- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2-2411-800/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01833-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- I. P.
- Advokatai
- Linas Mažonas
Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovui A. K., atsakovės I. P. atstovui advokatui Linui Mažonui, Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Andželikai Vežbavičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. P., institucijai, teikiančiai išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009 patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu ( b.l. 1) prašo pakeisti 2009-11-18 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-314-358/2009) nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad teismo nutartimi patvirtintos sutarties 5.2. p. netenka galios nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; Priteisti iš atsakovės bylos vedimo išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvendamas su atsakove I. P. susilaukė 2-jų vaikų 2004-03-16 gimė sūnus E. K., o 2005-09-23 gimė dukra K. K.. Su atsakove kartu gyveno nuo 2006 metų pradžios iki metų gegužės mėnesio kol atsakovė palikusi vaikus, išėjo gyventi su kitu vyru pas savo motiną Z. P.. Vaikais vienas rūpinosi nuo 2008-05-28 iki 2008-07-13, kuomet atsakovė, po eilinio pasimatymo su vaikais, jų negrąžino. Nuo 2010 metų balandžio mėnesio vaikais rūpinai vien tik ieškovas, atsakovė tuo tarpu gyvena Norvegijoje, retkarčiais grįždama į Lietuvą. 2009-11-18 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-314-358/2009) teismas patvirtino Taikos sutartį civilinėje byloje, tame tarpe nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Šios Tvarkos 5.2. p. leido Atsakovei I. P. išsivežti nepilnamečius vaikus į užsienį mėnesiui ir daugiau laiko. Atsakovė ilgą laiką vaikais nesidomėjo jiems išlaikymo neteikė. Nurodo, kad šiuo metu išaiškėjo atsakovės sugalvotas protu sunkiai suvokiamas planas. Atsakovė eilinį kartą sugalvojo vaikus išvežti į užsienį gyventi visam laikui, o jam nesutikus, ėmėsi regzti ieškovo sužalojimo planą, kurį atskleidė Kauno apskrities VPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai. Kauno apskrities VPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00500-12 dėl pasikėsinimo sunkiai sutrikdyti ieškovo sveikatą. Pažymėtina, kad vaikus atsakovė siekia išsivežti į užsienį ne dėl didelės meilės jiems, o grynai praktiniais sumetimais - siekia gauti vaikų auginimo pašalpą, kuri šiuo konkrečiu atveju galėtų siekti apie 10.000 Norvegijos kronų per mėnesį. Ši suma atsakovei leistų vaikų sąskaita gyventi nedirbant.
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad 2009 m. teisme sutarė, kad vaikai lieka gyventi su tėvu, adresu Žalgirio 7. Atsakovė rugpjūčio mėnesį buvo atėjusi ir sakė, kad nori išsivežti vaikus, tačiau jai neleido ir ji išėjo. Atsakovė neatliko jokių realių veiksmų vaikų išvežimui į užsienį. Ieškinį pateikė tik apsidraudimui, nori apsaugoti vaikus, kad mama jų neišsivežtų.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (b.l. 15-16), kur nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovės interesus atstovaujantis advokatas L. Mažonas paaiškino, kad tenkinti tokį ieškinio reikalavimą ir užkirti motinai kelią bendrauti su vaikais yra neteisinga ir neatitinka vaikų interesams.
Išvadą teikiančios institucijos, Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendraujant su vaikais paaiškėjo, kad jie bendrauja su mama, nors ir ne dažnai, nes ji gyvena užsienyje, bet tiek berniukas, tiek mergaitė nori bendrauti su mama. Patys vaikai nurodė, kad nenori išvažiuoti į užsienį, tačiau iš vaikų pasakymo supranta, kad vaikai kalba tėvo žodžiais, sako, kad nenori išvažiuoti, nes mama neparveš ir kad jiems taip tėtis sakė. Tai galima traktuoti kaip vaikų nuteikimą prieš laisvą vaikų judėjimą su mama. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. nepateikė jokių įrodymų, kad I. P. ketintų išsivežti vaikus ir jų negrąžinti, vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad negali būti kažkokių apribojimų iš ieškovo pusės motinos ir vaikų bendravimo atžvilgiu.
