- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- e2-1682-1169/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14653-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- V. K., J. A.
- Kategorijos
- 2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Rūtai Sasnauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. K. ir J. A. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai solidariai iš atsakovų J. A. ir V. K. 1 665,77 Eur skolą už būsto nuomą, 261,53 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad būstas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (toliau – Butas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba jį yra perdavusi valdyti ieškovei patikėjimo teise. 2001 m. lapkričio 8 d. su atsakovu J. A. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 5 (toliau – Nuomos sutartis), kuria minėtam asmeniui išnuomotas Butas. 2021 m. rugsėjo 2 d. ieškovės darbuotojai patikrino Butą. Buto duris atidarė atsakovas V. K., tačiau į patalpas neįleido, atsisakė patalpas atlaisvinti. Ieškovė taip pat nurodė, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti su atsakovu J. A. Nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2022 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3270-433/2022 nusprendė ieškinį tenkinti ir nutraukti su atsakovu J. A. sudarytą Nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš Buto. Atsakovai geranoriškai minėto teismo sprendimo nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi į antstolių kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. 2022 m. gruodžio 28 d. iškeldinimo protokolo duomenimis, atsakovai iš Buto buvo iškeldinti, Butas atlaisvintas.
3. Ieškovė paaiškino, kad iki 2022 m. gruodžio 28 d. įvykusio Buto gyventojų iškeldinimo, susidarė skola už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d., kuri sudaro 1 631,16 Eur. Už termino sumokėti praleidimą apskaičiuoti 34,61 Eur delspinigiai. Be to, ieškovė patyrė 72,60 Eur nuostolių už avarinį atrakinimą ir cilindrą, 188,93 Eur nuostolių už darbininko valandas ir utilizavimą organizuojant atsakovų iškeldinimą iš minėto Būsto. Atsakovai, naudodamiesi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis, nemokėdami nuomos mokesčio ir neapmokėdami už ieškovės patirtus nuostolius, pažeidė ieškovės, kaip jai patikėto turto valdytojo, teises.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas pabrėžė, kad J. A. leido jam Butu naudotis nemokamai, o ieškovei jis neturi visiškai jokių įsipareigojimų ir pareigų dėl Buto. Pasak V. K., 2021 m. gruodžio 9 d. jis davė J. A. 280 Eur, kad šis sumokėtų ieškovei už susidariusią nuomos skolą, tačiau J. A. už nuomą nesumokėjo. V. K. atkreipė dėmesį, kad 2021 m. lapkričio 20 d. kreipėsi raštu į Vilniaus miesto savivaldybę, klausdamas, ar jam mokėti nuomą už Butą ir už pabrangusį šildymą, tačiau ieškovė atsakė, kad nėra teisinio pagrindo leisti jam nuomoti Butą. Atsakovo teigimu, jis būtų sumokėjęs už Buto nuomą, jeigu ieškovė jam būtų atsiuntusi bent vieną sąskaitą, tačiau ieškovė niekada nereikalavo, kad už Buto nuomą mokėtų jis. Kadangi ieškovė aiškiai nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti iš jo pinigų už nuomą, todėl tolesnės teisinės pretenzijos dėl solidarių įsiskolinimų ir delspinigių yra nepagrįstos. V. K. pabrėžė, kad jokių sutarčių su ieškove dėl Buto neturi, todėl nesupranta, kodėl yra atsakovas šioje byloje. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuo 2021 m. gruodžio 6 d. bendrija „Rimeda“ Bute sukūrė gyventi neįmanomas sąlygas – atjungė elektrą ir uždraudė naudotis dujomis. Pasak atsakovo, kadangi Bute buvo neįmanoma nei dirbti, nei gyventi, nuo 2022 m. sausio mėnesio jis persikraustė į butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje.
Šalies argumentai
5. V. K. teigimu, antstolė Irena Beliačic į Butą 2022 m. gruodžio 28 d. įsilaužė neteisėtai, iš anksto nepranešusi, apie teismo vykdomojo rašto egzistavimą jis sužinojo tik 2023 m. vasario 7 d. Jeigu antstolė būtų laiku atsiuntusi dokumentus ir tinkamai informavusi, nebūtų reikėję laužtis ir daryti avarinį atrakinimą. Atsakovas pažymėjo, kad bendrijos „Rimeda“ administratorė buvo davusi jam raktus nuo Buto, todėl jis būtų atėjęs ir pats atrakinęs, taigi reikalavimas mokėti 72,60 Eur už neteisėtai išlaužtas duris yra nepagrįstas. Atsakovo V. K. nuomone, ieškovė meluoja, kad negalėjo patekti į patalpas, nes 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovė be jokių problemų pateko į Butą ir atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, pasidarė kambario nuotraukas ir jokių pažeidimų nenustatė, o nuo to laiko Bute niekas nepasikeitė. Atsakovo įsitikinimu, tai ieškovė turi atlyginti jam žalą.
