Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-12-30 · Administracinė byla Nr. eAS-558-575/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-30
Bylos Nr.
eAS-558-575/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03706-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė, Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
  • 43.5.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eAS-558-575/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03706-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. (G. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. (G. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. K. (G. K.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 24S146731 atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti grindė tuo, kad ji su Sprendimu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) susipažino 2024 m. birželio 20 d., tad terminas apskųsti Sprendimą teismui baigėsi 2024 m. liepos 4 d.

Pareiškėjos teigimu, terminas atnaujintinas, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mieste). Gyvendama (duomenys neskelbtini) pareiškėja negalėjo derinti teisinių paslaugų teikimo jai dėl Sprendimo apskundimo nuotoliniu būdu, nes advokatui ji turėjo pasisakyti dėl jai inkriminuotos grėsmės, lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai pagrįstumo, savo politinių pažiūrų, kurios yra aiškiai opozicinės. Tokiomis priemonėmis derinti atstovavimą būtų pavojinga, pranešant tokius duomenis, kadangi žinoma, jog privačių pokalbių (duomenys neskelbtini) yra klausomasi. Todėl pareiškėja siekė atvykti ir betarpiškai Lietuvoje susitikti su potencialiais gynėjais bei susitarti dėl atstovavimo.

Pareiškėja pažymėjo, kad ji 2024 m. birželio 27 d. atvyko į Lietuvą, kur buvo iki 2024 m. liepos 5 d., derino atstovavimo teisme sąlygas, apmokėjimo už teisines paslaugas galimybes, 2024 m. liepos 9 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis su advokatais. Pareiškėjos atstovai prioriteto tvarka parengė skundą teismui per vieną darbo dieną. Taigi, pareiškėja dėl objektyvių priežasčių negalėjo apskųsti Sprendimo anksčiau, nes reikėjo rasti advokatą, su kuriuo ji vyko derinti atstovavimo sąlygas į Lietuvą, ką daryti iš (duomenys neskelbtini) buvo nesaugu ir pavojinga. Kadangi pareiškėja nėra lojali (duomenys neskelbtini) valdžiai, jos nepalaiko, ji negalėjo apie tai nei rašyti, nei paaiškinti žodžiu telekomunikacijos priemonėmis.

Pareiškėja pabrėžė, kad tik nuo 2024 m. birželio 27 d. ji turėjo objektyvią galimybę derinti atstovavimo sąlygas, o skundas pateiktas nepraėjus 14 dienų terminui nuo šios dienos (skundas teismui paduotas 2024 m. liepos 11 d.). Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu ar siekiu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti.

Teismo vertinimu, pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas. Teismas nurodė, kad pareiškėja, susipažinusi su Sprendimu 2024 m. birželio 27 d., skundą teismui turėjo pateikti iki 2024 m. liepos 4 d., tačiau skundą teismui pateikė 2024 m. liepos 11 d., t. y. praleidusi įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėjęs, kad pagal teismų praktiką teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys dėl atstovavimo sąlygų suderinimo, ketinant apskųsti Sprendimą, nelaikytinos objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjai pasikonsultuoti su atstovu ir laiku paduoti skundą teismui.

Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų ir pareiškėja pati skunde nenurodė, kad būtų persekiojama kilmės valstybėje ar jai grėstų realus pavojus. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjos pokalbių būtų klausomasi ar ji būtų sekama, todėl bendro pobūdžio teiginiai apie baimę bendrauti nuotoliniu būdu elektroniniu ryšių priemonėmis nepripažinti pagrįstais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Teismo nuomone, priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjai piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėjęs, kad pareiškėjos veiksmai yra jos valia pasirinktas teisių gynimo būdas, t. y. ši aplinkybė nelaikytina objektyvia, teismas darė išvadą, kad pareiškėja skundą pavėlavo paduoti dėl jos pačios elgesio (delsimo), kas laikytina subjektyvia priežastimi.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui skunde suformuluotame prašyme dėl termino atnaujinimo. Pareiškėja, atsižvelgdama į administracinių teismų praktiką, pabrėžia, kad išnykus priežastims, kurios jai objektyviai kliudė kreiptis į teismą, ji per protingą laiką padavė skundą. Šiuo atveju turėjo būti atsižvelgiama į realią pareiškėjos, kaip užsienietės, padėtį bei jos realias galimybes įgyvendinti fundamentalią teisę į teismą, t. y. paduoti skundą dėl jai nepalankaus Migracijos departamento Sprendimo.

