Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė sumažinta – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos) – galutine subendrinta – 90 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė sumažinta – 60 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė sumažinta – 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė sumažinta – 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir R. J. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimas bausmę, su įpareigojimais (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2023 m. balandžio 10 d. apie 16.00 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė E. A. du kartus į petį ir vieną kartą į skruostą, taip smurtaudamas prieš nukentėjusiąją E. A., sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

R. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2023 m. balandžio 30 d. apie 20.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė K. A. vieną kartą į pakaušį, taip smurtaudamas prieš nukentėjusįjį K. A., sukėlė jam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

R. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2023 m. gegužės 10 d. apie 18.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos delnu sudavė E. A. vieną kartą į veido sritį, t. y. kairės pusės žandą, taip smurtaudamas prieš nukentėjusiąją E. A., sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

R. J. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: 2023 m. gegužės 30 d. apie 20.00 val., būdamas prie namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), E. A. atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad vieną kartą sudavė delnu į kairę veido pusę ir tris kartus sudavė kumščiu į dešinę veido pusę, po ko iš rankos pagriebė E. A. priklausantį juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3 TA-1032“, 100 eurų vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. A. priklausantį, 100 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. J. parodė, įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, savo kaltę prisipažįsta iš dalies. Pasinaudodamas savo teise parodymus duoti atsisako. Parodymus duos kitą dieną.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas R. J. parodė, kad savo kaltę prisipažįsta iš dalies. Apie tarp jo ir jo draugės E. A. 2023 m. balandžio 10 d. apie 16.00 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusį konfliktą, nori pasakyti tai, kad jiems būnant E. namuose adresu (duomenys neskelbtini), negali pasakyti kelintą valandą tiksliai, bet maždaug po pietų, jie susipyko. Prieš tai jis ir E. vartojo alkoholį, gėrė degtinę, išgėrė apie 1,5l., taip pat gėrė ir alų, neprisimena kiek. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, supyko ant E., nes ji naršė savo telefone „TikTok“ programėlėje. Kažkuriuo metu, grįžo jos vyras, kurio vardo jis pasakyti negali. Jis iš pradžių tarp jų kilusio konflikto negirdėjo. Jis kalbėdamas su ja, vartojo necenzūrinius žodžius, pasakė jai, kad nustotų sėdėti telefone, po ko ji irgi supyko. Jis atsistojo ir norėjo eiti namo, nes jam nusibodo, kad ji naudojosi telefonu, o ji pasiėmė virtuvėje buvusį peilį ir norėjo jį išvyti, nežino, gal ji ir nenorėjo jo pjauti, bet jos vyras pamatė, kad ji rankoje laiko peilį, iš jos rankų tą peilį pasiėmė, o tuo tarpu jis pabėgo iš buto. Jam stovint kieme, pamatė, kad E. išėjo taip pat, viena. Ji priėjo prie jo, nes jis buvo palikęs savo kuprinę. Jai priėjus prie jo, jis jai su dešinės rankos delnu sudavė į veido sritį, kairę pusę. Kad būtų E. trenkęs per petį jis tikrai neatsimena, mano, kad kai kurių aplinkybių gali neatsiminti, nes buvo išgėręs daug alkoholio. Kai sudavė E. per veidą, jis iš karto iškvietė policiją, E. jau buvo nuėjusi namo. Atvykus pareigūnams, E. parašė ant jo pareiškimą, o pareigūnai jį pasisodino į tarnybinį automobilį, pavežė kokius 200-300 metrų, įteikė šaukimą ir paleido.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, E. yra jo draugė. Ji turi vyrą, tačiau su juo skiriasi. Jie susitikinėja nuo sausio mėnesio, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Vakar [2023 m. gegužės 30 d.] jis kartu su E. lauke, netoli (duomenys neskelbtini) esančio namo vartojo alkoholį. Išgėrė litrą degtinės dviese ir susipyko. Susipyko, nes jis nebeturėjo pinigų ir ji jam pasakė, kad neateis, kol neturės pinigų. Ji išėjo. Jis jai rašė, o ji jam pasakė, kad yra išvažiavusi. Jis atėjo iki E. laiptinės ir pamatė ją sėdinčią ant suoliuko rūkančią. Jis labai supyko, kad ji pamelavo, kad yra išvažiavusi ir jis jai porą kartų iš kumščio trenkė į veidą. Trenkęs pasiėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir pabėgo, kad galėtų paskaityti jos žinutes. Jis perskaitė jos žinutes. E. paskambino į savo telefoną iš kito telefono, jis atsiliepė. Jis jai pasakė, kad grąžins telefoną. Jis su E. susitiko prie tilto (duomenys neskelbtini) ir jis jai atidavė telefoną. Paskui E. atėjo policija ir jį sulaikė. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Daugiau neturi ką papasakoti.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. J. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, 2023 m. balandžio 30 d. vakare, negali pasakyti apie kelintą valandą, nes neprisimena, ėjo pas E. A., adresu (duomenys neskelbtini), su ja buvo susitaręs, kad ateis pasiimti savo paliktų daiktų, t. y. telefono ir kamuolio. Neketino užeiti į vidų, E. daiktus jam būtų padavusi per langą. Kai jis priėjo prie lango, E. vyras K. A. važiavęs pro šalį jį pastebėjo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po ko K. A. nuo žemės pakėlė nedidelius akmenis ir juos pradėjo į jį mėtyti, po ko jie susistumdė. Po susistumdymo K. jį sugriebęs rankomis parvertė ant žemės ir dar du kartus kojomis spyrė į pilvo sritį, o jis gindamasis atsistojęs jam trenkė kumščiu į kaktą. Jų konfliktą matė E., daugiau niekas. E. jam pasakė nešdintis ir jis pabėgo, ji dar paminėjo, kad jis ateitų vėliau. Dėl savo padarytų veiksmų jis nesigaili, kadangi K. trenkė ir jam.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. J. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, 2023 m. gegužės 10 d. apie 12 val. dienos metu susitiko su E. A., prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios IKI parduotuvės. Su E. jie pietavo ir gėrė degtinę. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis E. pasakė, kad ji jam nereikalinga, kadangi bendrauja su daug vyrų ir jeigu ji su juo negražiai elgsis, jis jai trenks. Po jo šių žodžių E. pabėgo, kur ji pabėgo jis nežino. Jis ją vijosi, tačiau nepasivijo, nes suprato, kad nėra prasmės, ir tiesiog ėjo namo. Apie 18 val. vakare atėjo iki E. namų, esančių (duomenys neskelbtini), pas E. ėjo su gėlėmis, jas įmetė jai per balkoną. E. jis lauke nesutiko ir tikrai jai nesudavė. Daugiau nieko papasakoti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas R. J. parodė, kad jam įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą ir jis jam yra aiškus ir suprantamas. Jis informuotas, kad ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-19668-23, 01-1-12807-23, 01-1-16992-23, 01-1-16888-23 yra apjungti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate 3-iame veiklos skyriuje dėl šių veikų atliekami jo atžvilgiu, viename ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-12807-23 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Jis pareiškia, kad pripažįsta savo kaltę visiškai tuo kuo yra įtariamas jam įteiktame patikslintame pranešime apie įtarimą ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad 2023 m. balandžio 10 d. apie 16.00 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė E. A. du kartus į petį ir vieną kartą į skruostą. Taip pat 2023 m. balandžio 30 d. apie 20.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė K. A. vieną kartą į pakaušį. 2023 m. gegužės 10 d. apie 18.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos delnu sudavė E. A. vieną kartą į veido sritį. Taip pat 2023 m. gegužės 30 d. apie 20.00 val., prie namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), E. A. tyčia vieną kartą sudavė delnu į kairę veido pusę ir tris kartus sudavė kumščiu į dešinę veido pusę bei pagriebęs jos juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3 TA-1032“ pasišalino, o po maždaug 20 minučių supratęs ką padarė, jai telefoną gražino. Jis supranta, kad tokiu būdu minėtų įvykių metu padarė nusikalstamas veikas, E. A. ir K. A. savo veiksmais sukėlė didelį fizinį skausmą, bei buvo pagrobęs E. A. mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertė pagal pranešimą apie įtarimą mato, jog 100 Eur ir su tuo sutinka. Jis nori atsiprašyti E. A. ir K. A., su jais jokio ryšio nebeieškos ir jiems jokių nepatogumų nekels, tiesiog vengs bet kokio bendravimo ir susitikimo. Jis teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, butas kuris nuosavybės teise priklauso jam ir adresą nurodė asmens duomenų pažymoje, nuo tyrimo nesislėps ir kviečiamas atvyks. Jis minėtas nusikalstamas veikas padarė neapgalvotai ir nesiekdamas konfliktų spręsti taikiai, nepagalvodamas apie pasekmes, o dabar viską pergalvojęs suprato savo klaidas ir ateityje nebenusikals bei laikysis visuomenėje nustatytų normų. Jis nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), stengiasi sąžiningai dirbti ir padengti iki šiol už butą susikaupusią 4000 eurų skolą, kadangi turi antstolio reikalavimą. Prašo esant galimybėms ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam skirti kuo mažesnę arešto bausmę. Jis įsipareigoja atlikti jam paskirtą bausmę ir daugiau nenusikalsti.

