Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,kurioje

M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pil., faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 228 str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, 2018 m vasario 06 d. apie 20 val. 52 min., Vytauto g. 18, Varėnoje,būdamas prekybos centro "IKI" apsaugos darbuotojų kabinete, neturėdamas teisėto pagrindo naudoti fizinę prievartą ir peržengdamas suteiktų įgaliojimų ribas, sulaikytosios V. V. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą - tyčia, du kartus ranka sudavė nukentėjusiajai V. V. į veidą , tuo sukeldamas V. V. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, jis viršijo jam suteiktus įgaliojimus, numatytus 2015-06-25 Policijos įstatymo Nr. XII-1856 26 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad panaudoti prievartą policijos pareigūnas turi teisę tuomet, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, dėl kurios žmogaus sveikata gali sutrikti ar jis gali mirti, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos, dėl to didelės neturtinės (fizinės ir moralinės) žalos patyrė nukentėjusioji V. V., taip pat didelės neturtinės žalos padarė valstybės institucijai – policijos įstaigai ir Lietuvos valstybei, nes tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21str. numatytą asmens garantiją nebūti kankinamam, žalojamam, žeminamam, šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio l, 3, 4, 5, 6 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“, „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“, „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba“, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės žalos patyrė fizinis asmuo, policijos institucija ir valstybė.

Tokiais veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str.1d.