Pareiškėja pabrėžia, kad būdama (duomenys neskelbtini) ji negalėjo nuotoliniu būdu suderinti atstovavimo ir teisinės gynybos klausimus, kadangi (duomenys neskelbtini) privačių pokalbių klausomasi, tad atskleidžiant informaciją apie nelojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, pareiškėjai kiltų pavojus. Nors teismas nurodė, kad nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjai gresia realus persekiojimas, tačiau teismas nevertino, ar pareiškėja pagrįstai bijojo informacinių technologijų priemonėmis derinti atstovavimo teisme detales. Pareiškėjos baimė pagrįsta informacija, kad asmenys, pasisakantys prieš valdžią, gali būti persekiojami ir su jais gali būti susidorojama (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pažymi, kad ji ėmėsi skubių priemonių – 2024 m. birželio 27 d. atvyko į Lietuvą, 2024 m. liepos 9 d. su advokatais sudarė atstovavimo sutartį. Tik nuo 2024 m. birželio 27 d. pareiškėja turėjo objektyvią galimybę derinti atstovavimo sąlygas, o skundas pateiktas nepraėjus 14 dienų terminui nuo šios dienos (skundas paduotas 2024 m. liepos 11 d.). Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad procesinis terminas praleistas nežymiai – 7 dienas būtent dėl atstovo paieškos, nes pati pareiškėja skundo paduoti negalėtų (korespondencija nebūtų išsiųsta iš šalies), be to, profesionalaus atstovo paieška pripažįstama svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja į teismą su skundu dėl Sprendimo, su kuriuo ji susipažino 2024 m. birželio 20 d., į teismą kreipėsi 2024 m. liepos 11 d., t. y. praleidusi Įstatyme nustatytą 14 dienų administracinio akto apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl jos baimės būnant (duomenys neskelbtini) surasti atstovą ir suderinti atstovavimo sąlygas teismine tvarka ginčijant Sprendimą nelaikytinos objektyviomis priežastimis, sukliudžiusiomis jai laiku paduoti skundą dėl Sprendimo.

Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad terminas skundui dėl Sprendimo paduoti turi būti atnaujintas, kadangi ji dėl baimės būti persekiojamai negalėjo valstybėje, kurioje gyvena, susitarti su advokatais dėl atstovavimo pareiškėjai ginčijant Sprendimą ir teikti komunikacijos priemonėmis duomenis bei argumentus dėl politinių pažiūrų, nelojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai bei kitų Sprendimo motyvų. Pareiškėja tik nuo 2024 m. birželio 27 d., kai atvyko į Lietuvą, objektyviai turėjo visas galimybes pasirūpinti savo galbūt pažeistų teisių gynyba, t. y. susirasti advokatą ir paduoti skundą teismui.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl Sprendimo panaikinimo 2024 m. liepos 11 d., praleido 14 dienų terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, kadangi pareiškėja su administraciniu aktu susipažino 2024 m. birželio 20 d., taigi jo apskundimo terminas suėjo 2024 m. liepos 4 d.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Taigi, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas, be kita ko, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti savo teises.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybės, kad asmuo yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos ir neturi teisinio išsilavinimo, gali būti laikomos objektyviai ribojančiomis suinteresuoto asmens galimybes efektyviai ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-132/2012; 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-104/2012; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-692-968/2022), tačiau tokio pobūdžio aplinkybės savaime nėra svarbios, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-463/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-552/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-765-525/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024), kadangi kiekvienu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytus argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja terminą skundui paduoti praleido išimtinai dėl subjektyvių priežasčių, su jomis nesutinka.

Iš bylos duomenų matyti (ginčo nėra dėl šių aplinkybių), kad pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pareiškėja su jai nepalankiu Sprendimu susipažino MIGRIS sistemoje 2024 m. birželio 20 d., į Lietuvą atvyko 2024 m. birželio 27 d. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kad ji tik atvykusi į Lietuvą galėjo nevaržomai siekti įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, teisėjų kolegija su šia pozicija iš esmės sutinka, kadangi visuotinai žinoma, jog valstybėje, kurioje pareiškėja gyvena, nelojalūs valdžiai ir vykdomai politikai asmenys yra persekiojami. Pažymėtina, kad skundžiamo Sprendimo turinys suponuoja (pareiškėjai neišduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui), jog pareiškėja komunikacijos priemonėmis tardamasi dėl atstovavimo Lietuvoje ir Sprendimo priėmimo faktinių pagrindų, be kitų aplinkybių, atskleistų savo poziciją dėl lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai ir / ar vykdomai politikai.

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, inicijuojamo ginčo pobūdį ir Sprendimu sukeliamas pasekmes pareiškėjai, šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad pareiškėja operatyviai, aktyviai ir rūpestingai siekė paduoti skundą dėl jai neigiamas pasekmes sukeliančio Migracijos departamento Sprendimo, o jai būnant (duomenys neskelbtini) teisė kreiptis į administracinį teismą objektyviai buvo suvaržyta. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju taip pat turi būti atsižvelgiama į realią pareiškėjos, kaip užsienietės, padėtį bei jos realias galimybes įgyvendinti fundamentalią teisę į teismą.

Pripažintina, kad pareiškėja atvykusi į Lietuvą skundą dėl Sprendimo pateikė per protingą terminą. Šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl teisėjų kolegija vertina, kad terminą skundui paduoti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių ir, remdamasi operatyvumo ir ekonomiškumo principais, konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti (ABTĮ 66 str. 3 d.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjai atnaujinamas terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. K. (G. K.) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. K. (G. K.) terminą skundui paduoti ir perduoti pareiškėjos G. K. (G. K.) skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasIveta PelienėRičardas Piličiauskas