Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1878-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00145-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.1.4; 51.1; 55.1.3

2021 m. kovo 8 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. S. skundu prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. SP1-2301 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo bei dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ dalį, kuria nustatyta, kad pareiškėjui pagal 2017 m. birželio 5 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką Nr. 17-1005449136-A1-1 buvo išmokėta didesnė negu priklauso paramos už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius suma, todėl susidarė 8 769,39 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjas šaltalankių sodinukus įveisė 2015–2016 metais 59,10 ha žemės plote. 2017 m. birželio 5 d. teikiant 2017 m. Paraišką pasodinti šaltalankių sodinukai augo, tačiau dėl itin lietingos vasaros atskirose laukų dalyse, drėgnesnėse vietose, nespėjant veikti melioracijos sistemai, šaltalankių sodinukų šaknys užmirko ir jie sunyko.

Pažymi, kad atsakovei buvo pateikti dokumentai (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1688, 2017 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1837, 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1930) (toliau – Pažymos), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m rugsėjo 19 d. įsakymas Nr.AV-879 “Dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Rokiškio rajono seniūniją” (toliau – įsakymas)), patvirtinantys, kad dėl didelio kritulių kiekio 2017 m. liepos – rugpjūčio mėn. pareiškėjui nepavyko tinkamai prižiūrėti šaltalankių laukų, sunykus uogienojams, dalis laukų apaugo žolėmis. Be to, pareiškėjas deklaravo 59,10 ha, iš kurių nustatytas 48,88 ha faktinis tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, o neteisingas deklaravimas nustatytas tik 10,22 ha, t. y. tik 0,90 proc. viršijantis 20 proc. ribą, dėl kurios susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą iš viso neskiriama.

Teigia, kad pareiškėjas stengėsi atlikti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės) nustatytus žemės ūkio veiklos vykdymo įsipareigojimus, o faktinės aplinkybės, sudarančios prielaidas nustatytiems pažeidimams, susiklostė dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, kurios turėjo būti įvertintos kaip aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios.

Pažymi, kad pareiškėjo pateiktos pažymos patvirtina, jog 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. buvo susiklosčiusi Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241, 10.4 punkte įtvirtinta ekstremali situacija (iškritęs didelis kritulių kiekis), lėmusi dalies pasodintų šaltalankių sodinukų sunykimą. Tiek Rokiškio rajone, tiek ir visos Lietuvos teritorijoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kurios nebuvo prieš tai, kai pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus ir jos atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, nes tokie reiškiniai Lietuvos klimatui nėra būdingi. Pareiškėjas negalėjo šio gamtinio reiškinio kontroliuoti ar užkirsti jam kelio. Todėl mano, kad NMA, taikydama sankcijas pareiškėjui nepagrįstai netaikė Taisyklių 96 punkte numatytos išimties.

NMA atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad NMA, įvertinusi Pažymas ir Įsakymą, 2020 m. gruodžio 15 d. skolos sprendime pagrįstai nurodė, kad Pažymose teikiami duomenys užfiksuoti Rokiškio ir Utenos meteorologijos stočių, tačiau nenurodoma, kad užfiksuoti ekstremalūs, nenumatomi, Lietuvos klimatui nebūdingi reiškiniai konkrečiose Rokiškio rajono vietovėse, kuriose deklaruoti pareiškėjo šaltalankių uogynai, todėl iš Pažymose pateiktų duomenų (kritulių kiekio) nustatyti, kad kritulių kiekis yra nenugalimos jėgos aplinkybė, kuri įtakojo šaltalankių išnykimą, negalima. Taip pat pažymi, jog tiek Pažymos surašytos vėliau, tiek Įsakymas paskelbtas tik 2017 m. rugsėjo 19 d., t. y. taip pat vėliau nei nustatyti pažeidimai, kurie pareiškėjo valdoje nustatyti 2017 m. rugpjūčio 24–31 d.

Pažymi, kad Pažymose nurodytas kritulių kiekis, viršijantis normas, neatitinka nenugalimos jėgos aplinkybių kriterijų, nes kritulių kiekis, viršijantis normas, kaip ir sausringi metai, yra dažnas reiškinys Lietuvoje, todėl ši situacija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nustatytų force majeure sąlygų (negalėjimo numatyti ir tų aplinkybių atsiradimo rizikos neprisiėmimo nebuvimo).

Pažymi, kad pareiškėjas, deklaruodamas šaltalankius ir siekdamas susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte) ir paramos pagal EKO priemonę (uogynai ir sodai), žinojo apie tokį reiškinį kaip didesnis kritulių kiekis (viršijantį normas) nei įprasta, tačiau priėmė sprendimą šaltalankius auginti, taigi prisiėmė ir šių meteorologinių aplinkybių atsiradimo riziką.

