Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. K. ir J. A. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. A. ir V. K. 1 665,77 Eur skolą už būsto nuomą, 261,53 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei; Vilniaus miesto savivaldybės taryba jį yra perdavusi valdyti ieškovei patikėjimo teise. 2001 m. lapkričio 8 d. su atsakovu J. A. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 5 (toliau – Nuomos sutartis), kuria minėtam asmeniui išnuomotas Butas. 2021 m. rugsėjo 2 d. ieškovės darbuotojai patikrino Butą. Buto duris atidarė atsakovas V. K., tačiau į patalpas neįleido, atsisakė patalpas atlaisvinti. Ieškovė taip pat nurodė, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti su atsakovu J. A. Nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2022 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3270-433/2022 nusprendė ieškinį tenkinti ir nutraukti su atsakovu J. A. sudarytą Nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus. Atsakovai geranoriškai minėto teismo sprendimo nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi į antstolių kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. 2022 m. gruodžio 28 d. iškeldinimo protokolo duomenimis, atsakovai iš Buto buvo iškeldinti.

3. Ieškovė paaiškino, kad iki 2022 m. gruodžio 28 d. įvykusio Buto gyventojų iškeldinimo, susidarė skola už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d., kuri sudaro 1 631,16 Eur. Už termino sumokėti praleidimą apskaičiuoti 34,61 Eur delspinigiai. Be to, ieškovė patyrė 72,60 Eur nuostolių už avarinį atrakinimą ir cilindrą, 188,93 Eur nuostolių už darbininko valandas ir utilizavimą organizuojant atsakovų iškeldinimą iš minėto Buto.

4. Atsakovas V. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas pabrėžė, kad J. A. leido jam Butu naudotis nemokamai, o ieškovei jis neturi jokių įsipareigojimų ir pareigų dėl Buto. 2021 m. lapkričio 20 d. kreipėsi raštu į Vilniaus miesto savivaldybę, klausdamas, ar jam mokėti nuomą už Butą ir už pabrangusį šildymą, tačiau ieškovė atsakė, kad nėra teisinio pagrindo leisti jam nuomoti Butą. Atsakovo teigimu, jis būtų sumokėjęs už Buto nuomą, jeigu ieškovė jam būtų atsiuntusi bent vieną sąskaitą, tačiau ieškovė niekada nereikalavo, kad už Buto nuomą mokėtų jis. Kadangi ieškovė aiškiai nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti iš jo pinigų už nuomą, todėl tolesnės teisinės pretenzijos dėl solidarių įsiskolinimų ir delspinigių yra nepagrįstos. V. K. pabrėžė, kad jokių sutarčių su ieškove dėl Buto neturi, todėl nesupranta, kodėl yra atsakovas šioje byloje. Nuo 2022 m. sausio mėnesio jis persikraustė į kitą butą Vilniuje.

5. Atsakovo teigimu, antstolė Irena Beliačic į Butą 2022 m. gruodžio 28 d. įsilaužė neteisėtai, iš anksto nepranešusi. Bendrijos „Rimeda“ administratorė buvo davusi jam raktus nuo Buto, todėl jis būtų atėjęs ir pats atrakinęs, taigi reikalavimas mokėti 72,60 Eur už neteisėtai išlaužtas duris yra nepagrįstas. Ieškovė galėjo patekti į patalpas, nes 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovė pateko į Butą ir atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, pasidarė kambario nuotraukas ir jokių pažeidimų nenustatė, o nuo to laiko Bute niekas nepasikeitė.

6. Atsakovas nurodė, kad UAB „MovingCare“ iš Buto nieko nevežė, todėl 188,93 Eur suma yra nepagrįsta. Atsakovo teigimu, daiktus iš Buto jis išsivežė ir utilizavo pats, o, iškilus konfliktui dėl daiktų utilizavimo, kreipėsi raštu į ieškovę, kuri atsakė, jog UAB „MovingCare“ juos informavo, kad jokių 8 kubų nevežė, jog jiems nuvykus į minėtas patalpas, daiktų (veidrodžių) bendrose patalpose nebuvo.

