Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Sigutei Dagienei, Germinai Nabažienei, dalyvaujant prokurorams Astai Kudrauskienei, Žilvinui Generauskui, nukentėjusiajai D. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2010-12-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui, iš viso neatlygintinai išdirbti 60 valandų visuomenės labui, 2011-05-17 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 10 MGL (1300 Lt) bauda, 2) 2012-03-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. 10 MGL (1300 Lt) bauda, bausmę atlikęs, baudos sumokėtos, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką, tai yra jis būdamas sveikas ir darbingas, po 2010-12-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-219-715/2010, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., toliau laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-06-06 vengia pareigos pagal 2004-03-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaiko - dukros D. K. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, kas mėnesį po 550 litų iki jos pilnametystės (duomenys neskelbtini), bei neteikia kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko išlaikymo įsiskolinimas išieškotojai D. K. 2012-06-06 yra 4549,00 litų.

K. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad yra sveikas ir darbingas ir nuo 2011 m. sausio pradžios išvyko dirbti į Angliją, dirbo žuvies fasavimo fabrike mechanikos aptarnavimo inžinieriaus pareigose. Prieš tai dirbo Rusijoje ir ten dirbdamas susirado geriau apmokamą darbą Anglijoje bei sudaręs kontraktą, kurio sąlygos jį tenkino, išvyko ten dirbti ir gyventi. Gyveno vienas nuomojamame bute ir kasdiena savo automobiliu, kurį nusipirko Anglijoje, važinėjo į darbą. Darbas buvo 40 val. per savaitę nuo 6 val. iki 14 val. Papildomo darbo per įdarbinimo agentūras neieškojo. Buvo tik kartą savarankiškai nuvykęs papildomai darbintis į autoservisą, tačiau to padaryti nepavyko. Atskaičius mokesčius, jis uždirbdavo apie 4000 Lt į mėnesį. Nurodė, kad darbo užmokesčio pakakdavo tik jo paties pragyvenimui: buto nuomai, maistui, kelionėms į darbą, laisvalaikiui, kuriuo metu su draugais išsinuomoję salę žaisdavo krepšinį. Kaltinime nurodytu laikotarpiu, tai yra nuo 2011-10-01 iki 2012-06-06 dukros D. K. išlaikymui pinigų nepervedė visiškai, kadangi mano, jog neturėjo finansinės galimybės to padaryti, tačiau jam pavyko iš gaunamo darbo užmokesčio sukaupti santaupų, iš kurių dukros išlaikymui pinigų neskyrė, tačiau iš sutaupytų lėšų sumokėjo 15000 Lt ankstesnį išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat 2012-02-28 D. K. pervedė 1000 Lt, mokėjimo paskirtis „papildymas“, o 2012-03-02 pervedė 1500 Lt, mokėjimo paskirtis „alimentai“. Sutinka, kad šios sumos yra įsiskolinimas iki 2011-09-30, o kaltinime nurodytu laikotarpiu einamųjų mėnesinių išlaikymui skirtų mokėjimų nemokėjo visiškai, nors galvojo mokėti nors po nedidelę pinigų sumą, tačiau to vis dėl to nedarė. Anglijoje minėtoje gamykloje dirbo iki 2012 m. kovo mėnesio, po to gamyklai bankrutavus, prarado darbą ir gyveno iš santaupų. Tada jis kreipėsi į įsidarbinimo agentūrą, kuri jam surado analogišką darbą Škotijoje, kurioje sudaręs darbo kontraktą pradėjo dirbti nuo 2012 m. birželio mėnesio. Nuo tada dukros D. K. išlaikymui pervesdavo per mėnesį apie po 800 Lt, nors išlaikymui reikėdavo skirti tik po 550 Lt per mėnesį. Gavęs šaukimą į teismą iš darbo Škotijoje išėjo, nes nebūtų suspėjęs važinėti į teismo posėdžius ir išlaikyti darbą. Šiuo metu su kita žmona yra taip pat išsituokęs, su kuria turi dukrą E. K., kuriai taip pat yra įsipareigojęs mokėti išlaikymą po 550 Lt per mėnesį. Šiuo metu kai yra grįžęs į Lietuvą gyvena pas buvusią žmoną V. K. ir jų bendrą dukrą E. K.. Supranta savo prievolę mokėti dukrai D. K. išlaikymą kiekvieną mėnesį po 550 Lt, tačiau ir mokėti susikaupusį išlaikymo įsiskolinimą, ką šiuo metu pilnai neturi galimybės padaryti, kadangi šiuo metu yra bedarbis ir nuo 2012 m. Kalėdų dar neprisiregistravo darbo biržoje.