Mano, kad pareiškėjas privalėjo apie aplinkybes, kurios jo manymu sąlygojo šaltalankių išnykimą dalyse laukų, informuoti NMA iš karto, kai tik apie tai sužinojo, t. y. ne tada, kai NMA Patikros vietoje nustatė pažeidimus.

NMA mano, kad tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus (Pažymas ir Įsakymą) bei teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad Pažymose nurodytas kritulių kiekis, viršijantis normas, neatitinka nenugalimos jėgos aplinkybių kriterijų, nes kritulių kiekis, viršijantis normas yra dažnas reiškinys Lietuvoje, o pareiškėjas kitų jo poziciją pagrindžiančių duomenų, kurie patvirtintų force majeure aplinkybių buvimą 2017 m. Paraiškoje deklaruotuose pareiškėjo šaltalankių laukuose, nepateikė.

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Agentūros sprendimo dalies, kuria nuspręsta už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjui apskaičiuoti 8 769,39 Eur grąžintinų išmokų sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 17-1005449136-A1-1 (toliau – 2017 m. Paraiška). Paraiškoje deklaravo 59,10 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 59,10 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte); 59,10 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovėse).

NMA, pakartotinai įvertinusi pateiktą 2017 m. Paraišką, nustatė, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 10 731,15 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią jis privalo grąžinti NMA.

NMA pareiškėjo 2017 m. Paraišką vertino vadovaudamasi Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija, toliau – Taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija; toliau – MPŪV taisyklės).

Agentūra ginčijamą sprendimą priėmė vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1876-502/2020. Sprendime nustatė pažeidimą dėl netinkamo paramai bl3 ploto. Agentūra, vadovaudamasi ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas įvardytuose KŽS deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytiems KŽS ir apima KŽS bl3 plotą. Nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamus bl3 plotus, kurie nebuvo dirbami / prižiūrimi: KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 8,00 ha šaltalankių uogynai (ŠAU), nustatyta 0,02 ha lauko dalis, patenkanti į KŽS, kurio GKODAS yra bl3. Galutinis faktinis lauko plotas – 5,70 ha.

Taisyklių 82.4 papunktyje nurodyta, kad NMA, „vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą“. Taigi, atsakovė, vadovaudamasi išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, už paramai netinkamą 0,02 ha plotą paramos nemokėjo.

Taip pat atsakovė nustatė ir antrą pažeidimą, t. y. neteisingo deklaravimo faktą. Ši Sprendimo dalis grindžiama Patikros rezultatais.

NMA 2017 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė pranešimą apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 39129 (toliau – Pranešimas), prie kurio pridėjo ir 2017 m. Paraiškos Patikros ataskaitą Nr. 17-1005449136-D4-2.

Patikros metu nustatyta ir nuotraukose užfiksuota, jog pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 8.4 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (klasifikatoriaus kodai OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, AKT, RŠT), nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.

KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 8,00 ha šaltalankių uogynų (ŠAU) plotas. Pažeidimas (nešienauta) užfiksuotas 1,92 ha lauko ploto dalyje ir sudaro 24 proc., todėl, vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, laikoma, kad 1,92 ha plotas yra reikalavimų neatitinkantis plotas pagal Taisyklių 7.13 papunktį ir už jį parama neskiriama. Šiam laukui taikomas ir Pažeidimas Nr. 1, t. y. nustatytas netinkamas paramai 0,02 ha (bl3) plotas ir pažeidimo Nr. 2 antroje dalyje aprašytas Patikros vietoje metu rastas kitas pasėlis nei deklaruotas, t. y. pažeidimą taikė 0,36 ha plotui. Tokiu atveju, faktiniu lauko plotu laikomas 5,70 ha.

KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,37 ha šaltalankių uogynų (ŠAU) plotas. Pažeidimas (nešienauta) užfiksuotas 0,30 ha lauko ploto dalyje ir sudaro 12,66 proc., todėl, vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, laikė, kad 0,30 ha plotas yra reikalavimų neatitinkantis plotas pagal Taisyklių 7.13 papunktį ir už jį paramos neskyrė.

Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad „piktžolėmis apaugę sodų ir uogynų tarpueiliai (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) laikomi neatitinkančiais paramos skyrimo sąlygų, kaip nurodyta taisyklių 8.4 papunktyje, jeigu aptinkama augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių. Jeigu yra nustatoma neatitikčių, išmatuojamas ir įvertinamas (sumuojamas) bendras neatitikčių plotas lauke. Jeigu nustatoma neatitiktis, laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra deklaruoti didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kaip numatyta taisyklių 7.13 papunktyje.

