- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1623-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20888-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sertona“, uždarajai akcinei bendrovei „Novyi Opyt“, J. M., O. L., L. J., P. R., S. A., P. K., E. G., D. G., P. O.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sertona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sertona“, uždarajai akcinei bendrovei „Novyi Opyt“, J. M., O. L., L. J., P. R., S. A., P. K., E. G., D. G. ir P. O. dėl iškeldinimo iš užimamų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi, tenkino ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės patikslintą ieškinį – iškeldino atsakovus UAB „Sertona“, UAB „Novyj Opyt“, J. M., O. L., L. J., P. R., S. A., P. K., E. G., D. G. ir P. O. su visu jiems priklausančiu turtu iš 1687,61 kv. m. ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sertona“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo vykdymą iki 2020 m. lapkričio 30 d. imtinai. Nurodė, kad kaip yra nustatyta civilinėje byloje, atsakovė UAB „Sertona“ nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iš ieškovės nuomojosi 1687,61 kv. m. ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos). Civilinėje byloje taip pat yra nustatyta, kad atsakovė UAB „Sertona“ iš ieškovės išsinuomojo patalpas, kurios buvo kritinės būklės, ir kurių nebuvo įmanoma naudoti bei eksploatuoti pagal paskirtį. Dėl šių priežasčių atsakovė UAB „Sertona“ buvo priversta suremontuoti, sutvarkyti ir atnaujinti patalpas – pakeisti patalpų duris ir langus, atnaujinti elektros instaliacijos sistemą, vandentiekio ir nuotekų sistemą, santechninius mazgus, atlikti sienų, lubų ir grindų apdailą, sutvarkyti ir suremontuoti pastato, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo patalpas ir fasadą. Šie darbai buvo vykdomi su ieškovės suderinimu bei pritarimu, ką patvirtina ir civilinėje byloje esantys 2015 m. sausio 13 d. ir 2015 m. vasario 19 d. susitarimai tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Sertona“. Be to, pritaikant patalpas subnuomos veiklai, patalpos buvo ne tik atnaujintos ir suremontuotos, bet ir pilnai apstatytos baldais bei įranga (pvz., buitine technika ir pan.). Patalpų pritaikymas subnuomos veiklai taip pat vyko su ieškovės suderinimu bei pritarimu – tam buvo gautas ieškovės 2015 m. kovo 10 d. sutikimas Nr. A51-25549/15(2.14.1.17-EK5). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnio 1 dalimi, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Tai reiškia, kad atsakovė UAB „Sertona“, vykdydama sprendimą, ne tik privalo atlaisvinti patalpas nuo viso jose esančio atsakovo turto (baldų, buitinės technikos ir pan.), bet ir turi ieškovei perduoti (grąžinti) patalpas tokios būklės, kokios atsakovas jas perėmė iš ieškovės. Taigi, atsakovė UAB „Sertona” privalo pakeisti patalpų duris ir langus, nepadarydama žalos patalpoms (atstatydama jas į tokią padėtį, kokios gavo iš ieškovės), o taip pat atlaisvinti patalpas nuo jose esančių baldų bei įrangos. Pažymėjo, kad šiems įsipareigojimams įvykdyti būtinas bent minimalus terminas. Patalpas sudaro net dešimt skirtingų turtinių vienetų, dalis kurių yra padalinta į kelis butus, todėl atsakovė UAB „Sertona“ net fiziškai neturi galimybės iškart įvykdyti sprendimo. Pažymėjo ir tai, kad tuo atveju, jei sprendimo įvykdymo terminas būtų atidėtas, ieškovės interesai bei teisės nagrinėjamu atveju nebūtų pažeisti, kadangi iki patalpų perdavimo (grąžinimo) akto pasirašymo dienos atsakovei UAB „Sertona” yra skaičiuojamas patalpų nuomos mokestis, kurį atsakovė sumokės ieškovei. Vėliau, atsakovė taip prašė šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
3. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė atsakovės UAB „Sertona“ pateiktų prašymų netenkinti ir išduoti jai vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą. Nurodė, kad kaip, neva, objektyvią ir reikšmingą aplinkybę, dėl ko nuomotam turtui grąžinti atsakovei šiuo atveju yra reikalingas net keturių mėnesių terminas, atsakovė nurodo CK 6.499 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, atsakovės teigimu, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Tačiau nurodydama šį pagrindą atsakovė UAB „Sertona“ ciniškai ignoruoja arba sąmoningai nenurodo pilnos, tikslios šios CK 6.499 straipsnio dalies formuluotės, o būtent – „Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės“. Pažymėjo, kad 2014 m. kovo 19 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EK5) (toliau – ir Sutartis) buvo susitarta dėl grąžintinų patalpų būklės: Sutarties 10.2 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis, nuomotojui neatlyginant, parengti turtą besikeičiantiems metų sezonams ir kas tris metus atlikti einamąjį nuomojamo turto remontą. Sutarties 10.4 punkte atitinkamai numatyta, kad pasibaigus šios Sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas įsipareigoja per septynias dienas perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais patvarkymais, neatskiriamais nuo turto. Taigi akivaizdu, kad pasirašydamos nuomos Sutartį, šalys susitarė dėl to, kokios būklės išnuomotos patalpos ieškovei privalės būti grąžintos pasibaigus nuomos Sutarčiai, t. y. su visais atliktais pagerinimais, neatskiriamais tuo turto. Įvertinant tai, kad langai, durys ir sienos yra esminiai, nuo turto neatskiriami pagerinimai, atsakovės teiginiai apie ketinimus šiuo pagerinimus ir dėl to teismo sprendimo nevykdyti dar keturis mėnesius, yra nepagrįsti. Be to, atsakovės prašyme dėstomi išvedžiojimai apie tariamą CK jai numatytą „įsipareigojimą“ eliminuoti atliktus pagerinimus ir įstatyti patalpose senuosius langus, duris, pertinkuoti sienas, kt., be kita ko, yra laikytini ir viešu atsakovės pareiškimu apie ketinimą daryti ieškovei nuosavybės teise priklausančiam turtui neteisėtą mechaninį poveikį, kurio daryti svetimose patalpose atsakovė neturi teisės. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės nurodomame CK 6.499 straipsnyje kalbama apie geranorišką daikto grąžinimą pasibaigus nuomos sutarčiai, o ne apie daikto grąžinimą, priverstinai iškeldinant asmenis iš neteisėtai užimtų patalpų nuo nuomos sutarties pabaigos praėjus daugiau kaip metams. Tačiau pažymėjo, kad keturių mėnesių terminas nuomotoms patalpoms atlaisvinti būtų absoliučiai neprotingas ir neproporcingas net ir tokiu atveju, jeigu nuomos Sutartis būtų pasibaigusi geranoriškai, t. y. tada, kuomet suėjo jos pabaigos terminas. Tokiam atvejui nuomos Sutartyje buvo numatyta, kad pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas įsipareigoja per septynias dienas perduoti ieškovei pagal aktą tvarkingą nuomotą turtą su visais atliktais patvarkymais, neatskiriamais nuo turto (Sutarties 10.2 punktas). Atsakovei yra puikiai žinoma, kad 2019 m. balandžio 23 d. pasibaigus Sutarties terminui, atsakovė net neketino atlaisvinti patalpų, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl priverstinio buvusios nuomininkės iškeldinimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas leisti jai išsispręsti svetimose, be teisėto pagrindo užimamose ieškovės patalpose patalpintų daiktų / rakandų perkraustymo problemas net per keturis mėnesius, turint galvoje įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą dėl priverstinio atsakovės iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu, laikytinas elementariai cinišku. Keturių mėnesių termino suteikimas atsakovei tam, kad ji, ištisus metus ignoravusi nuomos Sutarties pasibaigimo faktą, galėtų ramiai išsispręsti jai priklausančio ieškovės patalpose jau metus nepagrįstai laikymo turto perkraustymo ir tolimesnio sandėliavimo problemas, taip pat, be kita ko, per tą laiką leisti atsakovei atlikti atitinkamą mechaninį poveikį (langų, durų keitimą, sienų tinkavimą) šiose atsakovei UAB „Sertona“ nepriklausančiose ir jokiu teisėtu pagrindu nevaldomose patalpose be šių patalpų savininko leidimo, mažų mažiausiai yra laikytinas neteisėtu ieškovės nuosavybės teisės ribojimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Sertona“ prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo vykdymo atidėjimo ir tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nei kartu su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, nei per teismo nustatytą papildomą terminą nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių išimtinę situaciją, dėl kurios atsakovės išsikėlimas iš nuomotų patalpų galėtų būti pripažintas išimtinai