Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. P. – P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1935-752/2016 pagal ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. P. – P. ir K. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko globos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo R. P., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. P. – P. nepilnamečių vaikų M. P., D. P. ir A. P. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui K. P. nepilnamečių vaikų M. P., D. P. ir A. P. atžvilgiu; nustatyti nepilnamečiams M. P., D. P. ir A. P. nuolatinę globą (rūpybą); nepilnamečių vaikų M. P., D. P. ir A. P., globėju (rūpintoju) skirti R. P.; nustatyti nepilnamečių M. P., D. P. ir A. P. gyvenamąją ir globos (rūpybos) vietas R. P. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės R. P. – P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. P., D. P. ir A. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant R. P.; iš atsakovo K. P. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-2679-214/2012) priteistų nepilnamečių vaikų M. P., D. P. ir A. P. išlaikymui skirtų lėšų - 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas atitinka 115,85 Eur, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti globėją (rūpintoją) R. P..Ieškinyje nurodė, kad atsakovai, gyvendami santuokoje susilaukė trijų nepilnamečių vaikų: A. P., gim. (duomenys neskelbtini) , D. P., gim. (duomenys neskelbtini) , ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini) . Atsakovų santuoka bendru sutarimu nutraukta Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimu (c. b. Nr. 2-2679-214/2012). Ieškovui atsakovų šeima žinoma nuo 2011 metų, kai 2011-12-20 iš policijos buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. 2013-07-15 atsakovės šeima įtraukta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros, šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-09-16 įsakymais nepilnamečiams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėju (rūpintoju) paskirta vaikų močiutė trečiasis asmuo R. P.. Ieškovui atlikus pokyčių vertinimą po laikinosios globos nustatymo paaiškėjo, kad atsakovė neįsidarbino, nesiėmė priemonių išsigydyti nuo priklausomybės alkoholiui, psichologinės pagalbos nepriėmė, išlaikymo vaikams neteikė, patikrinimų metu atsakovė rasta neblaivi. Ieškovas nurodė, kad vaikų atsakovas K. P. prie vaikų priežiūros ir auklėjimo neprisideda, priteisto išlaikymo vaikams neteikia, išvykęs į Angliją, ryšių nei su atsakove, nei su nepilnamečiais vaikais nepalaiko, jais nesidomi. Ieškovas padarė išvadą, kad atsakovai nesudaro tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis, nenori keisti gyvenimo būdo ir įpročių, todėl nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Atsakovai dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka tėvų pareigų – neauklėja nepilnamečių vaikų, jų neišlaiko, nesudaro palankų sąlygų visapusiškai vaikų raidai, vaikais nesirūpina. Ieškovo manymu, atsakovams nekeičiant savo gyvenimo būdo ir negalint užtikrinti vaikams augti ir vystytis tinkamų sąlygų, vaikų grąžinimas tėvų priežiūrai prieštarautų nepilnamečių interesams. Trečiasis asmuo yra ieškovo vertinimu yra tinkama nepilnamečiams globoti, nepilnamečiai vaikai, gyvendami su močiute jaučiasi gerai,Ieškovas taip pat nurodė, kad Iš atsakovo K. P. Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimu c. b. Nr. 2-2679-214/2012 priteistų nepilnamečių vaikų M. P., D. P. ir A. P. išlaikymui skirtų lėšų - 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas atitinka 115,85 Eur, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti globėją (rūpintoją) R. P.. Kadangi nutraukiant atsakovų santuoką, nebuvo išspręstas klausimas dėl atsakovės skiriamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui turi būti priteista tokia pati suma, kaip ir iš atsakovo. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu sutiko ir prašė sudaryti jam galimybes bendrauti su vaikais. Atsakovas sutiko, kad savo pareigas vykdė netinkamai, tačiau ketina pasikeisti, deda pastangas palaikyti ryšius su vaikais, bei teikti išlaikymą. Atsakovas įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 130 Eur kiekvienam vaikui, nes teikti didesnio išlaikymo šiuo metu neturi galimybės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino, neterminuotai apribojo atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų M. P., D. P. ir A. P. atžvilgiu, atsakovui neterminuotai apribojo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų M. P., D. P. ir A. P. atžvilgiu; nustatė M. P., D. P. ir A. P. nuolatinę globą, nepilnamečių vaikų nuolatine globėja