Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvų ir vaikų atskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi laikė nepaduotais A. B. procesinį dokumentą dėl tėvų ir vaikų atskyrimo, registracijos Nr. CBP-14794, ir atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, registracijos Nr. CBP-721, grąžino procesinius dokumentus juos pateikusiam asmeniui.

2016 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teisme gautas A. B. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuriame A. B. nurodė, kad nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatė A. B. 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – atskirajame skunde nurodyti, kokios konkrečios aplinkybės pagrindžia teismo priimtos nutarties ar jos dalies nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindą), suformuluoti konkretų prašymą (atskirojo skundo dalyką), nurodyti visus dalyvaujančius byloje asmenis, jų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jei žinomi), gyvenamųjų vietų adresus, pareiškėjai žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus, o tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra juridinis asmuo – jo visą pavadinimą, buveinės adresą.

Atskirajame skunde A. B. nurodo nesutinkanti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad visi duomenys yra pateikti A. B. prašyme (-uose), todėl vienintelis žodis „nesutinku“ įpareigoja teismą nagrinėti A. B. skundą. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad A. B. negali pasirūpinti vaiku, nuteikinėja sūnų prieš motiną, jį žaloja, neleidžia bendrauti su motina.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis). A. B. apeliacinės instancijos teismui 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 12 d. pateikė naujus įrodymus (nuotraukos kopiją, 2016 m. spalio 11 d. prašymo generaliniam prokurorui kopiją). A. B., teikdama naujus įrodymus, neprašo jų priimti į bylą, nenurodo, kokias reikšmingas bylai aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti paminėtus A. B. pateiktus naujus įrodymus. 2016 m. gruodžio 14 d. A. B. pateikė prašymą į civilinę bylą Nr. e2S-2568-260/2016, prašymą, adresuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir teisėjams, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ir teisėjams, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui ir teisėjams, prašymą, adresuotą advokatei A. R. ir Lietuvos psichiatrinėms ligoninėms, prašymą, adresuotą advokatei R. B. ir Lietuvos psichiatrinėms ligoninėms, 2014 m. gruodžio 16 d. atstovavimo sutartį, kuria advokatei R. R. pavedama A. B. interesais paruošti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, prašymą į civilinę bylą Nr. 2S-2733-230/2016, skundą, adresuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, vaizdo ir garso įrašus, nuotraukas, 2012 m. rugsėjo 10 d. skundą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą apie fizinį asmenį, prašymą į civilinę bylą Nr. e2S-2405-221/2016, kuriame prašoma prijungti visus išvardintus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. 2016 m. gruodžio 14 d. pateikti dokumentai nėra susiję su nagrinėjama civiline byla, kurioje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas A. B. nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, paminėtus dokumentus atsisakytina priimti.

Dėl trijų teisėjų kolegijos sudarymo

2016 m. gruodžio 14 d. A. B. pateikė prašymą, kad civilinę bylą Nr. e2S-2405-221/2016 nagrinėtų teisėjų kolegija. CPK 336 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją; nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teisėjai V. Lozoraitytei 2016 m. gruodžio 14 d. 13.30 val. A. B. nemotyvavo savo prašymo sudaryti trijų teisėjų kolegiją atskirajam skundui nagrinėti, bylą nagrinėjanti teisėja nenustatė pagrindo šiam A. B. prašymui patenkinti, todėl jį atmeta.

Dėl A. B. atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Apeliacija apibrėžiama kaip asmens kreipimasis į aukštesnės instancijos teismą, siekiant panaikinti, jo manymu, neteisingą žemesniojo teismo sprendimą. Aiškias bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo pagrindai ir motyvai bei tiksliai suformuluoti apelianto prašymai. Apeliacinis procesas gali prasidėti tik proceso dalyvio, nesutinkančio su teismo priimtu procesiniu sprendimu, iniciatyva, todėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas tik tada, kai jis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Visgi apeliacinis procesas pradedamas ne dėl kiekvieno proceso dalyvio kreipimosi su skundu į apeliacinės instancijos teismą. Šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Tam turi egzistuoti įstatyme numatytų sąlygų visuma: skundą turi paduoti asmuo, pagal įstatymą turintis priimto sprendimo apskundimo teisę; skundas turi atitikti įstatyme numatytus turinio ir formos reikalavimus; turi būti laikomasi įstatymo nustatyto termino atskirajam skundui paduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-883-196/2016).

Atskirojo skundo institutas civiliniame procese skirtas dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinės instancijos teismui apskųsti neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad atskiruoju skundu gali būti pripažįstamas ne bet koks asmens surašytas raštas, o asmens procesinis dokumentas, paduotas dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo nutarties, nurodant, kokios aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą (atskirojo skundo pagrindas), išdėstant konkretų apelianto prašymą (atskirojo skundo dalykas). Be to, vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalimi, 306 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, atskirasis skundas, kaip ir bet kuris kitas procesinis dokumentas, turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais pripažintini atskirojo skundo argumentai, kad kituose A. B. prašymuose yra nurodyti visi reikalingi duomenys, todėl vienintelis žodis „nesutinku“ įpareigoja teismą nagrinėti A. B. skundą.

A. B. pateiktame procesiniame dokumente nėra būtinų atskirojo skundo elementų, t. y. apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atskirajame skunde nenurodyta, kokios konkrečios aplinkybės pagrindžia teismo priimtos nutarties ar jos dalies nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas), nesuformuluotas konkretus prašymas (atskirojo skundo dalykas), nenurodyti visi dalyvaujantys byloje asmenys, jų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jei žinomi), gyvenamųjų vietų adresai, pareiškėjai žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra juridinis asmuo – jo visas pavadinimas, buveinės adresas, kodas. Kaip minėta, civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. nustatė terminą nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Kiti A. B. atskirajame skunde išdėstyti samprotavimai ir prašymai nėra susiję su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. priimtos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, A. B. atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgdamas į tai, kad A. B. skundžiama nutartimi nustatytas 7 dienų terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato jai naują terminą iki 2017 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nustatytiems atskirojo skundo, paduoto dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Nustatyti ieškovei A. B. terminą iki 2017 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nustatytiems atskirojo skundo, paduoto dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, trūkumams pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.