7. Atsakovas J. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ iš atsakovo J. A. 1 631,16 Eur skolą, 34,61 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 700,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų J. A. ir V. K. 72,60 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (72,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitą ieškinio dalį atmesti. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovo J. A. 38,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Butas (kambarys) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2001 m. lapkričio 8 d. Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartimi Nr. 5 Butas išnuomotas J. A.. Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant Butą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3270-433/2022 Nuomos sutartis su atsakovu J. A. buvo nutraukta ir atsakovus J. A. bei V. K. su visu jiems priklausančiu turtu nuspręsta iškeldinti iš Buto. 2022 m. gruodžio 28 d. antstolės Irenos Beliačic iškeldinimo protokolas patvirtina, kad atsakovai iš buto priverstinai iškeldinti tik 2022 m. gruodžio 28 d., nors, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-3270-433/2022 įsiteisėjo 2022 m. gegužės 26 d.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovę su atsakovu J. A. siejo gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų skolą už nuomą, tiek už laikotarpį iki Nuomos sutarties nutraukimo, tiek ir už laikotarpį nuo Nuomos sutarties nutraukimo iki faktinio iškeldinimo. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. buvo sumokėtas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo V. K. su ieškove nesiejo jokie sutartiniai santykiai, jis nebuvo Buto nuomininkas ir Bute gyveno nuomininko J. A. leidimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. būtų J. A. šeimos narys, kuriam pagal Nuomos sutarties 4 punktą ir CK 6.589 straipsnio 1 dalį tektų tokios pačios pareigos, atsirandančios iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkui. Sprendė, kad dėl to atsakovas V. K. negali būti laikomas solidariu skolininku dėl skolos už Buto mokestį, o ieškovės reikalaujama 1 665,77 Eur skola už Buto nuomą priteisiama tik iš atsakovo J. A..

11. Teismas pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus už laikotarpį nuo 2022 m. birželio iki gruodžio mėnesio priteisė ieškovei iš atsakovo J. A. 34,61 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

12. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti nuostolius už avarinį durų atrakinimą, pažymėjo, kad Nuomos sutarties 2.4 punkte buvo nustatyta, jog keliantis iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą su šeima, nuomininkas įsipareigoja atlaisvinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas. Teismo vertinimu, išsikraustymas iš Buto ir jo perdavimas ir Buto raktų grąžinimą nuomotojui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai geruoju nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl atsakovams iškeldinti buvo pasitelkta antstolė, Buto durys atrakintos avariniu būdu, spyna pakeista. 2022 m. gruodžio 28 d. UAB „Vitemus“ PVM sąskaita faktūra Nr. VIT 1021566 patvirtina, kad spynai atrakinti ir pakeisti ieškovė patyrė 72,60 Eur išlaidas. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog abu atsakovai turėjo Buto raktus, tačiau jų, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl iškeldinimo, ieškovei negrąžino. Atsižvelgiantį tai, teismas priteisė ieškovės patirtas 72,60 Eur išlaidas solidariai iš atsakovų. Taip pat ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

13. Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti nuostolius už daiktų iš Buto išvežimą ir utilizavimą, teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog ieškovės patirtos išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais (Buto neatlaisvinimu, daiktų neišsivežimu). Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė pripažino, jog buvo užsakyta paslauga išvežti daiktus ne iš Buto, o iš bendro naudojimo patalpų, taigi nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė ėmėsi organizuoti tokių daiktų išvežimą. Bylos duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad apskritai kokie nors daiktai iš Buto ar bendrabučio koridoriaus buvo vežami. Teismas pažymėjo, kad tiek pačios ieškovės 2023 m. spalio 12 d. raštas Nr. 1.35-23/6714, tiek liudytojo parodymai leidžia teigti, kad veidrodžiai, tuo labiau 8 kub. m. kiekis, nebuvo vežami. Būtent UAB „MovingCare“ nurodė, kad daiktus pagal pateiktą sąskaitą vežė kaip liudytojas byloje apklaustas S. C., todėl ieškovės argumentai, kad daiktus galėjo vežti kitas asmuo, atmestini. Apmokėti ieškovės sąskaitas už UAB „MovingCare“ vairuotojo iškvietimus išvežti daiktus, kurių nėra, arba kuriems samdyti vežėją poreikio nebuvo, nes daiktus išsinešė pats atsakovas, atsakovai pareigos neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad reikalavimo priteisti iš atsakovų 188,93 Eur žalos atlyginimą netenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

14. Atsakovas (apeliantas) V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų J. A. ir V. K. 72,60 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; pradėti tyrimą ir patraukti asmenis atsakomybėn dėl dokumentų klastojimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:

14.1. Nuomotojas apeliantui nėra davęs buto rakto, todėl apeliantas negalėjo grąžinti rakto, kurio neturėjo. Apeliantas neneigia fakto, jog turėjo raktus nuo savivaldybės būsto, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos nusipirko iš bendrijos „Rimeda“ administracijos. Be to, jei antstolė būtų informavusi apeliantą, kad nori patekti į patalpas 2022 m. gruodžio 28 d., 9.00 val., apeliantas būtų atvykęs minėtu laiku, atrakinęs duris ir įleidęs į patalpas. Tokiu atveju nebūtų reikėję atrakinėti buto duris avariniu būdu, keisti spyną ir išlaidos už avarinį durų atrakinimą nebūtų susidariusios.

