Alytaus apylinkės teismo nutartis

2024-07-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-139-939/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-30
Bylos Nr.
II-139-939/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Lubauskien
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-139-939/2024
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00072-2024-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.3; 21.10.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 30 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Laima Lubauskienė,sekretoriaujant L. B.,dalyvaujant pareiškėjui A. K.,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 6 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 850 Eur, 415 straipsnio 1 dalį 50 Eur, 415 straipsnio 2 dalį 50 Eur, 415 straipsnio 2 dalį 50 Eur, 415 straipsnio 3 dalį 60 Eur baudomis, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 850 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių. A. K. nubaustas už tai, kad 2024 m. gegužės 22 d. 16.18 val. (duomenys neskelbtini), vairavo keturratį motociklą neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,44 promilių, įvertinus paklaidą). Keturratis motociklas neįregistruotas nustatyta tvarka, be valstybinio numerio ženklo, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 225, 226 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

A. K. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, prašydamas taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos 2024 m. birželio 6 d. nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pakeisti, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui ir tokiam pačiam laikotarpiui draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pareiškėjas nurodo, jog dėl padaryto nusižengimo pilnai sutinka ir pripažįsta savo kaltę. Nustatytas girtumo laipsnis yra išgerto alaus pasekmė. Alų gėrė atvykęs žvejoti į (duomenys neskelbtini) esantį tvenkinį ir tuo metu kai važiavo į parduotuvę buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Keturratį vairavo jausdamasis visiškai blaivus ir nesijautė kažkiek apsvaigęs, tačiau dėl jauno amžiaus, neturėjimo polinkio į alkoholį ir lėtesnės medžiagų apykaitos, buvusi kūne alkoholio koncentracija organizme taip greitai neišsisklaidė kaip atrodė. Alkoholio užsilaikymą organizme lėmė ir patiriamas kasdienis didelis nuovargis įvairiuose darbuose ir įvairioje veikloje. Dėl šio veiksmo savęs neteisina, neapskaičiuoto poelgio neginčija ir nuoširdžiai gailisi. Toks poelgis bus didelė pamoka gyvenime. Iki šiol nėra padaręs jokio panašaus pažeidimo. Pagal darbo ir gyvenamąsias vietas yra charakterizuojamas tik teigiamai. Paskirtą administracinę nuobaudą sumokėjo. Keturratį vairavo neįvertinęs suvartoto alaus kiekio, kas galėjo turėti įtakos tokiam ilgam neblaivumui, nes nesijautė apsvaigęs. Paskirta administracinio poveikio priemonė jam ir jo aplinkoje sukeltų itin sunkias pasekmes. Taip pat nurodė, kad jis gyvena šeimoje su žmona, kurioje augina (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) metų yra vairuotojas profesionalas, turintis teisę vairuoti CE kategorijų transporto priemones, todėl atėmimas šios teisės numatytam laikotarpiui, galėtų turėti itin neigiamas pasekmes ir darbo pagal tokią profesiją praradimui nežinomam laikotarpiui. Niekada nevairavo būdamas nors kiek pavartojęs alkoholio kažkokios kitos transporto priemonės. Keturratį buvo neseniai įsigijęs, todėl nespėjo jo įregistruoti, apdrausti privalomuoju draudimu ir atlikti privalomą technikinę apžiūrą, o vairavo norėdamas jį išbandyti ir vairavo pievos teritorijoje.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo A. K. skundo netenkinti ir Institucijos 2024 m. birželio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pateiktame skunde pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo pilnai sutinka ir pripažįsta savo kaltę. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, tokios kaip dirbamo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonių vairavimu, teigiama charakteristika, šeimyninė ir materialinė padėtis, nelaikytinos ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. A. K. nustatytas 1,44 promilių neblaivumas daugiau kaip tris kartus viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą 0,41 promilės leistiną ribą, nuo kurios atsiranda atsakomybė, stabdomas policijos pareigūnų bandė pasišalinti taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės, tačiau nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės apsivertė, ko pasėkoje ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pareiškėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios administracinės nuobaudos individualizavimo procese, skiriant asmeniui nuobaudą ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose, tačiau jų švelnesnės, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymui nepakanka ir jos nelaikytinos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Tai, kad tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyt ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes byloje nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas A. K. jau sumokėjo paskirtą baudą, necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad A. K. be šio administracinio nusižengimo, dar net 9 kartus buvo baustas administracine tvarka, iš jų dauguma susiję su kelių eismo taisyklių nesilaikymų, turi galiojančių nuobaudų. Nurodytos aplinkybės ne itin teigiamai charakterizuoja pareiškėją bei parodo jo tikrą požiūrį į teisės normų laikymąsi. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. K. turėtų būti paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta administracinė nuobauda. Pažymi, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą, ANK nuostatas, teismų praktiką, proporcingumo reikalavimą, individualizuota atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir faktines aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo ją keisti kaip, kad teigia pareiškėjas, todėl paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismo posėdyje dalyvavęs A. K. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu, prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą prašė šį skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,41 promilių, bet ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Institucijos 2024 m. birželio 6 d. nutarimu konstatuota, kad pareiškėjas A. K. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, t. y. vairavo keturratį motociklą „Kawasaki“ būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,44 promilių, įvertinus paklaidą). Keturratis motociklas neįregistruotas nustatyta tvarka, be valstybinio numerio ženklo, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Už šiuos nusižengimus jam paskirta galutinė 850 Eur bauda ir taikyta įstatymo privalomai nustatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių terminui. Byloje nėra ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, skunde prašoma paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių ir paskirti tokiam pačiam laikotarpiui draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taigi, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, jog nuobauda skiriama siekiant tiek nubausti, tiek ir prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. ANK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinio poveikio priemonės gali būti asmeniui skiriamos kartu su administracine nuobauda administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti paskiriama mažesnė nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Taigi administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nustatytas girtumo laipsnis yra išgerto alaus pasekmė. Jis alų gėrė atvykęs žvejoti į tvenkinį ir tuo metu, kai važiavo į parduotuvę buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip pat nurodė, jog keturratį vairavo jausdamasis visiškai blaivus ir nesijautė kažkiek apsvaigęs. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog A. K. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pareiškėjas pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui – 2024 m. gegužės 22 d. 16.18 val. vairavo keturratį motociklą. Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog A. K. nustatytas 1,44 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą), taip pat buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Iš Institucijos Kelių policijos skyriaus specialisto tarnybinio pranešimo matyti, jog pareiškėjas stabdomas policijos pareigūnų bandė pasišalinti, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, vienu metu padidino greitį, posūkyje nesuvaldė keturračio ir apsivertė. Šiame pranešime taip pat užfiksuota, jog iš keturračio vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo, atsisakė pasirašyti procesinius dokumentus. Lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad A. K., sėsdamas už keturračio motociklo vairo, nesuvokė bei nežinojo, jog daro nusižengimą ir galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus, ypatingai šiuo atveju, kai tai patvirtina byloje nurodytos aplinkybės – pareiškėjas gėrė alų atvykęs žvejoti, vyko į parduotuvę, vėliau policijos pareigūnams pradėjus važiuoti jam iš paskos, asmuo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, padidino greitį, posūkyje apsivertė, bandė keturratį atsiversti, bet buvo sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, pritartina Institucijos atsiliepime nurodytai pozicijai, jog asmuo, sėsdamas už padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairo, privalo adekvačiai vertinti savo būseną ir galimybes vairuoti transporto priemones, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.

