskelbtą) informaciją ir negali pažeisti Pareiškėjos dalykinės reputacijos.

Dėl teiginio „Nemažiau keista, kodėl kasmet „Pramogų salai“ buvo pervedamas visas, o ne dalis koncesijos mokesčio“ nurodo, kad, kaip matyti iš publikacijos ir inspektoriaus atlikto tyrimo, Pareiškėja krypsta nuo pagrindinių klausimų, kuriuos analizavo žurnalistas. Ginčo publikacijoje jis analizavo klausimus dėl koncesijos mokesčio ir sutarties, lėšų panaudojimo, kurie patenka į viešojo intereso akiratį. Pareiškėja, gindama savo poziciją, sureikšmina tik pasirinktus publikacijos teiginius, tačiau ignoruoja kitus faktus, kurių neatitikties tikrovei neginčijo. Atsižvelgiant į visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčo teiginiu išreikšto požiūrio (nusistebėjimo) pagrindas yra logiškas ir objektyvus. Tai, kad klausimus žurnalistas narplioja Pareiškėjai nepriimtinu būdu, t. y. keldamas nepatogius klausimus dėl finansų ir ryšių su kitomis įmonėmis, susijusiomis su ja per valdytojus, dar nepažeidžia Pareiškėjos dalykinės reputacijos.

Dėl publikacijoje „Arena klampina ir politikus“ esančių teiginių: „Po „Lietuvos ryto“ publikacijų ciklo ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai konstatavo, kad politikai ir valdininkai itin dosnūs arenos valdytojams. Jiems iš kiauro savivaldybės biudžeto permokėta 2 mln. litų“, „Šį teiginį dar pernai paneigė Generalinės prokuratūros atliktas tyrimas, kuriame aiškiai pasakyta - priežiūros komisija niekada net nesvarstė galimybės mažinti išmoką“, „Koncesijos sutartis buvo sudaryta tikrovės neatitinkančiu dokumentu“, - tokią išvadą dar praėjusių metų vasarą buvo padariusi suklastotą dokumentą išnagrinėjusi Generalinės prokuratūros prokurorė D. N.“, nurodė, kad žodis „konstatuoti“ yra žodžio „nustatyti“ sinonimas. Kalbamu atveju prokuratūros pareigūnai tikrino ir nustatė tam tikras aplinkybes, o žurnalistas apie jas paskelbė neformuluodamas jokių savarankiškų kaltinimų Pareiškėjai. Mano, kad ji neturėtų reikalauti, kad žurnalistas savo kalboje vartotų tik griežtai nustatytą norminę (teisinę) leksiką. Nagrinėjamu atveju Inspektorius tikrino paskelbtą informaciją ir ją lyginimo su tuo, ką tyrė ir pagal savo kompetenciją nustatė prokuratūra, todėl Pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeidimas negali būti konstatuojamas. Ginčo teiginys „Šį teiginį dar pernai paneigė Generalinės prokuratūros atliktas tyrimas, kuriame aiškiai pasakyta - priežiūros komisija niekada net nesvarstė galimybės mažinti išmoką“ Sprendime išanalizuotas kartu su prieš jį einančiu teiginiu „Konservatorius patikino, kad su arenos valdytoju pasirašyta sutartis neleido mažinti koncesijos mokesčio“ ir padaryta išvada, kad ginčo teiginyje paskleista konstatuojamojo pobūdžio informacija (duomenys) apie prokuratūros atlikto tyrimo metu nustatytą aplinkybę.

Dėl teiginio „Nepaisoma net to, kad Šiaulių apygardos teismas jau gavo prokuratūros prašymą ginti viešąjį interesą ir nutraukti miestui žalingą koncesijos sutartį“ paaiškino, kad Pareiškėja ir pati pripažįsta, jog ginčo teiginiu visuomenei buvo praneštas faktas apie prokuratūros kreipimąsi į teismą siekiant apginti viešąjį interesą, todėl negalima pritarti tolesnei Pareiškėjos nuomonei, kad sakinio konstrukcija iškreipia šią mintį. Žodis „žalingą“ ginčo teiginyje pavartotas teisėtai ir objektyviai, nes priešingu atveju prokuratūra nesiimtų ginti viešojo intereso.