Apklaustas kaltinamuoju M. K. savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, nurodydamas,kad nėra įvykdęs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos,nes nepiktnaudžiavęs tarnybine padėtimi . Parodė,kad 2018-02-06 dirbęs su kitu Alytaus AVPK Varėnos raj.policijos komisariato vyr.patruliu V. B. nuo 7 val. iki sekančios dienos 7 val. Buvo gautas pranešimas, kad parduotuvėje IKI apsivogė moteris, kad ji labai agresyvi. Atvykę į parduotuvę išgirdę triukšmą, šauksmus iš apsaugos posto, ten radę du apsaugos darbuotojus ir dvi moteris, abi stipriai rėkė. Pradėję aiškintis, kas įvyko, kuri iš tų moterų apsivogė, norėję kitą moterį pašalinti iš kabineto. Buvo (duomenys neskelbtini) moteris,kaip žinantis V. V. ir šviesiaplaukė moteris, kurios paprašę išeiti, bet ji nereagavo į prašymą išeiti. V. B. pavyko tą moterį išvesti, gal ją išvedė kitas apsaugos darbuotojas.Aiškintis buvo sunku, buvo triukšmas, grasinimai apsaugos darbuotojui. V. V. grasino apsaugos darbuotojui, kad susidoros, papjaus. P. Č. nurodė, kad V. V. pavogė brendžio butelį ir susimušė su juo, grasino jam, kad papjaus, keikėsi necenzūriniais žodžiais prie žmonių ir sudavė jam, o jis kirto jai atgal. Paprašęs P. Č. pildyti dokumentus, o pats skambinęs budinčiai tyrėjai, kad yra vagystė ir viešosios tvarkos trikdymas, ar ji atvyks, bet ji tuo metu buvo Pirčiupių kaime kitame įvykyje, daugiau laisvų ekipažų nebuvo, paprašęs, kad ji atvyktų, kai atsilaisvins, nes P. Č. norės rašyti pareiškimą. Visą tą laiką V. V. agresyviai elgėsi, šaukė, keikėsi, nereagavo į mūsų pastabas. Jos agresija persikėlė į juos, ji pradėjo grasinti jiems, kad papjaus B. vaikus, kai atvažiuos iš (duomenys neskelbtini) jos draugai. V. V. pasakė, kad pabėgs iš patalpos, pasakė B. „tu storas, mane nepagausi“, atsistojo nuo kėdės, todėl uždėję jai antrankius, prieš tai įspėję, kad naudosim specpriemones ir fizinę jėgą. Antrankius dėjęs jis, todėl V. V. agresija atsisuko į jį. Matęs spyrį B., pats tuo metu kalbėjęs telefonu, bei matęs, kaip ji spyrė, todėl paėmęs ją už kaklo ir laikęs, reikalavęs sėdėti ramiai. V. V. nesakė savo vardo, pavardės, reikėjo jos duomenų, pradėjęs skambinti kolegoms, norėdamas išsiaiškint jos duomenis. Kai ji išgirdo, kad jau žinantis jos pavardę, vėl agresiją nukreipė į jį, spjovė į jį, pataikė ant rankos, jutęs lašus ant žando, todėl reikalavęs atsilošti, kad ji būtų kuo toliau nuo jo, nes ten patalpa labai maža. Ji kelis kartus spjovė į jį, todėl kai tik ji siekė spjauti, tai rankos delnu pasodinęs ją ant kėdės. Po pirmo pasodinimo ji pradėjo šaukti, kad ji serga ŽIV ir kad užkrės įkandus ar apspjovus. Ji spjaudama jam pataikė kelis kartus ant rankų ir bandė įkast. Tris kartus ją vėl pasodinęs Ji kažkurį laiką sėdėjo ramiai, nereikėjo jos daugiau sodinti, tai ne fizinė jėga – pasodinimas ant kėdės. Paskui pristatę ją į policijos komisariatą. Apsaugos darbuotojui pasakiau, kad jis pareiškimą galės parašyti komisariate, nes čia priimti pareiškimo negalim, nes V. V. labai agresyvi. Nuvežę ją į policijos komisariatą protokolo surašymui dėl policijos pareigūnų įžeidimo ir smulkios vagystės. Ir automobilyje ji elgėsi agresyviai, sakė, kad parašys pareiškimus, kad jie ją sumušę ir išžaginę. Policijoje ji aprimo, norėjo greičiau būti paleista. Atvykus antram pareigūnų ekipažui - pareigūnams Ivanauskui ir Kamarauskaitei jie patalpino V. V. dėl agresyvaus elgesio į laikino sulaikymo patalpą.Surašiusm tarnybinius pranešimus dėl įžeidimo, išvykę toliau patruliuoti, kada ji buvo išleista, ir kas vyko toliau nežino. Nusikaltimo nepadaręs, nes veikęs pagal policijos veiklos įstatymą. Blaivumas V. V. buvo tikrinamas policijos komisariate, buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas,nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, ją reikėjo vesti už parankės. Po įvykio taikytis su ja nebandęs, nesantis kaltas ir nekontaktavęs su ja ir jos artimaisiais. Su 2016-10-20 Alytaus APK viršininko įsakymu pasirašytu savo pareigybės aprašymu buvo susipažinęs, žinojęs, kad pagal jos 6.3 punktą turintis veikti pagal policijos veiklos įstatymą, pagal šio įstatymo 27 str. 2,3 d., kai asmuo vengia vykdyti pareigūnų nurodymus ir reikalavimus, turintis teisę pavartoti fizinę jėgą, atvykęs į nusikalstamos veikos pabaigą - viešosios tvarkos trikdymo pabaigą, kurią atliko V. V., pagal LR BK 29 str. turėjęs teisę padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą, sulaikydamas pažeidėją. V. V. nebuvo mandagi ir paklusni, visą laiką nevykdė teisėtus reikalavimus, vadino juos Varėnos grybais, grasino B. vaikams paleisti vidurius, kad papjaus, sėdėdama su antrankiais toliau tapo dar agresyvesnė, po pirmo spjūvio ją įspėjęs, kad bus taikomos fizinės priemonės. 2018-02-06 policijos komisariate apie 22.40 val. V. V. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, jį surašė K. K.. Nežino, ar V. V., nesutikusi su šiuo protokolu, jį skundė. Vedant V. V. iš prekybos centro į tarnybinį automobilį,ji sveikata nesiskundė, ją reikėjo vesti už parankės, nes ji sunkiai ėjo, nesakė, kad skauda galvą, svaigsta, skauda šoną. Prie V. V. šono nebuvo net prisilietę. B. sakė, kad ji spyrė jam į koją, bet į kurią, neprisimenantis, sakė, kad skaudėjo. Atvykę į įvykio vietą nebuvo priešiškai nusiteikę, spec.priemones panaudoję, kai ji pasakė, kad pabėgs ir stojo nuo kėdės.