Išvadoje (b.l. 18-19) Kauno r. VTAS taip pat nurodo, kad Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs tėvo A. K. šeimos aplinkos sąlygas, mano, kad jos atitinka vaikų E. K. ir K. K. interesus, tačiau vaikams nėra sudarytos tinkamos sąlygos nuolatiniam ir netrukdomam bendravimui su motina I. P.. LR CK 3.170 str. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Ieškovo prašymas pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi civ. b. Nr. 2-314-358/2009 patvirtintos taikos sutarties 5.2 punktą dėl vaikų galimybės atostogauti su mama I. P. tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje ne trumpiau kaip mėnesį laiko, pripažįstant jį kaip netekusį galios nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, apribotų vaikų bendravimą su motina, tai neatitiktų jų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Pagal CK 3.155 straipsnį abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią buvo nustatyta nepilnamečių vaikų E. K., gim. 2004 m. kovo 16 d. bei K. K., gim. 2005 m. rugsėjo 23 d. gyvenamoji vieta su jų tėvu ieškovu A. K.. 4 punktu šalys susitarė, kad A. K. leis I. P. bendrauti su nepilnamečiais vaikais tiek A. K., tiek I. P. namuose. Turi leisti išvykti su vaikais atostogauti, tai. 5.2. punktu šalys susitarė, kad vaikų vasaros atostogų metu A. K. įsipareigoja leisti vaikus atostogauti su jų mama I. P. tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje ne trumpiau kaip mėnesį laiko ( b.l. 6-7).
Ieškovas prašo panaikinti taikos sutarties punktą 5.2. „leisti vaikus atostogauti su jų mama I. P. tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje ne trumpiau kaip mėnesį laiko“.
Šį savo reikalavimą grindžia tuo, jog baiminasi, kad ieškovė išveš vaikus į užsienį ir jam negrąžins. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovė ketina vaikus išvežti į užsienį. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie ketinimus išsivežti vaikus jis iš atsakovės tiesiogiai nėra girdėjęs, tai jam sakė atsakovės brolis. Jokių veiksmų, ketindama išsivežti vaikus į užsienį atsakovė neatliko. Atsakovės atstovas nesutinka su bendravimo tvarkos pakeitimu, nurodo, kad panaikinus šį punktą būtų nepagrįstai ribojama atsakovės kaip motinos galimybės praleisti su vaikais atostogas ne tik užsienyje, tačiau ir Lietuvoje. Teismo vertinimu ieškovo argumentai dėl bendravimo ribojimo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti teismo nustatytos atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos.
Šiuo atveju būtina atsižvelgti į nagrinėjamo ginčo faktinę situaciją, kuri nėra įprasta. Atsakovė ir jos vaikai jau kurį laiką gyvena skirtingose šalyse (Lietuvoje ir Norvegijoje), todėl natūralu, kad atsakovė išsako galimybę atostogauti su vaikais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ieškovo argumentai, kad tokiu teismo sprendimu jis nori apsisaugoti nuo galimo vaikų išvežimo nepagrįsti, vertintini kritiškai, nes jie grindžiami tik jo paaiškinimais. Iš ieškovo išsakytos pozicijos matyti, kad ieškovas jaučia nuoskaudą dėl atsakovės elgesio jo atžvilgiu, bei jos pakankamai mažo dalyvavimo vaikų gyvenime, išlaikymo jiems teikimo, tačiau šie argumentai nėra reikšmingi sprendžiant ieškovo prašymą apriboti vaikų bendravimą su motina, pagal nutartimi patvirtintą 5.2. punktą. Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Teismas vadovaujantis LR CPK 268-270 str.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. K. 14,00 (keturiolika litų 00 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno rajono apylinkės teismą.