6. V. K. taip pat nurodė, kad UAB „MovingCare“ iš Buto nieko nevežė, todėl 188,93 Eur suma yra nepagrįsta. Atsakovo teigimu, daiktus iš Buto jis išsivežė ir utilizavo pats, o, iškilus konfliktui dėl daiktų utilizavimo, kreipėsi raštu į ieškovę, kuri atsakė, jog UAB „MovingCare“ juos informavo, kad jokių 8 kubų nevežė, jog jiems nuvykus į minėtas patalpas, daiktų (veidrodžių) bendrose patalpose nebuvo.
7. Atsakovas J. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, remdamasi ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad UAB „MovingCare“ vežė veidrodžius iš bendro naudojimo koridoriaus, kurie buvo prie palikti Buto. Daiktus išvežti paprašė bendrabučio administratorė, nes bus daromas koridoriaus remontas. Ieškovės 2023 m. spalio 12 d. rašte, kuriame nurodyta, kad daiktai nebuvo vežami, padaryta klaida. Tai, kad liudytojas neatsiminė, jog vežė veidrodžius, negali būti traktuojama, kad veidrodžiai nebuvo vežami, nes juos galėjo vežti kitas asmuo. Atstovės nuomone, PVM sąskaita faktūra nepaneigta, todėl atsakovai turi atlyginti nuostolius.
Atsiliepimas
9. Atsakovas V. K. teismo posėdžių metu prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakovo teigimu, ieškovės ieškinys suklastotas, dėl to turi būti pradėtas tyrimas. 2023 m. spalio 12 d. rašte nebuvo jokios žmogiškosios klaidos. Jokie veidrodžiai nebuvo vežami, nes viską išsivežė pats atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Byloje nustatyta, kad butas (kambarys) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2001 m. lapkričio 8 d. Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartimi Nr. 5 Butas išnuomotas J. A. Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant Butą.
11. Taip pat nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3270-433/2022 Nuomos sutartis su atsakovu J. A. buvo nutraukta ir atsakovus J. A. bei V. K. su visu jiems priklausančiu turtu nuspręsta iškeldinti iš Buto. 2022 m. gruodžio 28 d. antstolės Irenos Beliačic iškeldinimo protokolas patvirtina, kad atsakovai iš buto priverstinai iškeldinti tik 2022 m. gruodžio 28 d., nors, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-3270-433/2022 įsiteisėjo 2022 m. gegužės 26 d.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų skolą už Buto nuomą laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. ir delspinigius už vėlavimą atsiskaityti, taip pat atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė dėl avarinio Buto atrakinimo bei atsakovų paliktų daiktų utilizavimo.
13. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovę su atsakovu J. A. siejo gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.576 straipsnis). Pagal CK 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.449 straipsnio 2 dalį, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų skolą už nuomą, tiek už laikotarpį iki Nuomos sutarties nutraukimo, tiek ir už laikotarpį nuo Nuomos sutarties nutraukimo iki faktinio iškeldinimo. Byloje nėra duomenų, kad nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. buvo sumokėtas, todėl darytina išvada, kad ieškovė turi teisę jį prisiteisti. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo V. K. su ieškove nesiejo jokie sutartiniai santykiai, jis nebuvo Buto nuomininkas ir Bute gyveno nuomininko J. A. leidimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. būtų J. A. šeimos narys, kuriam pagal Nuomos sutarties 4 punktą ir CK 6.589 straipsnio 1 dalį tektų tokios pačios pareigos, atsirandančios iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkui. Pažymėtina, kad tiek pagal CK 6.576 straipsnį, tiek pagal CK 6.449 straipsnio 2 dalį pareiga mokėti nuomos mokestį tenka nuomininkui. Taigi atsakovas V. K. negali būti laikomas solidariu skolininku dėl skolos už Buto mokestį, todėl ieškovės reikalaujama 1 665,77 Eur skola už Buto nuomą priteisiama tik iš atsakovo J. A.