Dėl teiginio „Dosnias išmokas iš biudžeto gaunančios Įmonės ,,Pramogų sala“ vadovai 2008 m. prisipirko prabangių automobilių“ paaiškino, kad žodis „dosnus“ yra vertinamojo pobūdžio, atitinka nuomonei (vertinimui) keliamus kriterijus, žodžiu „dosnumas“ kaip požymis priskirtas ne Pareiškėjai, bet savivaldybei, o žodžių junginys „dosnias išmokas“ apima ne vien tik koncesijos mokestį, bet ir kitas Pareiškėjai sumokėtas savivaldybės biudžeto lėšas.

Dėl teiginių „Valdininkai sukruto dienraščiui paskelbus, kokiomis sąlygomis arenoje patalpas nuomojosi savivaldybės sporto mokyklos ,,Dubysa“, „Klevas“, „Atžalynas“ ir kūno kultūros mokykla. 2007-2011 metais šios įstaigos sumokėjo „Pramogų salai“ net 917 tūkstančius litų. O G. R. šeimai priklausantis grožio salonas „Agnetė“ mokėjo net 10 kartų pigiau“ vertinimo pažymėjo, kad išsamus šių ginčo teiginių ir tapačių Pareiškėjos argumentų vertinimas pateiktas Sprendime ir padaryta išvada, kad teiginiuose nėra skelbiama jos skundžiama informacija apie tai, jog dėl publikacijų nuomos mokestis buvo sumažintas iki nulinio tarifo. „Sukrutimas“ gali reikšti įvairius dalykus - nuomos mokesčio svarstymą, pakeitimą, susidariusios situacijos analizę ir kt. Sprendime aptarta įvykių seka pagrindžia tokio vertinimo objektyvumą. Sprendime Inspektorius tyrė sporto mokyklų mokėtų nuomos mokesčių dydžius, kuriuos turėjo sugretinti su kitiems subjektams taikomų mokesčių dydžiu. Taip žurnalistas atkreipia skaitytojų dėmesį į pagrindinę mintį, jog Pareiškėjos vadovas savo turimam juridiniam asmeniui taiko netapačius (gerokai mažesnius) nuomos mokesčio dydžius nei kitiems, bei rėmėsi ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-11-27 sprendimu Nr. KS-130 dėl pareiškėjos veiksmų vykdant nuomos procesą.

Dėl teiginio „Pramogų sala“ per 2011 metus algoms išleido 768 tūkst. litų. Čia dirba 6 žmonės - generalinis direktorius ir penki pavaldiniai“ pažymėjo, kad tam tikrą informaciją apie viešosios įstaigos veiklą Pareiškėją įpareigoja pateikti įstatymas. Darbuotojų skaičių jos atstovas laiko nevieša informacija, tai suponuoja jos netinkamą požiūrį į viešosios įstaigos veiklą, nenorą teikti privalomus duomenis. Taip Pareiškėja paneigia savo skundo argumentą dėl žurnalisto galimybės vykdyti pareigą teikiant tikslią informaciją visuomenei. Netikslus darbuotojų skaičiaus nurodymas, paremtas pačios Pareiškėjos tinkamu neveikimu, negali būti laikytinas reputacijos pažeidimu; tai - sąžiningas suklydimas, dėl kurio atsakomybė šiuo atveju netaikytina.

Taip pat nurodo, jog Pareiškėja yra viešas juridinis asmuo, kurio atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu kitų asmenų atžvilgiu.

Remiasi EŽTT ir teismų praktika, jog žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 2 d. taikymo požiūriu tai yra toleruotinas reiškinys, bet kartu ir pažymi, kad šiuo atveju informacija Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo įžeidžianti. Sprendžiant klausimą dėl pusiausvyros tarp viešojo asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės užtikrinimo, kolizijos atveju pirmenybė teiktina saviraiškos laisvei. Saviraiškos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui.

Pažymi, kad Sprendime Inspektorius įvertino publikacijų rengimo ir skleidimo tikslą, rengėjo sąžiningumą, jo surinktus duomenis, informaciją, publikacijų paskleidimo pasekmes, viešojo intereso buvimą, Pareiškėjos elgesį ir statusą, ir nebuvo nenustatyta pakankamo pagrindo taikyti atsakomybę žurnalistui ar viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) už publikacijose paskleistą nevisiškai tikslią, kritišką informaciją. Kritiškas, tačiau kritikos ribų neperžengiantis Pareiškėjos elgesio vertinimas išnagrinėtu atveju negali būti kvalifikuojamas kaip jos dalykinės reputacijos sumenkinimas. Inspektorius priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą, visiškai atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus.