A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam 16.20 val. buvo nustatytas 1,47 promilių neblaivumas, o 16.37 val. – 1,77 promilių neblaivumas. Įvertinus pirmojo patikrinimo metu nustatytą girtumo laipsnį 1,47 promilių (1,44 promilių, įvertinus paklaidą), nėra pagrindo išvadai, kad A. K., sėsdamas už vairo, galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus ir alkoholio koncentracija neviršys leistinos normos, ir nesuvokė bei nežinojo, jog daro nusižengimą. A. K. savo argumentais mėgina iš dalies pateisinti padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad nesijautė neblaivus, tačiau dėl jauno amžiaus, neturėjimo polinkio į alkoholį ir lėtesnės medžiagų apykaitos, buvusi kūne alkoholio koncentracija organizme taip greitai neišsisklaidė kaip atrodė, jog alkoholio užsilaikymą organizme lėmė ir patiriamas kasdienis didelis nuovargis įvairiuose darbuose ir įvairioje veikloje. Tokie jo skundo argumentai iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai tokio savo poelgio galimų pasekmių nesupranta.

Aplinkybės, kurias skunde akcentuoja pareiškėjas, kad tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, pagal darbo ir gyvenamąsias vietas yra charakterizuojamas tik teigiamai, paskirtą administracinę nuobaudą sumokėjo, jį charakterizuoja teigiamai, be to, jos yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos švelninti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog A. K. ne kartą yra baustas administracine tvarka, nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Visos šios aplinkybės parodo, jog A. K. ir anksčiau nebuvo drausmingas vairuotojas, o tuo pačiu ir neduoda pagrindo išvadai, jog jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Teismo vertinimu, visos skunde nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad teisė vairuoti A. K. reikalinga darbinių funkcijų vykdymui bei padėti savo šeimai, nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrų nepatogumų tiek pats asmeniškai, tiek nepatogumų, susijusių su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir A. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto ir ypač didelį pavojų kelių eismo saugumui keliančio elgesio jo nesustabdė. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad nuobauda (šiuo atveju – administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas, susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Kita vertus, asmuo, žinodamas, jog jo darbas susijęs su sunkiasvorės transporto priemonės vairavimu, privalėjo itin atsakingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes, jis turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Be to, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjo darbinėje veikloje ar šeimoje, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminus, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Todėl teismo vertinimu, visos aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi jokia unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog A. K. Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių terminui, laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir pažeidėjo asmenybei ir yra būtina, jog būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Vairuodamas neblaivus, A. K. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti skiriant trumpesnį nei Institucijos pareigūno nutarimu paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas, nes, kaip minėta, jokios išskirtinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Tai, kad A. K. paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, ši prievartos priemonė nesuderinama su jo darbo pobūdžiu, rūpinimusi šeimos nariais, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog Institucijos pareigūnas išsamiai įvertino visas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias savo skunde teismui nurodė ir pareiškėjas.

Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad Institucijos paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams. Paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 14 mėnesių, terminas šiuo atveju yra teisingas bei proporcingas, tinkamas paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per švelnus asmens baudžiamumas pareiškėją gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi

nutaria:

Palikti nepakeistą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Laima Lubauskienė