Nukentėjusioji D. K., parodė, kad jos buvęs sutuoktinis K. K. nors nuo 2001 m. sausio mėnesio dirbo Anglijoje, tačiau nuo 2011-10-01 iki 2012-06-06 jų dukrai D. K. visiškai neteikė išlaikymo. Kadangi jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl jis 2012-02-28 pervedė 1000 Lt ir 2012-03-02 pervedė 1500 Lt, kad padengtų D. K. išlaikymo įsiskolinimą. D. K. išlaikymą vėl pradėjo pervedinėti nuo 2012 m. birželio mėnesio vidurio ir iki 2013 m. vasario 1 d. pervedė iš viso 2073 Lt. Antstolis jai 2013-02-18 pateikė informaciją, kad K. K. išlaikymo įsiskolinimas yra 6493 Lt. Yra įsitikinusi, kad K. K. tikrai turėdamas realią galimybę teikti dukrai D. K. išlaikymą nuo 2011-10-01 iki 2012-06-06 to specialiai nedarė. Ji kreipėsi į teismą, kada K. K. buvo santuokoje, nustatyti, kad jam bendroje nuosavybėje su jo žmona V. K. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į V. K. sąskaitą. Jos inicijuota byla buvo sustabdyta, o tuo metu buvo nutraukta K. K. ir V. K. santuoka bei V. K. sąskaitoje buvę 10787,19 Lt buvo padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, tačiau savo dalį K. K. paliko dukrai E. K., kai tuo metu kitoms dviem dukrom skola siekė 17398,33 Lt. Ji šiuo metu yra bedarbė, registruota darbo biržoje, todėl yra sunku vienai išlaikyti dvi dukras, iš kurių viena jau yra pilnametė. Jai dukras padeda išlaikyti artimieji, taip pat sutvarkius, kad dukrai D. K. būtų nustatyta laikina globa, yra priversta periodiškai išvykti į užsienį dirbti, kad galėtų išlaikyti nepilnametę dukrą D. K. ir pilnametę dukrą V. K., kadangi jos buvęs sutuoktinis periodiškai ir piktybiškai visiškai neteikia išlaikymo dukrai ir nemoka išlaikymo įsiskolinimo.

Liudytoja D. K. parodė, kad su tėvu K. K. pastaruoju metu ji nepalaiko jokių ryšių, nors ji norėtų ir galėtų su juo bendrauti. Iš mamos žino, kad tėvas K. K. nuo 2011-10-01 iki 2012-06-06 visiškai nemokėjo jai išlaikymo. Žino, kad į jos vardu atidarytą banko sąskaitą tėvas pervedė 2012 m. vasario – kovo mėnesį 2500 Lt įsiskolinimą iki 2011-09-30. Po to tėvas jai į sąskaitą pradėjo pervedinėti nuo 2012 m. birželio mėnesio vidurio. Laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-06-06 tėtis jai jokių dovanų nėra dovanojęs.

2004 m. kovo 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomajame rašte nurodoma, kad sumažintas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2002-04-22 sprendimu iš K. K. priteistas išlaikymas jo vaikams: V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K. gim. (duomenys neskelbtini) iki 550 kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės (46, 47 b.l.)

Antstolio Aleksandro Selezniovo kontoros 2012-06-21 pateiktoje pažymoje nurodoma, kad Vaikų išlaikymo fondas už laikotarpį nuo 2011 spalio -2012 m. birželio mėn. pervedė 975,00 Lt D. K.. Išlaikymo įsiskolinimo dydis už laikotarpį nuo 2011 m. spalio iki 2012 m. birželio atėmus Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas 975,00 Lt nuo 2011-10-01 iki 2012-06-06 sudaro 4549,00 Lt (49 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis K. K. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies, tačiau jo kaltę visiškai įrodo nukentėjusiosios D. K., liudytojos D. K., taip pat ir jo paties parodymai duoti teisiamojo ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat byloje esantys ir teismo ištirti rašytiniai įrodymai: D. K. prašymas, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas (5 b.l.), bankų sąskaitų išrašai (8, 9, 10 b.l.), mokėjimų nurodymų kopijos (11-16 b.l.), pažyma apie įvykdytus pavedimus (18 b.l.), antstolio A.Selezniovo raštai (21, 45, 49 b.l.), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl K. K. sumokėto 2500 Lt įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-03-16 iki 2011-09-30 (34-35 b.l.), Sodros pažyma (52 b.l.), darbo biržos pažyma (93 b.l.).