Taigi, atsakovė Patikros metu nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 8.4 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus dėl sodų ir uogynų tarpueilių periodiško įdirbimo, kad juose būtų sunaikintos piktžolės.

Patikros vietoje metu dalyje deklaruotų pasėlių buvo rasti kiti pasėliai, t. y. pagal Taisyklių 7.13.4 papunktį nustatė, kad 2017 m. Paraiškoje „deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai“, šiuose KŽS laukuose:

KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 8,00 ha šaltalankių uogynų (ŠAU) plotas, rastas pasėlis GPŽ (ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų) 0,36 ha lauko ploto dalyje. Pažeidimas užfiksuotas 0,36 ha lauko ploto dalyje. Šiam laukui taikomas ir pažeidimas Nr. 1, t. y. nustatytas netinkamas paramai 0,02 ha (bl3) plotas ir Pažeidimo Nr. 2 pirmoje dalyje aprašytas Patikros vietoje metu nustatyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus nesilaikymo pažeidimas, t. y. pažeidimas taikomas 1,92 ha plotui. Faktiniu lauko plotu laikė 5,70 ha.

KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 19,50 ha šaltalankių uogynų (ŠAU) plotas, rastas pasėlis GPŽ 4,43 ha lauko ploto dalyje. Pažeidimas užfiksuotas 4,43 ha lauko ploto dalyje.

KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 4,50 ha šaltalankių uogynų (ŠAU) plotas, rastas pasėlis GPŽ 3,62 ha lauko ploto dalyje. Pažeidimas užfiksuotas 3,62 ha lauko ploto dalyje.

KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 21,00 ha šaltalankių uogynų (ŠAU) plotas, rastas pasėlis GPŽ 1,79 ha lauko ploto dalyje. Pažeidimas užfiksuotas 1,79 ha lauko ploto dalyje.

NMA nustatė Taisyklių 7.13.4 papunkčio reikalavimo nesilaikymą „deklaruojamas plotas, už kurį siekiama gauti susietąją paramą ir (arba) išmoką už žalinimo reikalavimų įgyvendinimą, tačiau nustatoma, kad šiame plote auginami kiti nei deklaruoti augalai (augalai nepriskiriama paramos schemai (susietajai paramai ir (arba) žalinimo išmokai) už kurią pareiškėjas pretenduoja gauti išmoką) arba deklaruoti augalai apskritai neauginami“. Už laukus/lauko ploto dalį, kuriuose / kuriame nustatytas netinkamas paramai plotas, nustatyti žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus pažeidimai dėl nesutvarkytų laukų ir Patikros vietoje metu rastų kiti pasėliai nei deklaruoti, parama nemokama ir pagal 2017 m. Paraišką pareiškėjui taikė sankciją dėl neteisingo deklaravimo. Atsakovė nustatė bendrą pažeidimo plotą – 10,22 ha.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas, siekdamas neprarasti teisės į išmoką, Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-666-426/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03040-2018-1) pateikė 2017 m. rugsėjo 22 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1930, kurioje nurodyta, kad kritulių kiekis viršijo du kartus standartinę klimato normą, 2017 m. rugpjūčio 30 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1688, kurioje, remiantis Rokiškio ir Utenos meteorologinių stočių duomenimis, iškritęs kritulių kiekis viršijo savaitės vidurkį 3,5 karto, 2017 m. rugsėjo 12 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1837, kurioje nurodyta, kad buvo viršytas vidutinis daugiametis rugpjūčio mėnesio vandens lygis 1,7 karto, bei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. AV-879 „Dėl ekstremalios situacijos paskelbimo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Rokiškio miesto seniūniją“.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius NMA, teisės gauti išmokas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure ir išimtinės aplinkybės), iš jų – ir dėl didelės gaivalinės nelaimės, turinčios didelį poveikį valdai (Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c punktas), nepraranda tik tada, kai toks faktas yra patvirtinamas. Taisyklių 96 punkte nustatyta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus. Analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai.

Reglamento Nr. 640/2014 įžanginės dalies 5 punkte nurodyta, kad Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžti kai kurie valstybių narių pripažintini force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejai. Turėtų būti nustatytos papildomos taisyklės, pagal kurias valstybės narės tiesioginių išmokų, paramos kaimo plėtrai ir kompleksinės paramos atvejais galėtų pripažinti force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejus. Turėtų būti nustatytas laikas, per kurį pagalbos arba paramos gavėjas turi pranešti apie tokius atvejus. Šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo raštu praneša apie force majeure ir išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo gali tai padaryti.