Dėl publikacijoje „Brangūs automobiliai užmaskuoti ašaromis“ esančio teiginio ,,Garsiai rypauja apie tai, kad negali sudurti galo su galu, o tyliai perka prabangius automobilius.“ nurodė, jog jo formuluotė skaitytojams nepateikia melagingos informacijos, straipsnio rengėjas pasirinkęs žodį „rypauja“ norėjo pabrėžti sunkios finansinės padėties buvimą ir prabangių automobilių pirkimą. Tokio sakinio stiliaus, konstrukcijos pasirinkimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka susiklosčiusią situaciją ir aprašomą Pareiškėjos elgesį. Teiginyje informacijos rengėjas neperžengė saviraiškos laisvės ribų, nes buvo skelbiama kritiško pobūdžio informacija apie Pareiškėjos elgesį - viešą skundimąsi dėl lėšų trūkumo ir automobilių pirkimą tuo pačiu laikotarpiu.

Dėl teiginio „Taip elgiasi viešoji įstaiga ,,Pramogų sala“, mintanti ir iš mokesčių mokėtojų pinigų“ nurodė, kad įstaiga, kuri yra minima straipsnyje, gauna iš valstybės koncesijos mokestį. Žodis „mintanti“ neiškreipia situacijos esmės, vertinant pateiktą žodį kontekste. Teiginio stilius atspindi realią situaciją, o pasirinktas jos pateikimo būdas nėra neteisėtas. Pažymi, kad pateiktame teiginyje sąvokų neatitikimas yra vertinamas kaip nevisiškai tiksli informacija, bet Pareiškėja turėtų toleruoti tokį neatitikimą kaip viešasis asmuo.

Dėl teiginio „Pasirašant sutartį miestas įpareigojo koncesininkui kasmet skirti ne didesnę kaip 0,742 mln. litų išmoką. Tačiau ji buvo skirta tik padengti nuostolius“ mano, kad publikacijos rengėjas nesiekė pažeminti Pareiškėjos, paskleisti melagingą informaciją, o elgėsi sąžiningai ir teisėtai, neturėjo tikslo formuluoti kategoriškas, savanaudiškas išvadas, todėl tai nesudaro pažeidimo.

Taip pat nurodo, kad teiginiais „Suklastojo tarybos sprendimą“ ir ,,Į viešumą iškilo informacija apie savivalę ir dokumentų klastojimą“ Pareiškėjos dalykinė reputacija nėra pažeista, nes kalbama ne apie jos veiklą ir tai, kad ji buvo minima kitose straipsnio pastraipose, kituose sakiniuose, nereiškia, kad skaitytojai supranta, kad prie suklastojimo prisidėjusi ir Pareiškėja. Žodžiai „suklastojo“, „klastojimas“ atspindi pradėtą ikiteisminį tyrimą, publikacijos autorius neturėjo tikslo pateikti informacijos, kuri neatitinka tikrovės ir taip pažeminti Pareiškėją.

Dėl publikacijoje „Šiaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“ esančių teiginių ir žodžių nurodo, kad žodžių „lesykla“ ir „veikėjai“ pavartojimas yra pagrįstas, nes prokuratūra pradėjo tyrimą dėl viešojo intereso pažeidimo. Toks antraštės pasirinkimas yra suprantamas, nes jis parodo ankstesnės publikacijos reikšmę ir pagrįstumą.

Dėl teiginių ,,Šiaulių arenos valdytojai suvokė, jog viešoji įstaiga negali nei turėti, nei siekti pelno. Užtat jos vadovams priklausančios įmonės gali pelnytis iš neva nuostolingai dirbančios arenos“ ir ,,J. Jablonskio g. 16 vienu metu veikė patalpų nuoma besiverčianti G. R. bendrovė „Gintra“. G. R. įmonė „Gintra“ ne tik tai buvo įsikūrusi arenoje, bet ir naudojosi „Pramogų salos“ telefonu bei fakso aparatu“ paaiškino, kad informacijos tikrumą patvirtina kiti žurnalistinio tyrimo metu surinkti įrodymai, informacijos rengėjas, pateikdamas tokią išvadą, vadovavosi kitais informacijos šaltiniais, buvo tikrinami telefono numeriai ir adresai.