Motyvuojamoji dalis

2018-03-12 apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėti kaltinamojo M. K. pateikti trys vaizdo įrašai pavadinimais "video1, video2, video3". Apžiūrint vaizdo įrašo failą "video1" matyti ant kėdės sėdinti nukentėjusioji V. V., jos rankos už nugaros. Vaizdas filmuojamas jai iš priekio. Matyti V. V. linksėdama į priekį ir atgal kalba su ją filmuojančiu asmeniu. Iš kalbos galima suprasti, kad V. V. apsvaigusi. Pokalbis: V. V. ... Prisivalgę. Tu prie mane kaimynystėj gyveni, tau p..zda bus bičeli. Ją filmuojantis asmuo atsako - grasini man? įrašas nutrūksta. Vaizdo įraše "video2" filmuojamas vaizdas tas pats. Vaizdo įrašo pačioje pradžioje girdėti V. V. filmuojančio asmens pasakyto žodžio galūnė, toliau kalba V. V. - aš..., jūs gaidžiai, jūs p..ersai esat žinai dėl ko, kad jūs bespridielą darot. Įrašas nutrūksta. Trečiame vaizdo įraše pavadinimu "video3" vaizdo įraše matomas tas pats vaizdas, filmuojama V. V. sėdi patalpoje ant kėdės, rankomis už nugaros. Vaizdo įrašo trukmė 24 sek.. V. V. - aš filmuoju, kamerą turiu durneli... Toliau girdimas balsas panašus į apsaugos darbuotojo - aštuonios trisdešimt penkios... Toliau kalba ją filmuojantis asmuo, galimai M. K. - nevartok čia necenzūrinių žodžių ir nerėkauk... V. V. - ką aš vartoju Jūs bespridielą darot grybai, grybai Varėna grybai... Galimai M. K. - kas Varėna grybai? V. V. - jūs grybai Varėna prisivalgėt ir šnekat nesąmonių... vaizdo įrašas nutrūksta. Visuose vaizdo įrašuose V. V. neatrodo agresyvi, nematyti, kad bandytų kažkam įkąsti, ar apspjauti. ( t.1 b.l.54 - 56 )

2018-02-08 teismo medicinos specialisto išvada Nr.G 125/2018 (06) buvo nurodyta, kad V. V.buvo padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše ir abiejose blauzdose. Sužalojimai padaryti veikiant kietais, bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. b.l.15-16)

Teismo medicinos specialisto 2018-03-14 išvada Nr.pG 236/2018(06) (t.1 b.l.20-21) ir 2018-04-05 išvada Nr.pG 303/2018 (06) (t.1 b.l.27-28) buvo nurodyta, kad V. V. teismo medicinos apžiūros 2018-02-08 metu objektyvių trauminio poveikio žymių galvos srityje neužfiksuota. Pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, pil. V. V. neurologo apžiūros 2018-02-12 metu kliniškai nustatyta galvos sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės galvos srityje neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą, todėl klinikinė diagnozė "galvos sumušimas" neimta domėn formuluojant teismo medicininę diagnozę bei kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagos duomenims (apsaugos kamerų vaizdo įrašas iš įvykio vietos), patvirtinantiems smūgių į nukentėjusiosios galvą sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė. Po suduotų nukentėjusiajai smūgių į galvą (veido sritį) galėjo nelikti objektyvių trauminio poveikio žymių.

2019-07-29 teismo medicinos specialisto išvada Nr.G 575/2019(06) (t.2 b.l.137-139) nurodoma, kad esant bylos medžiagos duomenims(vaizdo įrašas) ,patvirtinantiems smūgių sudavimo į pil V. V. galvos sritį faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo V. V. galimybė, vaizdo įrašo faile ch03_2018020603308 matyti,kad 20 val.40 min.14 sek.laiku V. V. į galvos sritį buvo smūgiuota du kartus,po vaizdo įraše matomų suduotų smūgių pil V. V. į galvos sritį galėjo nelikti objektyvių trauminio poveikio žymių,kadangi objektyvių trauminio poveikio žymių pasireiškimas priklauso nuo trauminio poveikio kinetinės energijos(jėgos),traumuojančio daikto ar įrankio paviršiaus savybių,traumojamos kūno anatominės srities savybių,trauminio poveikio kampo traumuojamos anatominės kūno srities atžvilgiu,individualių organizmo savybių bei kitų faktorių(amžius,lytis,galimi patologinia pokyčiai traumnuojamojoje anatominėje kūno srityje).

2018-09-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-683-922/2018 V. V. buvo pripažinta kalta pagal LR BK 284 str.dėl to,kad 2018 m. vasario 6 d. apie 20 val. 35 min. Varėnos m., Vytauto g. 18, viešoje vietoje – prekybos centre IKI patalpose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,99 promilės girtumas), tyčia, įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasi bei grasindama, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sustabdyta dėl to, kad norėjo išsinešti iš parduotuvės butelį alkoholio nesumokėjusi, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindama elementarias moralės ir elgesio normas, vartojo necenzūrinius žodžius, spjaudėsi bei sudavė ranka smūgį į veidą parduotuvės apsaugos darbuotojui P. Č., tuo sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą, norėdama dar suduoti, jo atžvilgiu keikdamasi ir jam grasindama, sakydama: "jei atvažiuos mentai, tai negyvensi, atvažiavę (duomenys neskelbtini) tave papjaus" ir keikdama bei įžeidinėdama parduotuvės pamainos viršininkę R. A. bei jai grasindama sakydama: „kad tu kojas, rankas susilaužytum", taip savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ,bei jai susitaikius su nukentėjusiuoju P. Č. baudžiamoji byla buvo nutraukta BK 38 str.pagrindu.