15. Atitinkamai tik J. A. tenka pareiga mokėti delspinigius už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalį fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Ieškovės pateiktais skaičiavimais, už laikotarpį nuo 2022 m. birželio iki gruodžio mėnesio apskaičiuoti 34,61 Eur, kurie priteistini iš atsakovo J. A. Be to, ieškovei iš atsakovo J. A. priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 700,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
16. CK 6.256 straipsnio 1–2 dalyse reglamentuota, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nuomos sutarties 2.4 punkte buvo nustatyta, kad keliantis iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą su šeima, nuomininkas įsipareigoja atlaisvinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas. Vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 3 dalimi, kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojo patirtus nuostolius. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. CK 6.263 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
17. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimui už akių civilinėje byloje Nr. e2-3270-433/2022 atsakovai privalėjo išsikraustyti iš Buto su visais jame esančiais daiktais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaip minėta, Nuomos sutarties 2.4 punkte buvo nustatyta, kad keliantis iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą su šeima, nuomininkas įsipareigoja atlaisvinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas. Išsikraustymas iš Buto ir jo perdavimas, teismo vertinimu, apima ir Buto raktų grąžinimą nuomotojui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai geruoju nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl atsakovams iškeldinti buvo pasitelkta antstolė, Buto durys atrakintos avariniu būdu, spyna pakeista. 2022 m. gruodžio 28 d. UAB „Vitemus“ PVM sąskaita faktūra Nr. VIT 1021566 patvirtina, kad spynai atrakinti ir pakeisti ieškovė patyrė 72,60 Eur išlaidas. Byloje nėra ginčo, kad abu atsakovai turėjo Buto raktus, tačiau jų, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl iškeldinimo, ieškovei negrąžino. Atsižvelgiantį tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovų neteisėti veiksmai nustatyti. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė patyrė 72,60 Eur išlaidas, taigi egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nors J. A. taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, o V. K. – deliktinė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad žala kilo jiems abiem geruoju neatlaisvinant Buto, 72,60 Eur žalos atlyginimas ieškovei priteistinas solidariai iš atsakovų. Be to, ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (72,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
18. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 188,93 Eur nuostolius, kuriuos, ieškovės teigimu, ji patyrė sumokėdama minėtą sumą UAB „MovingCare“ už daiktų iš Buto išvežimą ir utilizavimą. Atsakovas V. K. teigia, kad visus daiktus iš Buto išvežė pats, todėl UAB „MovingCare“ jokių daiktų iš Buto negalėjo vežti.
19. Šiuo atveju ieškovė patirtą žalą grindžia 2023 m. rugpjūčio 25 d. UAB „MovingCare“ PVM sąskaita faktūra serija MCB23 Nr. 209, kurios suma 188,93 Eur. Sąskaita išrašyta už 9 val. darbininko darbo ir 8 kub. m daiktų utilizavimą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovės pozicija, kokio tiksliai paslaugos buvo suteiktos pagal minėtą sąskaitą bylos eigoje keitėsi. Iš pradžių ieškovės atstovė teigė, kad UAB „MovingCare“ vežė daiktus iš Buto, vėliau ieškovės atstovė nurodė, kad buvo vežami veidrodžiai iš bendrabučio bendro naudojimo koridoriaus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. spalio 12 d. rašte Nr. 1.35-23/6714 ieškovė, atsakydama į atsakovo V. K. paklausimą, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namo administratorė kreipėsi dėl atsakovo paliktų veidrodžių išvežimo, nes planuojamas koridoriaus remontas. 2023 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė kreipėsi į UAB „MovingCare“ dėl daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) bendrose patalpose prie (duomenys neskelbtini) buto, išvežimo. UAB „MovingCare“ informavo, kad jiems nuvykus į minėtas patalpas, daiktų (veidrodžių) bendrose patalpose nebuvo.
20. Teismo posėdyje šalims skirtingai aiškinant daiktų (ne)vežimo aplinkybes, duomenys apie tai, kas ir kokius daiktus vežė pagal 2023 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MCB23 Nr. 209, buvo išreikalauti iš UAB „MovingCare“. Minėta bendrovė 2024 m. kovo 25 d. rašte nurodė, kad ginčo sąskaitoje yra priskaičiuoti du atvykimai dideliu krovininiu automobiliu, darbuotojo darbo valandos, utilizavimo paslauga. UAB „MovingCare“ taip pat paaiškino, kad 2023 m. liepos 8 d. buvo gautas užsakymas išvežti veidrodžius, stovinčius prie buto durų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodytu adresu darbų rangovas S. C. su krovininiu automobiliu vyko kelis kartus. Pirmo karto atvykimo tikslas buvo atrakinti minėtą būstą ir leisti būsto savininkui pasiimti asmeninius daiktus, dalyvaujant ieškovės atstovui. Antrą kartą S. C. atvyko ieškovės nurodymu utilizuoti greta būsto durų esančius veidrodžius. Iš užsakovo buvo gauta nuotrauka, kad teks išvežti didelių gabaritų ir didelį kiekį veidrodžių, tačiau atvykus minėtu adresu didelio kiekio veidrodžių rasta nebuvo, buvo likę keli dideli veidrodžiai.
21. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas S. C. nurodė, kad turi daug užsakymų, todėl visų nepamena. Didesnius išvežamų daiktų kiekius fotografuoja. Pamena tik išskirtinesnius, įdomesnius atvejus. Šiuo atveju atsimena, kad vyko į (duomenys neskelbtini) bendrabutį. Šį atvejį atsimena, nes dalyvavo ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovai, buvo daug žmonių, pralaukė apie valandą, tačiau jokių daiktų iš ten nevežė, nes pats žmogus viską nešė. Ar dar važiavo į minėtą bendrabutį nepamena. Liudytojo teigimu, jei būtų vežęs didelių gabaritų veidrodžius, būtų atsiminęs ir nufotografavęs. 8 kub. m yra apie pusė autobusiuko, tokį kiekį daiktų įprastai fotografuoja. Paprašytas pateikti iš (duomenys neskelbtini) vežtų daiktų nuotraukas, liudytojas nurodė, kad tokių nuotraukų nerado.
22. Nors ieškovė UAB „MovingCare“ sąskaitą yra apmokėjusi, tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad šios ieškovės patirtos išlaidos iš tiesų yra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais (Buto neatlaisvinimu, daiktų neišsivežimu). Visų pirma, pati ieškovė pripažino, kad buvo užsakyta paslauga išvežti daiktus ne iš Buto, o iš bendro naudojimo patalpų, taigi nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė ėmėsi organizuoti tokių daiktų išvežimą. Antra, bylos duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad apskritai kokie nors daiktai iš Buto ar bendrabučio koridoriaus buvo vežami. Pažymėtina, kad tiek pačios ieškovės 2023 m. spalio 12 d. raštas Nr. 1.35-23/6714, tiek liudytojo parodymai leidžia teigti, kad veidrodžiai, tuo labiau 8 kub. m. kiekis, iš (duomenys neskelbtini) koridoriaus nebuvo vežami. Būtent UAB „MovingCare“ nurodė, kad daiktus pagal pateiktą sąskaitą vežė kaip liudytojas byloje apklaustas S. C., todėl ieškovės argumentai, kad daiktus galėjo vežti kitas asmuo, atmestini. Apmokėti ieškovės sąskaitas už UAB „MovingCare“ vairuotojo iškvietimus išvežti daiktus, kurių nėra, arba kuriems samdyti išvežėją poreikio nebuvo, nes daiktus išsinešė pats atsakovas, atsakovai pareigos neturi. Taigi ieškovė reikalavimas priteisti iš atsakovų 188,93 Eur žalos atlyginimą, netenkinamas.
23. Už ieškinį mokėtinas 44 Eur žyminis mokestis, tačiau ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Taigi, iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimus, įvertinus iš atsakovų priteistas sumas, valstybei iš atsakovo J. A. priteistinas 38,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). V. K. tenkanti žyminio mokesčio dalis neviršija valstybei priteistinos minimalios (8 Eur) sumos, todėl žyminis mokestis iš šio atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
24. Atsakovui V. K. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei neatlyginamos, nes ieškovė taip pat atleista nuo šių išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
25. Kadangi atsakovo J. A. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, jis nėra deklaravęs savo tikslios gyvenamosios vietos, teismo sprendimas jam įteiktinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
26. Atsakovas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, suklastoto ieškinio turi būti pradėtas tyrimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl CPK 300 straipsnio 1 dalies taikymo yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi (išreiškia) proceso šalys (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-368-467/2022, 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo kreiptis į teisėsaugos institucijas, dėl ieškovės veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ (j. a. k. 124568293) iš atsakovo J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 631,16 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt vieno euro 16 ct) skolą, 34,61 Eur (trisdešimt keturių eurų 61 ct) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 700,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ (j. a. k. 124568293) solidariai iš atsakovų J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 72,60 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 60 ct) nuostolių atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (72,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 38,86 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. birželio 4 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1682-1169/2024 pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. K. ir J. A. dėl skolos ir žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovo J. A. (gim. 1966 m. liepos 11 d.) gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas J. A. informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. (0 5) 210 1978.“
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.