Dėl teiginio „Nemažiau keista, kodėl kasmet ,,Pramogų salai“ buvo pervedamas visas, o ne dalis koncesijos mokesčio“ nurodė, kad šį teiginį suponavo pateikti tolesni sakiniai: „Pagal sutartį, 2006 m. arenos valdytojams turėjo būti pervesta 194 tūkst. litų, 2007 m. - 759 tūkst. litų.“ ir „Tačiau koncesininkams kasmet plaukė maksimali numatyta išmoka - po daugiau kaip 750 tūkst. litų. „Koncesijos mokestis turi ne mažėti, o tik didėti“, - neseniai viešai savo poziciją išsakė „Pramogų salos“ generalinis direktorius G. R.“. Publikacijos rengėjas nagrinėdamas Pareiškėjos veiklą vertino neįžeisdama asmens garbės ir orumo, nesumenkino dalykinės reputacijos. Pavartotas teiginys atspindi visos pastraipos esmę, žurnalisto požiūrį.

Dėl publikacijoje „Šiaulių arena klampina politikus“ esančių teiginių „Po „Lietuvos ryto“ publikacijų ciklo ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai konstatavo, kad politikai ir valdininkai buvo itin dosnūs arenos valdytojams. Jiems iš kiauro savivaldybės biudžeto permokėta apie 2 mln. litų“ , „Šį teiginį dar pernai paneigė Generalinės prokuratūros atliktas tyrimas, kuriame aiškiai pasakyta -priežiūros komisija niekada net nesvarstė galimybės mažinti išmoką“, „Koncesijos sutartis sudaryta tikrovės neatitinkančiu dokumentu“ - tokią išvadą dar praėjusių metų vasarą buvo padariusi suklastotą dokumentą išnagrinėjusi Generalinės prokuratūros prokurorė D. N.“ pažymėjo, kad publikacijų autorius pateikė teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, atidžiai tikrino faktus, rėmėsi keliais informacijos šaltiniais bei nepažeidė žurnalistų etikos normų, sąmoningai neiškraipė, nenutylėjo informacijos, siekdamas įžeisti ar pažeminti.

Dėl teiginio „Nepaisoma net to, kad Šiaulių apygardos teismas jau gavo prokuratūros prašymą ginti viešąjį interesą ir nutraukti miestui žalingą koncesijos sutartį“ paaiškino, kad šiuo atveju reiškiama viešosios informacijos rengėjo nuomonė grindžiama objektyviais faktais, įvertinus paskleistos informacijos raiškos stilių, vartojamų žodžių reikšmes, negali būti laikoma, kad pateiktas teiginys pagal savo prasmę, pobūdį, turinį ir formą yra akivaizdžiai žeminantis ir įžeidžiantis.

Dėl teiginio ,,Dosnias išmokas iš biudžeto gaunančios įmonės „Pramogų sala“ vadovai 2008 m. prisipirko prabangių automobilių“ paaiškino, jog publikacijos rengėjas taip suformuluodamas teiginį kritiškai įvertino susiklosčiusias aplinkybes ir vien žodžių junginio „dosnias išmokas“ pavartojimas neigiamai neveikia Pareiškėjos reputacijos, o publikacijoje pateikta visuomenei informacija yra pagrįsta.

Paaiškina, kad nors teiginys „Pramogų sala“ per 2011 metus algoms išleido 768 tūkst. litų. Čia dirba 6 žmonės - generalinis direktorius G. R. ir penki pavaldiniai“ yra netikslus, tačiau tai nereiškia, kad žurnalistas netikrino informacijos prieš ją pateikdamas. Vien netikslus darbuotojų skaičiaus nurodymas neneigia ir kitaip neiškreipia aplinkybių, kurios yra aprašomos visoje publikacijoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimo nepateikė.

Pareiškėja VšĮ „Pramogų sala“ Žurnalistų etikos inspektoriui 2012-07-23 pateikė skundą Nr. S-114 „Dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos dienraštyje „Lietuvos rytas““, kuriame nurodė, jog anksčiau paminėtose publikacijose esantys teiginiai ir paskelbta informacija neatitinka tikrovės, žemina VšĮ „Pramogų sala“ dalykinę reputaciją, pažeidžia jos interesus. VšĮ „Pramogų sala“ nurodė, kurie straipsnių teiginiai ir kodėl neatitinka tikrovės, yra įžeidžiantys, pateikė duomenis apie savo veiklos organizavimą bei prašė: 1) įspėti dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentą G. Š. apie pastebėtus Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; 2) kreiptis į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl pastebėtų Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų; 3) pareikalauti, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą „Lietuvos rytas“ 2011-02-23 numeryje korespondento G. Š. straipsnyje „Brangūs automobiliai užmaskuoti ašaromis“, 2011-03-11 numeryje paskelbtą korespondento G. Š. straipsnyje „Šiaulių veikėjų lesykla domisi prokurorai“ (t. 1, b. l. 23), bei 2012-06-20 numeryje paskelbtą korespondento G. Š. straipsnyje „Arena klampina ir politikus“ tikrovės neatitinkančią informaciją (t. 1, b. l. 107-114).

