Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Č. ir E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3465-232/2012 pagal ieškovų V. P. ir E. P. ieškinį atsakovams A. Č. ir E. Č. dėl skolos ir netesybų priteisimo, bei minėtų atsakovų priešieškinį V. P. ir E. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. P. ir E. P. pareiškė ieškinį atsakovams A. Č. ir E. Č. dėl skolos ir netesybų priteisimo, kuriuo prašė ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise solidariai iš atsakovų priteisti 90 000 Lt pagal preliminariąją patalpos pirkimo-pardavimo sutartį sumokėto avanso, 90 000 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2007 m. lapkričio 12 d. tarp ieškovų ir UAB ,,Medicinos tyrimų centras“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria ieškovai iš UAB ,,Medicinos tyrimų centras“ perėmė visas teises ir pareigas pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. preliminarią sutartį; sumokėjo pradiniam pirkėjui UAB ,,Medicinos tyrimų centras“ 90 000 Lt sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai nepateikė patikimų įrodymų, kad šalių pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės. Teismas tinkamai neįvertino 2008 m. kovo 17 d. atsakovo pranešimo, skirto UAB ,,Medicinos tyrimų centras“ direktoriui ieškovui V. P., kuriame atsakovai nurodė, kad ieškovams vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, preliminarioji sutartis yra nutraukiama, į kurį ieškovai nepateikė jokių atsakymų. Teismas, spręsdamas dėl šalių sąžiningumo ir kaltės dėl sutarties nesudarymo, neatsižvelgė į pateiktus duomenis dėl ikiteisminių tyrimų, pradėtų prieš ieškovą V. P. ir jo valdytą įmonę UAB ,,Medicinos tyrimų centras“.

2) Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pats faktas, kad atsakovai kitiems asmenims neperleido patalpos nuosavybės teisės, nes tikėjosi, kad ją nupirks ieškovai, patvirtina ieškovų kaltę ir nesąžiningumą dėl sutarties nesudarymo. Kadangi pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovų kaltės, todėl sumokėtas avansas negrąžinamas (Preliminarios sutarties 17 p.).

3) Teismo sprendimas prieštarauja ankstesniam priešingam 2012 m. vasario 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimui susijusioje byloje Nr. 2-69-565/2009 pagal tų pačių ieškovų ieškinį, pareikštą atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB), kurioje atsakovai patraukti trečiaisiais asmenimis. Teismas toje byloje nustatė, kad įkeitimas netrukdė parduoti nekilnojamąjį turtą ir nebuvo turto trūkumas, tačiau sumokėjus pardavimo kainą, įkeitimas panaikinamas ir pirkėjo bankas, išdavęs kreditą, naujai įkeičia daiktą. Šių aplinkybių teismas nevertino, nors jam buvo pateikti įrodymai apie kitus ieškovų ir atsakovų vykdytus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius.

4) Teismas neįvertino aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovai apskritai nesiėmė jokių veiksmų kreditui gauti tam, kad galėtų nupirkti minėtą patalpą, o atsakovai kreipėsi į banko vadybininkę O. D. dėl įkeisto turto pardavimo. Teismas tinkamai neįvertino fakto, kad atsakovo kreipimasis į banko vadybininkę rodo jo aktyvumą, be to, neįvertino tos aplinkybės, kad pirmiausia pirkėjas (ieškovai) turėjo kreiptis į savo banką, kuris duotų sutikimą, kad suteiks paskolą patalpos pirkimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Apeliantai bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydami, kad tokiu būdu bus galima visapusiškai įvertinti, kuri šalis kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo (2 t., b. l. 44). Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės aplinkybės, susiję su šalių veiksmais vykdant preliminariosios sutarties sąlygas, gali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovų ieškovams priteisė jų sumokėtą avansą kaip be pagrindo įgytas lėšas, t. y. dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Ieškovų sumokėtas 90 000 Lt avansas yra patalpų pardavimo kainos dalis (Sutarties 10 p., 14 p.; CK 6.309 str. 2 d.). Kadangi pagrindinė patalpų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovams priteisė jų sumokėtą avansą, nes priešingu atveju ši suma atsakovams liktų be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1-2 d.; CPK 185 str.).

Apeliantai pateiktu priešieškiniu prašydami pripažinti, kad avansas pagal preliminariosios sutarties 17 punktą teisėtai liko apeliantams, ieškovų atžvilgiu prašo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.256 str. 2 p.).

Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo abiejų šalių kaltę dėl preliminariosios sutarties nesudarymo, todėl sprendė, kad taikyti preliminarioje sutartyje (16 p., 17 p.) numatytas sankcijas nėra teisinio pagrindo.