K. K. parodė, kad yra sveikas ir darbingas ir iki 2011 m. sausio mėnesio dirbo Rusijoje, kur susiradęs geriau apmokamą darbą ir sudaręs jį tenkinantį kontraktą nuo 2011 m. sausio mėnesio pradėjo dirbti Anglijoje žuvies fasavimo fabrike mechanikos aptarnavimo inžinieriaus pareigose, kur pagal jo žodinį paaiškinimą, uždirbo apie 4000 Lt, kurių užteko tik pragyvenimui, ir iš kurių visiškai neskyrė dukros D. K. išlaikymui, nors Anglijoje nusipirko automobilį, kuriuo važinėjo į darbą, turėjo galimybę laisvalaikiu sportuoti, mokėdamas už salės nuomą, sukaupė santaupų, iš kurių tik 2012 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje dengė išlaikymo įsiskolinimą, kad būtų dalyje nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl išlaikymo nemokėjimo, tačiau išlaikymo D. K. nuo 2011-10-01 iki 2012-06-06 nemokėjo visiškai.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam ir dvasiniam socialiniam vystymuisi. Vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. yra numatyta už vengimą pareigos išlaikyti savo vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikams, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui ar teisėjo nutarimui mokėti nustatyto dydžio išlaikymą savo vaikams.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančios aplinkybės šioje byloje yra nustatytos (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-68/2009). Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina. Baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis Nr. 2K-491/2005). Tokiomis svarbiomis minėtos pareigos nevykdymo priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis šeimoje. Tačiau jei asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti priteistą išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-65/2007).

Iš byloje esančių ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų nustatyta, kad K. K. žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą savo dukrai D. K., nustatytą 2002-04-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo iš K. K. buvo priteistas jo vaikų išlaikymas, kuris Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004-03-10 sprendimu buvo sumažintas iki 550 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, būdamas sveikas, darbingas ir dirbantis tyčia šios pareigos nevykdė, tai yra žinodamas, jog pagal teismo sprendimą jis turi mokėti išlaikymą savo dukrai D. K., vengė tokios pareigos ir priteisto išlaikymo nemokėjo, laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-06-06, dėl ko 2012-06-06 susidarė 4549,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas byloje pripažintai nukentėjusiajai D. K..

Įstatymas numato, kad vengimas išlaikyti vaiką yra ir tiesioginis atsisakymas mokėti išlaikymą, ir šios pareigos nevykdymas arba jos vykdymas tik iš dalies – mokant mažiau negu nustatyta teismo sprendimu. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Bylos medžiaga nustatyta, kad K. K. sąmoningai nevykdė savo pareigos, tai yra, nusikalto tiesiogine tyčia, nes sąmoningai nemokėdamas savo dukrai D. K. išlaikymo suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo.

Netinkamas tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečiam vaikui vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą jie privalo tai daryti. Pagal teismų praktiką nėra nusikaltimo, kai asmuo, iš kurio priteisti alimentai savo vaikui išlaikyti, šios pareigos nevykdo dėl pateisinamų priežasčių – nedirba dėl ligos, mokymosi, bedarbystės, t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų priežasčių. Jeigu asmuo dirba, gauna bedarbio pašalpą ar ligos pašalpą, arba apgaulės būdu apskritai vengia mokėti išlaikymą, arba iš dalies, t. y. galėdamas įvykdyti teismo sprendimą jo nevykdo, jis atsako už vengimą išlaikyti vaikus. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. nemokėjo išlaikymo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis sirgo sunkia nepagydoma liga ar buvo kitos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkės, o priešingai, byloje nustatyta, kad kaltinamasis dirbo, gavo darbo užmokestį, kurį leido savo poreikiams, taip pat sukaupė santaupų, tačiau pinigų, priteistų teismo sprendimu vaiko išlaikymui, nedavė. Visa tai rodo, kad K. K. objektyviai turėjo galimybę, tačiau tyčia išlaikymo dukrai neteikė, dėl to yra kaltas.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, yra įsitikinęs, kad K. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą vaikui. Atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, į tyčinę kaltę, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – kaltinamasis Lietuvoje nedirba, tačiau, pasak kaltinamojo dirbo užsienyje, o šiuo metu nebedirba, ir gyvena iš santaupų, darbo biržoje neregistruotas, išsituokęs, tačiau gyvena pas buvusią sutuoktinę ir savo mažametį vaiką, teistas, teismo paskirtas baudas sumokėjęs, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, turintis išlaikymo įsiskolinimą vaikui, pasak kaltinamojo, šiuo metu mokantis dalį teismo priteisto išlaikymo sumos iš santaupų. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, o tai pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad K. K. bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus vidutinio dydžio viešųjų darbų bausmę, kurią atlikti kaltinamasis sutiko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 301-308 str., teismas

nusprendžia

K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., ir nubausti jį viešųjų darbų bausmę šešiems mėnesiams, įpareigojant jį dirbti neatlygintinai po 40 val. per mėnesį visuomenės labui, iš viso neatlygintinai išdirbti 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Išaiškinti K. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 str. 5-8 d. nuostatas.

Palikti galioti K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius