Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. B. ir atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi tenkino ieškovo A. B. prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną ieškovo A. B. ir nepilnamečio vaiko V. B. bendravimo tvarką iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-16425-54/2010 ir priimtas teismo sprendimas: darbo dienomis ieškovui A. B. paimant vaiką iš A. B. gyvenamosios vietos antradienį 18 val. ir grąžinant 8 val. ryto trečiadienį; paimant ieškovui A. B. vaiką iš A. B. gyvenamosios vietos ketvirtadienį 18 val. ir grąžinant ketvirtadienį 20 val. vakaro; kas antrą savaitgalį, paimant ieškovui A. B. vaiką iš A. B. gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. vakaro ir grąžinant sekmadienį 18 val. vakaro; dvi savaites ištisai kasmetinių atostogų metu, o šalims nesusitarus – dvi pirmas rugpjūčio savaites (nuo rugpjūčio 1 iki 14 dienos), pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kontroliuoti, kaip vyksta ieškovo A. B. ir nepilnamečio vaiko V. B. bendravimas.Atsakovė A. B. 2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-273-887/2011.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-273-887/2011 paduoti, pareiškėjos A. B. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjai.Teismas nustatė, kad skundžiama nutartis Kauno miesto apylinkės teisme priimta rašytinio proceso tvarka 2010 m. liepos 2 d. Pareiškėja skundą dėl šios nutarties pateikė 2016 metais, t. y. daugiau kaip po šešerių metų. Teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido nutarties apskundimo terminą, svarbių priežasčių, kodėl skundo nepadavė laiku, nenurodė. Iš skundo turinio nenustatytos priežastys, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ir pateisinančiomis tokį ilgą nutarties apskundimo termino praleidimo laikotarpį. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog procesas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-273-887/2011 vyko iki 2012 m. gegužės 14 d., pareiškėją byloje atstovavo atstovas, todėl pareiškėja turėjo visas procesines teises skundą pateikti laiku. Teismas taip pat pažymėjo, jog minėtos civilinės bylos nagrinėjimas yra baigtas, duomenų, kad procesas šioje byloje būtų atnaujintas nėra.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.Apeliantė A. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus naujus įrodymus – vaizdo įrašą, 2012-09-10 skundą, fotonuotraukas, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą apie fizinį asmenį. Teismas, įvertinęs pateiktus naujus įrodymus ir jų turinį, sprendžia, jog šie įrodymai nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku, kadangi ginčo dalykas šiuo atveju yra atsisakymas atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti bei atsisakymas priimti atskirąjį skundą, o apeliantės pateiktuose įrodymuose nėra nurodytos termino atskirajam skundui pateikti praleidimo priežastys, jų svarba, argumentai dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą nepagrįstumo. Taigi minėti nauji įrodymai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir atskirasis skundas atsisakytas priimti bei grąžintas pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties pateiktas praleidus nutarties apskundimo terminą, pareiškėja svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, procesas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-273-887/2011 vyko iki 2012 m. gegužės 14 d., pareiškėją byloje atstovavo atstovas, taigi pareiškėja turėjo visas galimybes skundą pateikti laiku, atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantė (atsakovė) A. B. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Dėl termino atskirajam skundui pateikti praleidimo ir su tuo susijusių pasekmių

CPK 335 straipsnis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, kurios apskundimo terminą apeliantė ir prašo atnaujinti, buvo priimta rašytinio proceso tvarka (t. 1 b. l. 64-65) ir įteikta atsakovei 2010 m. spalio 26 d. Taigi 7 dienų apskundimo termino pradžia skaičiuotina nuo 2010 m. spalio 26 d., t. y. nuo skundžiamos nutarties nuorašo įteikimo atsakovei dienos. Paskutinė atskirojo skundo pateikimo teismui diena laikytina 2010 m. lapkričio 2 d. Atsakovė A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties teismui pateikė 2016 m. lapkričio 14 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą (daugiau kaip po 6 metų nuo skundžiamos nutarties priėmimo ir įteikimo jai dienos). CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 338 straipsnis). Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laiką. Jeigu apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procese elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka, neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Jeigu terminas atskirajam skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo laiko, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).Tiek iš apeliantės A. B. pateikto atskirojo skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties, tiek iš atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties turinio matyti, jog apeliantė prašo atnaujinti praleistą 7 dienų terminą atskirajam skundui pateikti, tačiau svarbių termino praleidimo priežasčių konkrečiai nenurodė, tokios priežastys nenustatytos ir iš pateiktų atskirųjų skundų turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo A. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi V. B.. Ši nustatyta laikina bendravimo tvarka galiojo tik iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-16425-54/2010 ir priimtas teismo sprendimas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, pakeitė 2009-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje 2-21691-638/2009 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei nustatė V. B. gyvenamąją vietą su tėvu A. B. pagal tėvo gyvenamąją vietą, priteisė iš atsakovės A. B. V. B. išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, pervedant lėšas į A. B. asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., nustatė atsakovės A. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. B. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, pagal kurią A. B. bendrauja su sūnumi 3 kartus per savaitę po vieną valandą, t. y. pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 17.00 iki 18.00 val. VšĮ „Šeimos santykių institutas“ stebint specialistams. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą panaikino iš dalies, sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas bei pakeista 2009-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatyta V. B. gyvenamoji vieta su tėvu A. B., taip pat priteistas iš atsakovės A. B. išlaikymas V. B., nustatyta atsakovės A. B. bendravimo su vaiku V. B. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo A. B. ieškinį atmetė. Taigi civilinė byla Nr. 2-16425-54/2010 išnagrinėta iš esmės, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl laikinosios apsaugos priemonės, taikytos skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi, nebegalioja. Taip pat pažymėtina, kad atsakovę A. B. civilinėje byloje Nr. 2-16425-54/2010 skundžiamos nutarties priėmimo metu atstovavo profesionalus teisininkas (advokatė), todėl jos interesai buvo ginami tinkamai ir ji turėjo galimybę pateikti atskirąjį skundą dėl skundžiamos teismo nutarties nepraleidusi įstatyme numatyto jos apskundimo termino. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas pateiktas daugiau nei po 6 metų nuo skundžiamos nutarties atsakovei A. B. įteikimo. Kaip jau minėta, jeigu terminas atskirajam skundui paduoti praleistas daug, o šalis nenurodė ir neįrodė priežasčių, kurios galėtų pateisinti taip ilgai praleistą terminą, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.