Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. P., institucija, teikianti išvadą - Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009 patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Išvadoje Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad įvertinęs tėvo A. K. šeimos aplinkos sąlygas, mano, jog jos atitinka vaikų interesus, tačiau vaikams nėra sudarytos tinkamos sąlygos nuolatiniam ir netrukdomam bendravimui su motina I. P.. Ieškovo prašymas pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009 patvirtintos taikos sutarties 5.2 punktą dėl vaikų galimybės atostogauti su mama I. P. tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje ne trumpiau kaip mėnesį laiko, pripažįstant jį kaip netekusį galios nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, apribotų vaikų bendravimą su motina, tai neatitiktų jų interesų. Bendraujant su vaikais, paaiškėjo, jog jie bendrauja, nors ir retai, ir nori bendrauti su mama. Patys vaikai nurodė, kad nenori išvažiuoti į užsienį, tačiau iš vaikų pasakymo supranta, kad vaikai kalba tėvo žodžiais, sako, kad nenori išvažiuoti, nes mama neparveš.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Sprendime neatskleista bylos esmė. Atsakovė yra ne kartą grasinusi išvežti vaikus į užsienį. Siekdama, kad apeliantas negalėtų rūpintis vaikais, rengė jo suluošinimo ar net nužudymo planą ir ieškojo tam žmogaus. Dėl šių atsakovės veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00500-12. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2012 m. lapkričio 16 d., tačiau yra apskųstas, todėl nėra baigtas.

2. Atsakovė jau yra kreipusis į Norvegijos atsakingą instituciją dėl pašalpos vaikams skyrimo. Jos prašymas yra patenkintas, nuspręsta išmokėti 9 700 kronų, kas sudaro 4525 Lt dydžio išmokos įsiskolinimą už 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. spalio 31 d. periodą. Šiuo periodu vaikai gyveno su apeliantu. Pagrindinė sąlyga gauti išmoką yra ta, kad vaikai gyventų Norvegijoje, to atsakovė ir siekia. Išvežus vaikus į užsienį būtų šiurkščiai pažeisti vaikų interesai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškinio dalykas suformuotas nevisiškai tinkamai. Nors apylinkės teismas nepasiūlė ieškovui tikslinti ieškinio reikalavimo, tačiau teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius gynimo būdus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Iš pateikto reikalavimo, šalių paaiškinimų, bylos medžiagos, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų spręstina, jog ieškovas siekia pakeisti 2009 m. lapkričio 18 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties, nustatančios bendravimo su vaikais tvarkos, sąlygas. Ieškovas siekia pakeisti nustatytą bendravimo tvarką neleidžiant atsakovei bendrauti su vaikais jos atostogų metu tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje ne trumpiau kaip vieną mėnesį laiko. Būtent taip šias aplinkybes nustatė, vertino įrodymus ir pirmosios instancijos teismas.

Pažymėtina, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos, kaip ir priteisto išlaikymo dydžio bei vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė tarp šalių iškilusį ginčą dėl atsakovės bendravimo su vaikais atostogų metu nustatytos sąlygos pakeitimo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas nagrinėja atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad ieškovo argumentai dėl bendravimo ribojimo neleidžiant motinai bendrauti su vaikais jos vasaros atostogų metu bijant, kad motina vaikų neišvežtų į užsienį, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti nustatytos bendravimo tvarkos. Teisėjų kolegija pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymėdama, kad toks bendravimo tvarkos pakeitimas apribotų vaikų bendravimą su motina, tai neatitiktų tiek pačių vaikų, tiek motinos interesų, ieškovas nenurodė ir neįrodė pasikeitusių naujų faktinių aplinkybių, atsiradusių po taikos sutarties patvirtinimo, kurios sudarytų pagrindą kreiptis į teismą dėl šalių nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei įstatymo garantuojamas lygias tėvų teises bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, vaikų interesus, pirmosios instancijos teismas, neribodamas motinos bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai vienas iš vaiko tėvų išvyksta su vaiku į užsienį gyventi nuolat, toks išvykimas būtinai turi būti suderintas su kitu vaiko tėvu, aptariant bei nustatant tėvo, nevykstančio nuolat gyventi su vaiku į užsienio valstybę, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama jo teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu tėvu. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Suteikti tėvui ar motinai galimybę bendrauti su vaiku yra to iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002). Išvykus su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo, Lietuvoje likęs tėvas turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą arba dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.

Esant nurodytiems motyvams, apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai pripažintini nepagrįstais ir atmestini. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), protingumo principą (CK 1.5 straipsnis), taip pat į tai, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspęsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija atmeta apeliacinį skundą ir palieka galioti pirmosios instancijos priimtą sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.