paskyrė R. P.; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją ir globos vietą nuolatinės globėjos R. P. gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 115,85 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo (2015-11-04) iki jų pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė globėją (rūpintoją) R. P.; pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2679-214/2012 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, jį padidinant nuo 115,85 Eur iki 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo ieškinio padavimo (2015-11-04) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė globėją (rūpintoją) R. P.; priteisė iš atsakovės valstybei 248 Eur žyminiam mokesčiui ir 5,48 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti; priteisė iš atsakovo valstybei 143 Eur žyminiam mokesčiui ir 5,48 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti. Teismas nustatė, kad abu atsakovai yra nusišalinę nuo savo nepilnamečių vaikų priežiūros ir išlaikymo, jų auklėjimo ir ugdymo. Atsakovė sutiko su laikinu motinos valdžios apribojimu, o atsakovas sutiko, jog jam neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia. Atsakovė neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, jų nelanko, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė sieks susigrąžinti ir auginti vaikus. Teismo vertinimu siekdama susigrąžinti nepilnamečius vaikus atsakovė per visą nurodytą laikotarpį turėjo realias galimybes spręsti susidariusias problemas, keisti gyvenimo būdą ar aktyviai bendradarbiauti su vaiko teises atstovaujančiomis institucijomis, siekdama sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis savo nepilnamečiams vaikams, tačiau to nedarė. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės valią ir siekį keisti susidariusią situaciją. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad padėtis atsakovų šeimoje galėtų pasikeisti, be to atsakovas pats sutiko, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia, todėl teismas konstatavo, kad abu atsakovai deda nepakankamas pastangas ir yra abejingi savo, kaip tėvų, pareigoms nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nustatęs atsakovų kaltę dėl tėvų pareigų nevykdymo ir nesant duomenų, kad padėtis gali keistis, teismas sprendė esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės motinos ir atsakovo tėvo valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.Teismas įvertinęs tai, jog laikina globėja vaikų močiutė R. P. sutinka tapti nepilnamečių vaikų nuolatine globėja, kad jos sveikatos būklė leidžia jai tapti globėja, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas vaikų globą R. P. šeimoje įvertino kaip tinkamą bei atitinkančią vaikų interesus, į tai, jog R. P. yra dirbanti, darbovietės charakterizuojama kaip darbšti, sąžininga, pareiginga darbuotoja, neturinti drausmės pažeidimų ar nuobaudų, todėl nesant kitų asmenų, norinčių globoti nepilnamečius vaikus, teismas pripažino tinkama ir paskyrė R. P. nepilnamečių vaikų nuolatine globėja, o vaikų gyvenamąją vietą nustatė ten pat, kur yra globėjos gyvenamoji vieta.Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo dydžio, įvertino tai, jog atsakovė išlaikymo neteikė, atsakovė yra darbingo amžiaus, jauna ir sveika, sprendė, jog atsakovė yra pajėgi teikti ieškovo nurodytą 112,54 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui. Kadangi atsakovas pats sutiko teikti po 130 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį, todėl teismas padidino iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį nuo 115,85 Eur iki 130 Eur.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą, laikinai apribojant atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu; pakeisti iš atsakovės priteisto išlaikymo dydį, šį klausimą sprendžiant iš naujo, pagal iš atsakovo išreikalautus duomenis apie jo turtinę padėtį; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 248 Eur žyminis mokestis ir 5,48 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Atsakovė prašė prijungti prie bylos jos darbo sutarties kopiją ir išreikalauti iš atsakovo duomenis apie jo turimą turtą ir gaunamas pajamas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė buvo nusišalinusi nuo vaikų priežiūros ir išlaikymo ir savo kaltais veiksmais dėjo nepakankamas motinos pareigoms vykdyti. Atsakovė po skyrybų likusi viena su trimis vaikais, atsakovui išvykus į užsienį ir neteikiant išlaikymo, būdama viena neturėjo objektyvių finansinių galimybių pilnai užtikrinti vaikų gerovę. Darbo birža atsakovei įsidarbinimo galimybių nesuteikė, įsidarbinimas buvo apsunkintas dėl darbo ir vaikų priežiūros laiko suderinimo. Atsakovė įsidarbino