Žurnalistų etikos inspektorius 2012-08-14 raštu Nr. SK-142/S-672 kreipėsi į UAB „Lietuvos rytas“ ir prašė paaiškinti ginčo objektu esančių teiginių atitiktį tikrovei bei viešosios informacijos skleidėjo (rengėjo) paaiškinimus dėl tiriamos situacijos (t. 1, b. l. 119).

Dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas A. B., 2012-08-27 raštu atsakydamas į Žurnalistų etikos inspektorius 2012-08-14 raštą, nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, ginčijami teiginiai atitinka tikrovę, jie buvo tinkamai patikrinti, faktai pateikti nešališkai, o kai kurie netikslumai atsirado ne iš piktos valios ar žurnalisto profesionalumo stokos, todėl negali pažeisti VšĮ „Pramogų sala“ teisėtų interesų ir dalykinės reputacijos. Šiame rašte dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas A. B. pateikė savo nuomonę dėl skundžiamų teiginių atitikties tikrovei (t. 1, b. l. 120-125), prie rašto pridėjo korespondento susirašinėjimo medžiagą su VšĮ „Pramogų sala“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija, renkant informaciją publikacijoms, kuriose pateikti ginčo teiginiai, bei kitą informaciją, kuri pagrindžia ginčo teiginius (t. 1, b. l. 126-169).

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2012-11-05 raštu Nr. SK-142/S-913 „Dėl informacijos pateikimo“, tirdama Pareiškėjos skundą, kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą su prašymu pateikti turimą informaciją apie VšĮ „Pramogų arena“ pajamas ir turtą, jai pareikštus įtarimus, koncesijos sutartį ir joje nustatytus mokesčius, apie Šiaulių arenoje įsikūrusias įmones ir kt., siekiant patikrinti publikacijose pateiktos informacijos atitiktį tikrovei (t. 1, b. l. 191-192). Šiaulių apygardos prokuratūra 2012-11-09 raštu pateikė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai turimą prašomą informaciją dėl pareikštų įtarimų, koncesijos mokesčio ir jo svarstymo, VšĮ „Pramogų arena“ turimus automobilius (t. 1, 193-194), bei pateikė priedus: koncesijos suteikimo sutarties kopiją, prokuratūros ieškinio kopiją, Generalinės prokuratūros nutarimo kopiją (t. 2, b. l. 1-31).

Žurnalistų etikos inspektorius, išanalizavęs visų publikacijų tekstą, kontekstą, sakinių konstrukcijas, jų logines sąsajas, minčių dėstymo stilių, VšĮ „Pramogų sala“ 2012-11-05 skunde Nr. S-114 „Dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos dienraštyje „Lietuvos rytas““ išdėstytus argumentus, UAB „Lietuvos rytas“ paaiškinimus ir pateiktus duomenis, prokuratūros pateiktus duomenis bei kitas aplinkybes, įvertinęs kiekvienoje publikacijoje esančią informaciją ir ar informacijos skleidėjas neperžengė saviraiškos laisvės ribų ginčo teiginiuose, ir, nenustatęs visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, nusprendė pripažinti VšĮ „Pramogų sala“ 2012-11-05 skundą Nr. S-114 nepagrįstu (t. 2, b. l. 46-69).

Sprendžiant Pareiškėjos reikalavimo panaikinti Sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčo santykiai reglamentuojami Visuomenės informavimo įstatymu (toliau – VIĮ), kurio 3 str. 3 d. nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, o 19 str. 2 d. įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pagal VIĮ 22 str. 8 d. 1, 2, 4 p., viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, privalo būti objektyvūs ir nešališki, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. VIĮ 41 str. 2 d. 1 p. ir 3 p. nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. VIĮ 2 str. 36 p. nustato, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 str. 84 p.). Taigi, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai.

VIĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą, ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Vertinant šią įstatymo nuostatą pažymėtina, kad pareiga paneigti paskelbtą informaciją kildinama iš tikrovės neatitinkančių duomenų, informacijos paskelbimo. Ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl anksčiau sprendime išdėstytų ginčo publikacijų ištraukų pobūdžio vertinimo.