Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Ž. K., J. D., V. U. N., Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). A. N., 2021 m. gruodžio 22 d. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, mirė būdamas santuokoje su pareiškėja V. N., turėjo du vaikus – Ž. K. ir J. D. Iš 2022 m. sausio 25 d. valstybės įmonės ,,Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad A. N. mirus, nėra testatoriaus įregistruotų sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

Bylos duomenimis, V. N., būdama santuokoje su sutuoktiniu A. N., (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise įgijo žemės sklypą ir sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12).

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad po A. N. mirties įstatyminiai įpėdiniai – palikėjo sutuoktinė ir dukros (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 5.13 straipsnis), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas taip pat nėra registruotas (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėja nurodė, kad laiku nesikreipė priimti palikimą dėl pareiškėjos sunkios padėties po sutuoktinio mirties (buvo palūžusi, ligota), yra netekusi (duomenys neskelbtini) darbingumo.

Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti esant nustatyta, kad pareiškėja V. N. yra įstatyminė A. N. įpėdinė pagal CK 5.13 straipsnį, turinti teisę paveldėti savo sutuoktinio turtą. Ginčas dėl pareiškėjos teisės paveldėti A. N. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į A. N. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėja V. N. palikimo būtų atsisakiusi, pateikdama per tris mėnesius nuo jo mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po A. N. mirties pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė dėl savo sveikatos būklės, o prašymą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė 2021 m. gruodžio 6 d.

Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėja CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo praleidusi, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjos sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti A. N. palikimą, bet tai, jog pareiškėja dėl sveikatos būklės nepriėmė jo laiku. Pripažindamas minėtas aplinkybes svarbiomis CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti teisę į jai itin artimo asmens palikimą, t. y. pareiškėjos sutuoktinio, įgyvendindama šią teisę veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, tarp įpėdinių nėra kilusio ginčo dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ neatlieka valstybei paveldėjimo procedūrų dėl palikėjo turto. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjos praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą A. N., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.