Taisyklių 96 punkte nustatytos pareigos neįvykdymas / netinkamas įvykdymas savaime nesuponuoja, kad teisė gauti išmokas prarandama, tačiau tokiu atveju, t. y. neįvykdžius / netinkamai įvykdžius pareigą informuoti Agentūrą apie force majeure ir išimtines aplinkybes, pareiga įrodyti tokių aplinkybių buvimą tenka pareiškėjui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020). Nagrinėjamoje byloje šios pareigos pareiškėjas neįvykdė, o atsakovas nebeturėjo (prarado) galimybės patikrinti ir įsitikinti pareiškėjo nurodomų nenugalimos jėgos ar išskirtinių aplinkybių, sąlygojusių netinkamą įsipareigojimų vykdymą, iki patikros buvimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas; kt.). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatytina, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, kt. Tad nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu.

Pareiškėjas nenugalimos jėgos aplinkybes įrodinėja rašytiniai įrodymais. Pažymėtina, kad ekstremalios oro sąlygos, net ir didesni lietaus kiekiai tam tikru laikotarpiu žemės ūkio sektoriuje tam tikroje teritorijoje, savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai. Tokį poveikį ir jo mastą (neįvykdytų įsipareigojimų dalį), kompetentingai institucijai pranešdamas apie jo valdą paveikusias force majeure aplinkybes, turi pagrįsti paramos gavėjas. Kaip nustatyta Agentūros atliktos patikros 2017 m. rugpjūčio 24–31 d. metu, dalyje pareiškėjo deklaruotų laukų (pvz., KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, Nr. KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1) buvo rasti tam tikri šaltalankių sodinukų plotai, o dalyje šiuose laukuose buvo rastas kitas pasėlis – ganyklos, žolės, šią aplinkybę patvirtina patikros vietoje metu užfiksuotos fotonuotraukos. Pažymėtina, kad iš patikros vietoje darytų fotonuotraukų matyti, kad tik KŽS (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1 nedideliame plote užfiksuota permirkusi žemė, visame kitame plote permirkusios žemės ploto nebuvo rasta. Taigi patikros metu buvo rasta ne lietaus permirkusi žemė, kurioje būtų matyti, kad yra lietaus suniokoti šaltalankių sodinukai, o rasta jų vietoje auganti ganykla, daugiametė žolė. Todėl, teismas neturi pagrindo nesutikti su NMA pozicija, kad duomenys užfiksuoti Rokiškio ir Utenos meteorologijos stočių yra Lietuvos klimatui būdingi reiškiniai konkrečiose Rokiškio rajono vietovėse, kuriose deklaruoti pareiškėjo šaltalankių uogynai, todėl iš Pažymose pateiktų duomenų (kritulių kiekio) negalima nustatyti, kad kritulių kiekis būtų buvęs aptariamu atveju nenugalimos jėgos aplinkybė, kuri įtakojo virš 10 ha plote šaltalankių išnykimą pareiškėjo deklaruotose paramai plotuose. Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybės kaip pagrindo jam netaikyti ekonominio poveikio priemonės (skirtos tiesioginių išmokų sumos susigrąžinimo).

NMA 2017 m. rugpjūčio 24–31 d. atliktos patikros metu dalyje pareiškėjo paramai gauti deklaruoto ploto nerado jame deklaruotų naudmenų (šaltalankių). Pažymėtina, jog pats pareiškėjas neginčija fakto, kad dalis šaltalankių sodinukų neišgyveno, tačiau jokių savo ploto, kuriame neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, skaičiavimų nepateikė, t. y. faktais ir teisės aktų nuostatomis nepaneigė NMA patikros išvadų.

Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės, plotas, deklaruojamas siekiant gauti išmokas pagal bet kurią su plotais susijusios pagalbos sistemą arba paramos priemonę, viršija pagal 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą dvigubu aptiktu skirtumu, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 % arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 % remiamo ploto. Jeigu skirtumas yra didesnis nei 20 % remiamo ploto, su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama.

Kadangi 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte) buvo 59,10 ha, o nustatytas 48,88 ha faktinis tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, todėl 2017 m. Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą 10,22 ha, t. y. daugiau nei 20 proc. – 20,90 proc. (59,10 ha – 48,88 ha)/48,88 ha *100 proc. = 20,90 proc.), todėl susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte), vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 punktu, parama neskiriama. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde dėstomas argumentas, kad nustatyti pažeidimai nežymiai viršijo 20 proc., nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamo sprendimo.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes skundo argumentų ribose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes teisingai vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas juos panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo M. S. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.