sudėtingu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Atsakovės prašyme nurodyti teiginiai itin bendro pobūdžio ir iš esmės būdingi visiems atvejams, kai kyla būtinybė vykdyti teismo sprendimą dėl patalpų atlaisvinimo. Be to, reikšminga ir tai, kad atsakovė, būdama juridinis asmuo, profesionaliai besiverčiantis patalpų subnuoma, turėjo įvertinti aplinkybę dėl ginčo patalpų nuomos sutarties termino pabaigos ir nuomos sutarties sąlygų, susijusių su terminais atlaisvinti patalpas, vykdymu. Kilus teisme nagrinėtam ginčui dėl atsakovės iškeldinimo iš patalpų, atsakovė, kaip rūpestingas ir sąžiningas asmuo, turėjo galimybių ir laiko numatyti galimo atsakovei nepalankaus teismo sprendimo vykdymo būtinybę ir planuoti savo veiksmus tokiu atveju. Atsižvelgiant į tai, kad pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą, įstatymas priskiria prašymą reiškiančiai šaliai (šiuo atveju – atsakovei) (CPK 12, 42, 178 straipsniai), o teismo sprendimo vykdymo atidėjimas galimas įrodžius situacijos išimtinį pobūdį, konstatavo, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Pažymėjo ir tai, kad techninio pobūdžio klausimai, susiję su patalpų atlaisvinimu ir šio proceso įgyvendinimu, gali būti sprendžiami vykdymo proceso metu, šalims bendradarbiaujant. Pasisakydamas dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi teismo sprendimą (CPK 178, 185 straipsnis), todėl šis prašymas tenkintinas ir vykdomasis raštas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą išduotinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovė UAB „Sertona“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo vykdymo atidėjimo.
7. Atsakovė atskirąjį skundą grindė iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo vykdymo atidėjimo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašo: 1) Atmesti atsakovės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties panaikinimo kaip nepagrįstą; 2) Skirti atsakovei CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, prašydama panaikinti ginčijamą nutartį, nenurodė nė vieno motyvo, kodėl ginčijama nutartis laikytina priimta neteisėtai, nepagrįstai ir dėl to naikintina. Teikdama atskirąjį skundą, atsakovė iš esmės tik sutrumpintai pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos jau buvo išdėsčiusi savo prašyme atidėti sprendimo vykdymą. Atkreipė dėmesį, kad kartu su šiais argumentais atsakovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ir paaiškintų, dėl kokių reikšmingų ir objektyvių, o ne tiesiog subjektyvių priežasčių atsakovė negalėjo įvykdyti įsiteisėjusio sprendimo iškart, būti jam pasiruošusi, ir kodėl nuo sprendimo įsiteisėjimo šiuo metu praėjus jau daugiau kaip dviem mėnesiams, atsakovė šiose patalpose ir toliau laiko savo turtą, patalpas subnuomoja ir, akivaizdžiai tyčiodamasi iš įsiteisėjusio sprendimo, prašo teismo papildomo termino jo įvykdymui. Atsakovė prašo atidėti sprendimo vykdymą, neva, dėl to, kad patalpų skubiai atlaisvinti yra „fiziškai neįmanoma“, tačiau iš tiesų atsakovė praėjus net ir dviem mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ne tik neatlieka patalpų atlaisvinimo veiksmų, bet ir toliau viešai skelbia siūlymus patalpas nuomotis kitiems asmenims (užsiima subnuoma). Išdėstytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad prašydama teismo atidėti sprendimo vykdymą dėl to, neva, yra būtina sugrąžinti patalpas į buvusią būklę (įstatyti senuosius langus ir duris), atsakovė neabejotinai žino apie Sutarties 10.4 punktą, pagal kurį Sutarties terminui pasibaigus arba ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas įsipareigoja per septynias dienas perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais patvarkymais, neatskiriamais nuo turto. Nepaisant to, atsakovė vis tiek teikia teismui prašymą, o vėliau ir atskirąjį skundą, prašydama papildomo termino sprendimo įvykdymui, mat yra „privaloma patalpose įstatyti senuosius langus“. Taip pat atsakovei, teikiančiai šį atskirąjį skundą, yra žinomi pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje išdėstyti teiginiai apie tai, kad „Atsakovė nei kartu su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, nei per teismo nustatytą papildomą terminą nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių išimtinę situaciją, dėl kurios atsakovės išsikėlimas iš nuomotų patalpų galėtų būti pripažintas išimtinai sudėtingu (CPK 185 straipsnis)“, tačiau vis tiek teikia atskirąjį skundą, savo niekaip objektyviai nepagrindžiamą prašymą tiesiog pakartodama Vilniaus apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad atsakovės prašymas, o dabar ir atskirasis skundas buvo teikiami suvokiant šių procesinių dokumentų akivaizdų nepagrįstumą, t. y. žinomai nesąžiningai, tačiau vis tiek teikiami, siekiant bet kokia kaina, visais įmanomais procesiniais būdais ir toliau vilkinti patalpų atlaisvinimo procesą, ir tokiu būdu įmanomai maksimalų laiką (kol bus išnaudotos visos procesinės prašymų ir skundų galimybės) galimai ir toliau gauti pajamas iš patalpų subnuomos arba išvengti galimų nuostolių dėl sutarčių nutraukimo su savo esamais nuomininkais). Laikytina, kad toks atsakovės procesinis elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, už ką jai skirtina CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės UAB „Sertona“ prašymas dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
14. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas, išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. liepos 30 d., nuspręsta iškeldinti apeliantę ir kitus atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų.
16. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, sprendžia, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių išimtinę situaciją, dėl kurios jos išsikėlimas iš nuomotų patalpų galėtų būti pripažintas išimtinai sudėtingu.
17. Apeliantė, grįsdama būtinumą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, nurodo, kad vykdydama šį sprendimą, ne tik privalo atlaisvinti patalpas nuo viso jose esančio turto (baldų, buitinės technikos ir pan.), bet ir turi ieškovei perduoti (grąžinti) patalpas tokios būklės, kokios atsakovas jas perėmė iš ieškovės – privalo pakeisti patalpų duris ir langus, nepadarydama žalos patalpoms (atstatydama jas į tokią padėtį, kokios gavo iš ieškovės). Šie apeliantės argumentai vertintini kritiškai.
18. Pagal 2014 m. kovo 19 d. patalpų nuomos sutarties Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EK5) 10.7. punktą apeliantė įsipareigojo, pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per 7 dienas perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė, būdama juridinis asmuo, profesionaliai besiverčiantis patalpų subnuoma, turėjo įvertinti aplinkybę dėl ginčo patalpų nuomos sutarties termino pabaigos ir nuomos sutarties sąlygų, susijusių su terminais atlaisvinti patalpas, vykdymu.
20. Be to, apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki ginčijamos nutarties priėmimo dienos dėjo realias pastangas sprendimui įvykdyti. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantė nesiima maksimalių pastangų įvykdyti teismo procesinį sprendimą, o tokia situacija, kaip nepateisinamas sprendimo nevykdymas ir/ar veiksmai, vilkinantys sprendimo vykdymą, neabejotinai pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius, kurie siejami su teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 straipsnis).
21. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
22. Ieškovė prašo skirti apeliantei CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis – nepagrįstą prašymo atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimą vykdymą pareiškimą ir atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria šis prašymas netenkintas, padavimą.
23. CPK 95 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (1 dalis); teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (2 dalis).
24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantė, reikšdama prašymą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimą vykdymą ir, paduodama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria šis prašymas netenkintas, elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, todėl jos elgesys nepripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir ieškovės prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Atsakovės UAB „Sertona“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymo paskirti atsakovei UAB „Sertona“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.