K. A. 2023 m. gegužės 3 d. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 30 d. būnant lauke prie daugiabučio (duomenys neskelbtini) prie jo staiga pribėgo vyras [R. J.] ir smogė jam į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas K. A. pateiktas vaizdo įrašas pav. IMG_1221. Vaizdo įraše matomas vyras apie 25-35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, rudų plaukų. Vilkintis tamsios spalvos striukę, raudonos spalvos treningą. Laikantis rankose oranžinės spalvos futbolo kamuolį. Vaizdo įraše matyti, kaip minėtas vyras eina ir tiesia rankoje laikomą kamuolį.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2023 m. gegužės 31 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš nukentėjusiosios E. A. paimtas juodos spalvos telefonas Nokia. Telefono ekrano viršutinėje dalyje, yra įstrižai įtrūkęs ekrano stikliukas. Telefonas yra įjungtas, apsaugos kodų nėra. Telefono klaviatūroje surinkus kombinaciją *#06# ekrane atsiranda telefono IMEI kodas (duomenys neskelbtini). Daugiau ant telefono išorinių sugadinimų nesimato, pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nerasta.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 4 vnt. Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučių įrašai MP3 Audio. Atidarius „BPC skambučio įrašą (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-04-10 16 47 19)“, užfiksuojamas BPC darbuotojo ir pranešėjo, prisistačiusio R. J. pokalbis, asmuo kviečia policiją, nurodo, kad moteris jam neatiduoda daiktų pradėjo su peiliu šokinėt. Konflikto priežastimi nurodo, kad „tipo trenkiau aš jai nes jinai mane puolė, pastūmiau tiesiog ją“. Atidarius įrašą pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-04-10 16 49 27)“, asmuo pakartotinai kviečia policiją. Atidarius įrašą pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-05-10 19 11 53)“, užfiksuotas BPC darbuotojos ir pranešėjos pokalbis, kurio metu pranešėja teiraujasi, kada atvyks policija, nurodo, kad asmuo pabėgo. Įraše pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-05-30 20 00 37)“, užfiksuotas BPC darbuotojo ir pranešėjos pokalbis, pranešėja pakartotinai kviečia policiją, nurodo: „žmogus pavogė mano telefoną iš rankų. Išėjau į lauką parūkyt ir pavogė R. J.. Čia jau buvo ne pirmą kartą kviesta policija. <...> Va neseniai prieš kelias minutes mano telefoną pavogė. <...> Ė pasišalino čia (duomenys neskelbtini) gatvėje kažkur tai va (duomenys neskelbtini). <...> Taip jo. Skambinu iš kito numerio mano telefoną pavogė jis dar mane sumušė. <...> Sumušė per akį trenkė su ranka sumušė mane niekur nieko va. <...> Nereikalinga va antakį biški prakirto gal nebus fanaras nežinau. <...> išėjau į lauką parūkyt ir jisai atbėgo iš pasalos pradėjo daužyt“.

Iš specialisto išvados Nr. G 1486/2023 (01) nustatyta, jog objektyvių požymių, kad K. A. buvo padaryti sužalojimai nėra, Hiperpigmentacijos žymių atsiradimo kilmės paaiškinti nėra galimybės.

Ikiteisminiame tyrime surinkti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo įrodymams keliamus reikalavimus, todėl teismas laiko juos įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), visiškai įrodyta.

Kaip matyti, iš pradžių ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas R. J. savo kaltės nepripažino, visgi, sujungus kelis ikiteisminius tyrimus į vieną bei įteikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą, papildomai apklaustas R. J. savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo visiškai pripažino, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Apklausoje pripažino, kad 2023 m. balandžio 10 d. apie 16.00 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė E. A. du kartus į petį ir vieną kartą į skruostą; taip pat 2023 m. balandžio 30 d. apie 20.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė K. A. vieną kartą į pakaušį bei 2023 m. gegužės 10 d. apie 18.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos delnu sudavė E. A. vieną kartą į veido sritį.