UAB „Akvatera“ už minimalų atlyginimą. Ieškovo teiginiai apie jos nuolatinį girtavimą neatitinka tikrovės, tai buvo pavieniai atvejai ir šiuo metu atsakovė alkoholio nevartoja;Atsakovės nuomone, jos atžvilgiu turi būti taikomas laikinas motinos valdžios apribojimas, nes šiuo metu jos motina turi geresnes sąlygas užtikrinti vaikų gerovę, o ji dėsianti visas pastangas finansiniam nepritekliui išspręsti ir vaikams susigrąžinti;Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kuomet tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, Teismas nei vienos iš šių priežasčių nenustatė;Teismas, priteisdamas išlaikymą, pažeidė CPK 3.192 straipsnio reikalavimus, neįvertino abiejų tėvų turtinės padėties, nepagrįstai atmetė prašymą įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie jo turtinę padėtį. Dėl geresnės atsakovo turtinės padėties jam turėtų tekti didesnė išlaikymo dalis;Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas valstybei neįvertino, kad byloje atsakovei buvo paskirtas valstybės garantuojamas advokatas, todėl atsakovė nuo žyminio mokesčio ir nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo yra atleista. Atsižvelgiant į tai sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės turi būti panaikinta.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas pritarė teismo sprendime išdėstytiems argumentams, nurodė, kad apeliantė jokiais įrodymais neįrodė apeliacinio skundo teiginių. Nesutiko su apeliantės prašymu prijungti prie bylos įrodymus. Nurodė, kad ieškovo duomenimis atsakovė UAB „Akvatera“ dirbo nuo 2016-11-07 iki 2017-01-04, jos darbo santykiai šioje bendrovėje buvo trumpalaikiai ir yra pasibaigę, todėl darbo sutarties su šia bendrove kopijos prijungti nėra pagrindo. Ieškovė apeliantės prašymą išreikalauti iš atsakovo duomenis apie atsakovo turtą ir gaunamas pajamas laikė nepagrįstu ir pertekliniu, kadangi pats atsakovas savo noru sutiko mokėti po 130 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą ir toks išlaikymo dydis pilnai atitinka vaikų poreikius.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad apeliaciniame skunde išreikštos nuostatos realybėje neatitinka apeliantės faktinio elgesio. Atsižvelgiant į atsakovės nepastovumą, darbų keitimą per trumpą laiką, nesavarankiškumą, bei bendravimo su vaikais būdą, negalima spręsti, jog atsakovės elgesio pasikeitimai yra pakankami sprendžiant dėl jos, kaip motinos dalyvavimo vaikų auklėjime ir dėl tėvų valdžios ribojimo sumažinimo. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė kreipėsi į specialistus dėl savo elgesio ir sveikatos problemų, nors pagalba jai šiais klausimais yra būtina. Trečiojo asmens nuomone, priteisto išlaikymo dydis yra pakankamas vertinant vaikų poreikius. Apeliantė būdama darbingo amžiaus, jauna, sveika, privalo teikti vaikams išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius jų poreikius. Trečiasis asmuo nurodė, kad nėra pagrindo vertinti vaikų tėvo atsakovo pajamas ir pakeisti priteistą išlaikymą vaikams, nes šiuo konkrečiu atveju teismas sprendė apie apeliantės galimybes, o atsakovo galimybės gali būti vertinamos atskirai. Išlaikymo iš tėvo priteisimas apeliantės interesų tiesiogiai neliečia – išlaikymo dydis yra aktualus vaikų globėjai – trečiajam asmeniui. Apeliantė turėtų ne skųstis dėl mažų pajamų, o stengtis daugiau uždirbti ir planuoti savo išlaidas, sumažinti arba atsisakyti žalingų įpročių, kuriems ji išleidžia didelę dalį savo pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliantė prašo prijungti prie bylos jos darbo sutartį sudarytą 2016-11-07 su UAB „Akvatera“ bei išreikalauti iš atsakovo duomenis apie jo turtą ir gaunamas pajamas. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, teisėjų kolegija darbo sutartį atsisako priimti, kadangi ji sudaryta po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, be to, pagal VSDFV duomenis, atsakovė UAB „Akvatera“ nedirba nuo 2017-01-04. Be to, teismas sprendžia, kad reikalauti iš atsakovo duomenis apie jo turtą ir gaunamas pajamas nėra pagrindo, kadangi nei ieškovas, nei atsakovas K. P. neginčija iš jo priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008, yra pažymėjusi, kad tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad, nuspręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurią CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą atsakovė pažeidė, ir nenustatė jos kaltės.Byloje nustatyta, kad atsakovai, gyvendami santuokoje susilaukė trijų nepilnamečių vaikų: A. P., gim. (duomenys neskelbtini) , D. P., gim. (duomenys neskelbtini) , ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini) . Atsakovų santuoka bendru sutarimu nutraukta Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimu (c. b. Nr. 2-2679-214/2012). Ieškovui atsakovų šeima žinoma nuo 2011 metų, kai 2011-12-20 iš policijos buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. 2013-07-15 atsakovės šeima įtraukta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros, šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-09-16 įsakymais nepilnamečiams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėju (rūpintoju) paskirta vaikų močiutė trečiasis asmuo R. P.. Į bylą ieškovas pateikė 2015-05-12 atsakovės šeimos aplankymo aktą, iš kurio matosi, kad atsakovė namuose rasta neblaivi, tuo metu namuose buvo girtaujama. Iš Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinosios globos (rūpybos) 2015-06-09 ir 2015-09-24 peržiūros aktų matosi, kad ieškovui atlikus pokyčių vertinimą po laikinosios globos nustatymo atsakovė neįsidarbino, nors yra darbinga ir gali dirbti, nesiėmė priemonių išsigydyti nuo priklausomybės alkoholiui, psichologinės pagalbos nepriėmė, išlaikymo vaikams neteikė, patikrinimų metu atsakovė rasta neblaivi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė R. P. – P. ne tik kad neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, tačiau jų ir nelanko, motyvuodama konfliktiškais santykiais su laikina globėja. Po laikinosios globos nustatymo atsakovės nepilnamečiams vaikams ji neatliko jokių veiksmų spręsti susidariusias problemas t.y., keisti gyvenimo būdą, sudaryti tinkamas sąlygas savo nepilnamečiams vaikams, bendradarbiauti su vaiko teises atstovaujančiomis institucijomis. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti, kad atsakovė siekia pasitaisyti ir kad padėtis gali pasikeisti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo savo nepilnamečių vaikų priežiūros ir išlaikymo, jų auklėjimo ir ugdymo, t.y. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir jais nesirūpina, todėl pagrįstai atsakovei neterminuotai apribojo motinos valdžią jos trijų nepilnamečių vaikų atžvilgiu (CK 3.180 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo dydžio

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.Apeliaciniame skunde atsakovė R. P.- P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš jos po 115,85 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, neišreikalavus duomenų apie atsakovo K. P. turimą turtą užsienyje ir gaunamas pajamas. Mano, kad dėl atsakovo geresnės turtinės padėties jam turėtų tekti didesnė išlaikymo dydžio dalis. Teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta dėl sekančių argumentų. Kaip nurodyta skundžiamame teismo sprendime, teismas nusprendė pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2679-217/2012 iš atsakovo K. P. priteisto išlaikymo trims nepilnamečiams vaikams dydį, jį padidinant nuo 115,85 Eur iki 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo (2015-11-04) iki jų pilnametystės. Teismas, išeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, tokį sprendimą atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus motyvavo tuo, kad atsakovas sutinka mokėti 130 Eur dydžio išlaikymą. Iš to seka, kad iš atsakovo K. P. teismas priteisė didesnę dalį išlaikymo, negu iš atsakovės. Kadangi abu tėvai turi pareigą tenkinti vaikų poreikius, kurie nagrinėjamojoje byloje nesiekia net minimalios mėnesinės algos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas nepilnamečių vaikų išlaikymui pagrįstai iš atsakovės priteisė po 115,85 Eur. Be to, kaip minėta, dėl atsakovės bedarbystės nėra pagrindo mažinti vaikams reikalingą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas valstybei neįvertino tai, kad byloje atsakovei buvo paskirtas valstybės garantuojamas advokatas, todėl atsakovė nuo žyminio mokesčio ir nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo yra atleista. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantė prašo panaikinti.Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1. (NTP-2-16-T-4089-16436 atsakovei buvo paskirtas advokatas, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. numato, kad pareiškėjas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Esant šiems duomenims iš atsakovės neturėjo būti priteistas 248 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei bei 5,48 Eur išlaidos, susijusios su procesijų dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 4 d.), todėl yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. P. – P. priteista valstybei 248 Eur (du šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai) žyminio mokesčio ir 5,48 Eur (penki eurai 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 1888659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.