14.2. Apelianto nuomone, ieškovės ieškinys, 2024 m. kovo 25 d. UAB „Movingcare“ raštas yra suklastotas. Tai sudaro pagrindą kreiptis į prokurorą dėl ieškovės neteisėtų veiksmų.

15. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog Buto raktus turėjo. Ieškovė sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams geranoriškai neperdavus Buto raktų ieškovei, kilo būtinybė ne tik atrakinti Buto duris avariniu būdu ir pakeisti cilindrą.

16. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:

16.1. Ieškovė nebuvo suteikusi teisės naudotis Butu atsakovui V. K., nebuvo priėmusi sprendimo išnuomoti jam Butą, tačiau atsakovas V. K. Butą savavališkai užėmė. Ieškovės įsitikinimu, tiek atsakovui V. K., tiek atsakovui J. A. kyla pareiga mokėti Buto nuomos mokestį ir delspinigius. Priešingas situacijos vertinimas neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą, kitus esminius teisinės valstybės principus ir viešąjį interesą.

16.2. Ieškovė patyrė 188,93 Eur nuostolius už veidrodžių utilizavimo ir darbininko paslaugas. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: 2023 m. kovo 16 d. raštas „Datos derinimas dėl daiktų išvežimo“, kuriame atsakovas V. K. pripažįsta, kad „liko mano didžiuliai veidrodžiai nuo mano šedevro ir mano meninės instaliacijos „Begalybės kambarys“ bei nemažai daiktų kambaryje ir bendrose patalpose.“; namo bendrijos 2023 m. liepos 19 d. prašymas reg. Nr. 17026, kuriame prašoma pašalinti 10 didelių veidrodžių iš bendrojo naudojimo patalpų, kurie liko stovėti po atsakovų iškeldinimo, kadangi planuojamas laiptinės remontas. Ieškovės rangovė UAB „MovingCare“ atliko minėtų veidrodžių išvežimą ir utilizavimą ir pateikė ieškovei apmokėti 2023 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 209 188,93 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo.

17. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo V. K. mokestį už Buto nuomą ir delspinigius, nes jis šio buto nenuomojo. Atsakovas pažymėjo, kad neužsakė jo turto išvežimo paslaugos, o ieškovė jo turto negabeno, jį išsivežė pats atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

19. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo išvadą, kad abiem atsakovams geruoju neatlaisvinus Buto, 72,60 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą ieškovei priteistinas solidariai iš abiejų atsakovų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

21. Apeliantas V. K. apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad jei antstolė būtų informavusi apeliantą apie atvykimą, jis būtų atrakinęs patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir nuostoliai už durų atrakinimą avariniu būdu nebūtų buvę patirti. Tačiau minėti teiginiai nepaneigia aplinkybės, kad 2022 m. gruodžio 28 d., 9.00 val. apeliantas nesiėmė veiksmų įvykdyti įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3270-433/2022, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta iškeldinti atsakovą V. K. su jam priklausančiu turtu iš Buto.

22. Byloje esančiais duomenimis nustatyti atsakovo V. K. neteisėti veiksmai, pasireiškę Buto, kuriame atsakovas neturėjo teisės laikyti savo turto, neatlaisvinimu, taip pat Buto raktų, kuriuos atsakovas pripažino turėjęs, nors neturėjo tokios teisės, negrąžinimu. Todėl patalpos buvo atrakintos avariniu būdu, pakeista spyna, dėl ko ieškovė patyrė 72,60 Eur išlaidas. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja atsakovo V. K. deliktinės atsakomybės sąlygų visuma (CK 6.246–6.249 straipsniai) ir pagrįstai ieškovės patirtas išlaidas priteisė solidariai iš abiejų atsakovų.

23. Pasisakydamas dėl apelianto nurodomo pagrindo kreiptis į prokurorą, apeliacinis teismas pažymi, kad atsakovas pateikė tik subjektyvų situacijos ir byloje esančių duomenų vertinimą, kuris savaime nesudaro pagrindo kreiptis į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau tai neužkerta kelio pačiam atsakovui, esant pagrindui, kreiptis į teisėsaugos institucijas.