Iš baudžiamojoje byloje Nr.1-683-922/2018 esančių vaizdo įrašų(t.1 b.l.117),bei gynėjo nagrinėjamojoje byloje pateikto vaizdo įrašo(t.2 b.l.97) matyti,kad V. V. po sulaikymo pradeda grumtis su parduotuvės apsaugos darbuotoju P. Č.,su juo vyksta tampymasis sugriebus vienas kitam už rankų,vienu metu V. V. stipriai net atsitrenkiant į metalinę daiktų saugojimo kamerą, o 20val.40 min.14 sek.ji P. Č. suduoda ranka smūgį veidą ,bei P. Č. iš karto suduoda atgal du smūgius ranka jai į veidą.

Surinktų įrodymų byloje ir ištirtų teismo posėdyje visumos pagrindu teismas daro išvadą,kad kaltinamojo M. K. kaltė pagal pareikštą ikiteisminio tyrimo metu kaltinimą pagal LR BK 228 str.1d.pasitvirtino tik iš dalies.Prokuroras palaikydamas kaltinimą baigiamojoje kalboje atsisakė nuo dalies kaltinimo,t.y. nuo keturių smūgių kumščiu sudavimo ir kūno sužalojimo padarymo palaikydamas tik kaltinimo dalį dėl dviejų smūgių ranka sudavimo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai.Bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų pagrindu kaltinamojo kaltė yra pagrindžiama tik dėl dviejų smūgių su ranka sudavimo smūgiuojant iš apačios į viršų į nukentėjusiosios V. V. smakro sritį,kur matosi,kad nukentėjusioji dėl šių smūgių sudavimo turėjo jausti fizinį skausmą, kadangi suduoti abu smūgiai pagal savo pobūdį nors ir nebuvo stiprūs,bet buvo pakankami,kad būtų sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai.Dėl to teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį iš kaltinimo šalina aukščiau nurodytą kaltinimo dalį dėl keturių smūgių rankos kumščiu sudavimo ir kūno sužalojimo padarymo.

Pagal LR BK 228 straipsnį piktnaudžiavimas – tai nusikalstama veika, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo,piktnaudžiauja tarnybine padėtimi arba viršija įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio nusikaltimo esmė ta, kad valstybės tarnautojas nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais,nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo būtinas požymis ir pasekmė – didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Neturtinio pobūdžio žala (gali būti moralinė, politinė, organizacinė ar kt.)– tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas,organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. Tokios žalos pobūdis ir dydis turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nusikalstamos veikos trukmė, kaltininko užimamų pareigų svarba ir pan. O įvertinant pažeistų objektų reikšmingumą, įvertinamas ir padarytos žalos dydis. Kaip didelė žala paprastai pripažįstamas valstybės tarnautojų piktnaudžiavimu padarytas žmogaus konstitucinių teisių ar laisvių suvaržymas, valstybės institucijos autoriteto menkinimas, jos ar kitos organizacijos normalaus darbo trikdymas ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-02 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-529/2008 nurodė: “ Kadangi BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Apie neturtinės žalos dydį teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ar institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-01-07 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-100/2014 nurodė,kad: „Pažymėtina, kad, taikant BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Pagal šį požymį atribojamas piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2010).

Piktnaudžiavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuris, nesant BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų jį kvalifikuojančių požymių, gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2009). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–310/2010). Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007).“

Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo elgesys,nors ir buvo iš dalies išprovokuotas itin įžūlaus nukentėjusiosios elgesio prieš atvykusius atlikti jos administarcinį sulaikymą policijos pareigūnus parduotuvės apsaugos darbuotojo kabinete,nesiderino su policijos pareigūnams keliamais padidintais reikalavimais atliekant tarnybines pareigas elgtis pagarbiai su piliečiais,bei nesant teisėto pagrindo nenaudoti fizinės jėgos ir padarė didelę žalą policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetui.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę kaltinamajam M. K. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama prie apysunkių nusikaltimų(BK 11 str.4d.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai,kad nusikaltimas buvo padarytas dėl nukentėjusiosios provokuojančio elgesio (BK 59 str.1d.6 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis administracinine tvarka nėra baustas ( t.1 b. l. 97),psichiatrinių ligų ir priklausomybės ligų įskaitos neįrašytas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato charakterizuojamas teigiamai. (t.1 b. l. 99).