Tokius kaltinamojo parodymus atitinka nukentėjusiųjų E. A. ir K. A. ikiteisminiame tyrime nurodytos aplinkybės, apžiūros protokolai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu: 1) 2023 m. balandžio 10 d. apie 16.00 val. – dešinės rankos delnu sudavė E. A. du kartus į petį ir vieną kartą į skruostą; 2) 2023 m. balandžio 30 d. apie 20.30 val. – dešinės rankos kumščiu sudavė K. A. vieną kartą į pakaušį; 3) 2023 m. gegužės 10 d. apie 18.30 val. – dešinės rankos delnu sudavė E. A. vieną kartą į veido sritį, t. y. kairės pusės žandą. Tokiais veiksmais, t. y. kumščių sudavimu į petį (nukentėjusiajai) ir veido sritį (nukentėjusiesiems), suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio fizinio kontakto nukentėjusiesiems sukels fizinį skausmą, ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (3 veikos). Kaltinamojo nusikaltimai kvalifikuoti teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja tam, kad pagrobtų turtą, t. y. fizinis smurtas, panaudotas plėšimo metu, yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimą turtą, o sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Teismas, ištyręs pirmiau aptartus, šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Iš ikiteisminiame tyrime įtariamojo R. J. parodymų matyti, kad 2023 m. gegužės 30 d. jis labai supyko ant nukentėjusiosios, kad ji pamelavo, jog yra išvažiavusi ir jis jai porą kartų kumščiu trenkė į veidą. Trenkęs pasiėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir pabėgo, kad galėtų paskaityti jos žinutes. Papildomai įtariamuoju apklaustas R. J. nurodė, kad E. A. tyčia vieną kartą sudavė delnu į kairę veido pusę ir tris kartus sudavė kumščiu į dešinę veido pusę bei pagriebęs jos juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3 TA-1032“ pasišalino, o po maždaug 20 minučių supratęs ką padarė, jai telefoną gražino. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios E. A. pareiškime užfiksuotos aplinkybės, jos parodymai, byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas, o būtent – „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-05-30 20 00 37)“, kuriame pareiškėja (nukentėjusioji), paskambinusi BPC informuoja, kad „žmogus pavogė mano telefoną iš rankų. Išėjau į lauką parūkyt ir pavogė R. J.. Čia jau buvo ne pirmą kartą kviesta policija. <...> Va neseniai prieš kelias minutes mano telefoną pavogė. <...> Ė pasišalino čia (duomenys neskelbtini) gatvėje kažkur tai va (duomenys neskelbtini). <...> Taip jo. Skambinu iš kito numerio mano telefoną pavogė jis dar mane sumušė. <...> Sumušė per akį trenkė su ranka sumušė mane niekur nieko va. <...> Nereikalinga va antakį biški prakirto gal nebus fanaras nežinau. <...> išėjau į lauką parūkyt ir jisai atbėgo iš pasalos pradėjo daužyt“.

Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. J. 2023 m. gegužės 30 d. apie 20.00 val., būdamas prie namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), E. A. atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad vieną kartą sudavė delnu į kairę veido pusę ir tris kartus sudavė kumščiu į dešinę veido pusę, po ko iš rankos pagriebė E. A. priklausantį juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3 TA-1032“, 100 eurų vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. A. priklausantį, 100 Eur vertės turtą. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą užvaldė jos turtą – telefoną „Nokia 3 TA-1032“, tik vėliau, kaip ir pats pripažino, supratęs, ką padarė – telefoną nukentėjusiajai grąžino.

Taigi R. J. nusikaltimas baigtas pasišalinus su pagrobtu daiktu ir teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. J. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytos keturios tyčinės baigtos nusikalstamos veikos – trys iš jų priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) kategorijai. R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. J. – praeityje teistas, įskaitant ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, administracine tvarka baustas daug kartų, daugiausiai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį, t. y. važiavimą be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis, dirbantis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad R. J. anksčiau būtų gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą, jos dydį nustatant kiek didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį, atitinkamai:

- už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2023 m. balandžio 10 d. nusikalstama veika ) padarymą – 50 parų arešto;

- už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2023 m. balandžio 30 d. nusikalstama veika) padarymą – 50 parų arešto;

- už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2023 m. gegužės 10 d. nusikalstama veika) padarymą – 50 parų arešto;

- už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2023 m. gegužės 30 d. nusikalstama veika) padarymą – 70 parų arešto;

Teismo vertinimu, tokia bausmė už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų, yra proporcinga ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti R. J. subendrintą bausmę – 90 parų arešto.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2023 m. gegužės 30 d. 21.35 val. iki 2023 m. gegužės 31 d. 11.06 val. (vieną parą). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 10 d. nusikalstama veika), ir skirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 30 d. nusikalstama veika), ir skirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gegužės 10 d. nusikalstama veika), ir skirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gegužės 30 d. nusikalstama veika), ir skirti jam 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti R. J. subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. J. paskirti subendrintą ir sumažintą galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 30 d. 21.35 val. iki 2023 m. gegužės 31 d. 11.06 val. (vieną parą).

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334, Kaunas, tel. 8663 60132);

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki aukščiau nustatyto minėto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir suderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

4) nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.