Kaip minėta, Preliminaria sutartimi apeliantai įsipareigojo, kad ginčo patalpa pagrindinės sutarties sudarymo dieną nebus niekam įkeista ar kitaip suvaržyta (Sutarties 4 p., 1 t., b. l. 7-9). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šios pareigos atsakovai neįvykdė; šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas 2010 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t., b. l. 131). Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad apeliantas A. Č. kreipėsi į banko vadybininkę konsultacijos dėl įkeisto turto pardavimo, nepaneigia fakto, kad jis Preliminarios sutarties 4 punkte numatytos pareigos neįvykdė, nes minėtos patalpos hipoteka nebuvo panaikinta (CPK 185 str.).

Kolegijos vertinimu, apeliaciniu skundu apeliantai nepaneigė savo kaltės dėl preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymo (CPK 179 str., 185 str.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų atžvilgiu netaikė civilinės atsakomybės - nepriteisė atsakovams avanso dydžio baudos, numatytos Preliminarios sutarties 17 p. (CK 6.259 str. 1 d.).

Šioje byloje ginčas kilęs dėl 2007 m. rugpjūčio 24 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nevykdymo (1 t. b. l. 7-9), todėl apeliantų teiginiai, kad pagal kitą analogiškomis sąlygomis tarp šalių sudarytą preliminariąją sutartį turto hipoteka netrukdė sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties, nepaneigia fakto, kad ginčo preliminariosios sutarties sąlygų atsakovai neįvykdė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama ieškovų kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo (apeliantų ieškovams 2008 m. kovo 17 d. siųstas pranešimas apie tai, kad sutartis nutraukiama dėl ieškovų kaltės; aplinkybė, kad apeliantai ginčo patalpos neperleido tretiesiems asmenims; vykdyti ikiteisminiai tyrimai dėl UAB ,,Medicinos tyrimų centras” galimai aplaidžiai vykdytos buhalterinės apskaitos) neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes jie nepaneigia fakto, kad apeliantai savo pareigos panaikinti turto hipoteką neįvykdė.

Kartu pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu teismas konstatavo abiejų šalių, t. y. ir ieškovų kaltę dėl preliminarios sutarties neįvykdymo, ir dėl šios priežasties netenkino ieškinio dalies dėl baudos priteisimo (Preliminarios sutarties 16 p.). Ieškovai šios teismo sprendimo dalies neskundė.

Remiantis išdėstytu, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį, priteisdamas ieškovams jų sumokėtą avansą, ir atmetė priešieškinį, ieškovų atžvilgiu netaikydamas civilinės atsakomybės.

Tačiau pirmosios instancijos teismas 90 000 Lt avansą priteisdamas ieškovams solidariai iš atsakovų, nepagrįstai taikė solidarumą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.6 str., 6.18 str., CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, nors atsakovai yra sutuoktiniai, tačiau jų prievolė pagal įstatymą nėra solidari (CK 6.6 str. 4 d.; 3.109 str. 2 d.), todėl atsakovai ieškovams atsako lygiomis dalimis (CK 6.5 str.). Dėl tos pačios priežasties pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo iš šalių valstybei solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidų (CK 6.6 str. 1 d., 4 d.), kurios turėjo būti priteisiamos lygiomis dalimis (CK 6.5 str.).

Kolegijos vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovų reikalavimas yra solidarus (CK 6.17-6.18 str.). Nagrinėjamu atveju prievolės dalykas (avanso grąžinimas) yra dalus, taip pat nenustatyta kitų įstatyme numatytų pagrindų, nustatančių, kad ieškovų reikalavimas yra solidarus (CK 6.18 str. 1 d.), todėl ieškovams avansas turėjo būti priteisiamas lygiomis dalimis (CK 6.17 str.).

Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos sprendimas pakeičiamas, ieškovui V. P. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 22 500 Lt avanso; ieškovei E. P. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 25 000 Lt avanso; valstybei iš kiekvienos šalies priteisiant po 11,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ir valstybei iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 1 150 Lt žyminio mokesčio.

Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, atsakovams bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 str., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 22 500 Lt (dvidešimt du tūkstančiai penki šimtai litų) avanso, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir ieškovei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 22 500 Lt (dvidešimt du tūkstančiai penki šimtai litų) avanso, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 22 500 Lt (dvidešimt du tūkstančiai penki šimtai litų) avanso, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir ieškovei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 22 500 Lt (dvidešimt du tūkstančiai penki šimtai litų) avanso, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 11,77 Lt (vienuolika litų 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovų A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 150 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei.“