Atsižvelgus į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ,į atsakomybę švelniančią aplinkybę , teismas laiko,kad yra pagrindas kaltinamajam skirti BK 228 str.1d. sankcijoje numatytą švelniausios rūšies bausmę- baudą ir baudą paskirti minimalaus 50 MGL dydžio.

Nukentėjusioji -civilinė ieškovė V. V. iki pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės pareiškė civilinį ieškinį( t.2 b.l.10-15),kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 162,52 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą . Nukentėjusioji ir jos atstovė nurodė, kad turtinę žalą sudarė: 58,39 Eur už pirktus vaistus, 24,17 Eur mokestis Valstybinei teismo medicinos tarnybai už jos apžiūrą bei 80 Eur išlaidų degalams kadangi buvo 2 kartus vykta pas teismo medicinos specialistus Alytaus mieste ir 2kartus į Alytaus apskrities ligoninę,kur vieno važiavimo kaštai sudarė po 20 Eur.Taip pat prašė priteisti neturtinę žalą,kuri sudaro 10000 eurų,nes nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kaltinamojo padaryto fizinio poveikio suduodant smūgius, ji buvo pažeminta, jai buvo padarytas fizinis skausmas, ji patyrusi didelius negatyvius išgyvenimus.

LR CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas , turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LR Sveikatos sistemos įstatymo (1994 07 19 Nr. I-552) 2 str. pateikiamas sveikatos apibrėžimas ir nurodoma, kad sveikata tai yra asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Iš surinktų įrodymų byloje matyti,kad nukentėjusioji V. V. dėl kaltinamojo kaltų veiksmų patyrė fizinį skausmą. Todėl atsižvelgus į visas kaltinamojo padaryto nusikaltimo aplinkybes teismas laiko,kad yra pagrindas priteisti tik 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. V. už jai sukeltą fizinį skausmą,kadangi matyti,kad nukentėjusiosios elgesys prieš kaltinamojo nusikaltimo padarymą buvo itin įžūlus ir provokuojantis, kur ji įvairiais necenzūriniais žodžiais keikė atvykusius policijos pareigūnus,jiems grasino susidorojimu,piktybiškai neklausė jų nurodymų apsiraminti ,spjaudėsi link jų,bei šiuos veiksmus ji padarė būdama neblaivi(nustatytas 1,99 promilių girtumas).Todėl nukentėjusiosios pareikšto ieškinio 10 000 Eur sumai patenkinimas būtų kaip paskatinimas jai ir kitais atvejais elgtis netinkamai ir pažeidinėti įstatymus( daryti administracinius nusižengimus-smulkų svetimo turto pagrobimą,bei teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą bei nusikalstama veika pažeisti viešąją tvarką).

Bylos teisminiam nagrinėjimui nukentėjusiajai -civilinei ieškovei V. V. suteikiant valstybės teisinę pagalbą atstovauti buvo paskirta atstovė- advokatė. Pateikta 2019-11-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma patvirtinama, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos atstovauti nukentėjusiajai V. V. sudaro 702 Eur .Nukentėjusiosios -civilinio ieškovo atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą, atstovė rengė nukentėjusiosios civilinį ieškinį.Todėl nurodomos valstybės turėtos teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 298 , 301 -302 str.,303 str.2d.,304 str., 305 str.1d.,307-308 str. teismas

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str.1 dalį ir jį nuteisti 50(penkiasdešimt) minimalių gyvenimo lygių(MGL) -2500(dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda.

Vadovaujantis LR BPK 352 str. nustatyti 6(šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti savanoriškai ir išaiškinti, kad nesumokėjus baudos nustatytu terminu bauda bus išieškoma priverstinai,bei kad visa bauda ar jos dalys gali būti sumokėtos ir anksčiau ,nei nustatytas sumokėjimo terminas.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas- 6801. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti - bauda.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo,o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajai V. V. 300(tris šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo, o civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo M. K. valstybei 702(septynis šimtus du )Eur turėtų proceso išlaidų už advokato pagalbą nukentėjusiajai V. V. apmokėti ,kurios turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas- 5630.

Nuosprendis per 20(dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.