24. Apeliantė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teigia, kad kadangi V. K. naudojosi ginčo butu, pareiga mokėti Buto nuomos mokestį ir delspinigius kilo tiek atsakovui J. A., tiek atsakovui V. K.. Su šia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001 m. lapkričio 8 d. Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 5 buvo sudaryta tik su atsakovu J. A.. Atsakovas V. K. ginčo patalpose gyveno nuomotojo atsakovo J. A. leidimu. Taigi, sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo V. K. nebuvo susiklostę.

26. CK 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarties 2.2 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Laiku nemokant nustatytų mokesčių, priskaičiuojami 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną iki pilno atsiskaitymo.

27. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad atsakovui V. K. pareigos mokėti nuomos mokestį ir delspinigius, apskaičiuotus už laiku nemokamas nuomos mokesčio įmokas, neįtvirtina nei Nuomos sutartis, nei galiojantis teisinis reguliavimas. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, tokia pareiga pagal Nuomos sutarties 4 punktą ir CK 6.589 straipsnio 1 dalį atsakovui V. K. tektų, jei jis būtų atsakovo J. A. šeimos narys. Atsakovas V. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nėra J. A. šeimos narys, tokios aplinkybės nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl konstatuotina, kad teismas pagrįstai nuomos mokestį ir delspinigius priteisė tik iš atsakovo J. A..

28. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė patyrė 188,93 Eur nuostolius už veidrodžių utilizavimo ir darbininko paslaugas.

29. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

30. Iš atsakovo V. K. 2023 m. kovo 16 d. rašto „Datos derinimas dėl daiktų išvežimo“ matyti, kad atsakovas patvirtina, jog išsivežė didžiąją dalį daiktų iš Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dalis daiktų, įskaitant veidrodžius, liko Bute arba bendro naudojimo patalpose. Atsakovas prašė suteikti papildomą terminą daiktams išvežti. Namo bendrijos pirmininkės 2023 m. liepos 19 d. prašyme ieškovei nurodoma, kad po atsakovų iškeldinimo bendro naudojimo patalpose liko stovėti dešimt veidrodžių, prašoma juos išvežti, nes planuojamas laiptinės remontas. UAB „MovingCare“ 2024 m. kovo 25 d. rašte paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 209 pateiktoje yra priskaičiuoti du atvykimai dideliu krovininiu automobiliu, darbuotojo darbo valandos, utilizavimo paslauga. UAB „MovingCare“ nurodė, kad iš ieškovės gavo užsakymą išvežti veidrodžius, stovinčius prie ginčo buto durų, tačiau atvykus minėtu adresu didelio kiekio veidrodžių rasta nebuvo, buvo likę keli dideli veidrodžiai. Iš ieškovės 2023 m. spalio 12 d. rašto Nr. Nr. 1.35-23/6714 atsakovui V. K. matyti, kad ieškovė atsakovui nurodė, jog kreipėsi į UAB „Movingcare“ dėl daiktų, esančių prie Buto, išvežimo. Nurodė, kad UAB „Movingcare“ informavo ieškovę, jog jiems nuvykus į patalpas, daiktų (veidrodžių) bendrose patalpose nebuvo.

31. Byloje apklaustas liudytojas S. C. patvirtino, kad buvo atvykęs į ginčo patalpas pagal užsakymą, tačiau daiktų nevežė, juos išsinešė pats atsakovas. Liudytojas parodė, kad nepamena, ar į (duomenys neskelbtini) vyko antrą kartą. Parodė, kad didesnius išvežamų daiktų kiekius fotografuoja ir jei būtų vežęs didelių gabaritų veidrodžius, būtų tai atsiminęs ir nufotografavęs. Liudytojas nurodė, kad daiktų, vežtų iš (duomenys neskelbtini), nuotraukų neturi.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti duomenys neleidžia pagrįstai įsitikinti, kad UAB „MovingCare“, atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), iš šių patalpų išvežė veidrodžius ar kitus atsakovui priklausančius daiktus, ypač 8 kub. m. kiekį (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esančių duomenų nepakanka nuspręsti, kad ieškovės patirtos 188,93 Eur išlaidos už 8 kub. m. daiktų išvežimą ir utilizavimą yra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais, kas sudarytų pagrindą atsakovams atlyginti ieškovei 188,93 Eur dydžio žalos atlyginimą.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

34. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

36. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovui V. K. bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Kadangi ieškovė atleista nuo šių išlaidų mokėjimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei neatlyginamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.