Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S., atstovaujamo advokato R. L., ir atsakovės UAB „Gurda“, atstovaujamos advokatės Rūtos Čilinskaitės, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2557-454/2014 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui UAB „Gurda“, tretiesiems asmenims I. J., D. K. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo UAB „Gurda“ priešieškinį ieškovui V. S., tretiesiems asmenims I. J., D. K. dėl išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dalyje dėl teritorijos sutvarkymo. Teismas nusprendė, jog negalima kategoriškai teigti, jog įvairus statybinis laužas, šiukšlės teritorijoje yra paliktos atsakovo ir tik jis atsakingas už teritorijos tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog pats atsakovas savo atsiliepime į ieškinį neginčija fakto, jog šiukšlės teritorijoje yra jo, atsakovas nurodo, kad kiti žemės sklypo savininkai nėra reiškę pretenzijų UAB „Gurda“ dėl teritorijos sutvarkymo, todėl ieškovo reikalavimą laikė nepagrįstu. Byloje esanti UAB „Skena“ išvada dėl pastato būklės įvertinimo yra nustatyta, jog yra būtina išvalyti teritoriją aplink garažo pastatą ir išvežti statybinį laužą bei šiukšles, taip pat iš teritorijos pašalinti medžius ir krūmus. Nors teismas ir nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovui priklausančiam statiniui priskirta konkreti teritorija, todėl atsakovas negali būti atsakingas už teritorijos tvarką, bet kaip minėta aukščiau pats atsakovas neginčija fakto, jog šiukšlės yra jo. Nurodytas aplinkybes partvirtina antstolio S. U. faktinių aplinkybių protokolas. Nuomos sutartyje buvo nustatyta, jog atsakovas įsipareigoja prižiūrėti šalia pastato esančią teritoriją, tad akivaizdu, jog statybinį laužą (kuris atsirado dėl atsakovo vykdytų neteisėtų darbų) bei iš atsakovo ūkinės veiklos likusių gamybinių atliekų privalo sutvarkyti savo lėšomis pats atsakovas arba atlyginti nuostolius atsiradusius dėl teritorijos sutvarkymo. Ginčo pastatui priskirta teritorija yra 0,3874 ha. Atsakovas 2007-12-29 nuomos sutartimi įsipareigojo prižiūrėti pastatui priskirtą teritoriją.Teismas nusprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo dėl įrengtų pertvarų, kanalizacijos, šviesduobių, švieslangių ir kitų pertvarkymų yra atmestinas kaip neįrodytas, nes byloje nėra duomenų, jog šie pertvarkymai netenkina naujo mano nuomininko. Toks teismo argumentas yra neteisėtas, nes patalpų savininkas yra ieškovas, todėl turėtų būti ginamos ieškovo, kaip savininko, teisės (CK 6.499 str. 1 dalis, 6.500 str.). Be to, naujasis nuomininkas buvo patikintas, jog patalpose bus likviduotos atsakovo įrengtos pertvaros ir tik su šia sąlyga sutiko sudaryti nuomos sutartį. Tai, kad atsakovo savavališkai atlikti darbai pablogino ieškovo turtą įrodo ir byloje esantis UAB „Skena“ pastato būklės įvertinimas, kuriame konstatuota, jog būtina pirmame aukšte išardyti įrengtų patalpų karkasines pertvaras ir perdangas iš gipsinio kartono ir drožlių plokščių, pašalinti mūro pertvaras prie lifto ir užmontuoti iškirstą angą perdangoje, suveržti lauko sienas, kurios pažeistos (avarinės būklės) savavališkai pašalinus stogo konstrukciją laikančius statramsčius, rūsyje pašalinti mūro pertvaras. Kauno apylinkės teismas vienoje dalyje savo sprendimo rėmėsi UAB „Skena“ išvadomis ir priteisė nuostolius dėl stogo dangos keitimo bei savavališkai pastatytų medinių priestatų šalinimo, pripažino UAB „Skena“ išvadą tinkamu ir pakankamu įrodymu, o kitoje dalyje dėl pertvarų ir kt. pertvarkymų ši išvada nebetiko, teismas rėmėsi vien savo samprotavimu, jog jei patalpos tinka ieškovo naujam nuomininkui - nuostoliai nėra padaryti. Toks teismo argumentas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Byloje taip pat yra pateiktas antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtina, kad atsakovas savavališkai, neturėdamas statybos leidimo ir ieškovo sutikimo įrengė 10 šviesduobių, tuo pablogindamas pastato būklę, o UAB „Skena“ eksperto A. Z. sudarytoje ataskaitoje Nr. 13-02/08 nustatyta, kad šviesduobių likvidavimui reikia 19.809,79 Lt Nurodytas aplinkybes patvirtina statinio eksperto J. R. bei teismo paskirtos statybos techninės ekspertizės išvados, tačiau Kauno apylinkės teismas dėl šių byloje esančių įrodymų apskritai nepasisakė.Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl jos yra perskirstytinos. Taip pat prašo prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus, kurių būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo ir patvirtina apeliacinio skundo argumentus, kad nauji nuomininkai kelia pretenzijas dėl netinkamos patalpos būklės.

Teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo ieškinys, yra nepagrįsta pirmiausia dėl to, kad ieškovas apskritai nėra jokių nuostolių patyręs - byloje buvo sprendžiamas galimų ieškovo nuostolių klausimas. Ieškinys buvo grindžiamas tik hipotetine galbūt ateityje atliktinų darbų kaina. Nėra jokios garantijos, kad ieškovas, gavęs nuostolių atlyginimą, būtent tokius darbus ir atliks, ir kad jie kainuos būtent tiek, kiek nurodo ieškovas. Ši teismo sprendimo dalis ne tik kad neišsprendžia ginčo, t.y. neatkuria teisinės taikos tarp šalių, ir nepasiekia civilinio proceso tikslų, bet priešingai - sudaro prielaidas tolesniam ginčui. Ieškovui priteisus konkrečią pinigų sumą konkretiems darbams ateityje atlikti, ir nenustačius tokių darbų atlikimo termino, atsakovė atsiduria neproporcingai blogesnėje padėtyje - ji turėtų nuolat kontroliuoti, ar priteista suma yra panaudota pagal teismo sprendime nurodytą paskirtį ir ar atliktų darbų kaina buvo lygiai tokia pati, kokia nurodyta teismo sprendime (netgi centų tikslumu). Jeigu ieškovas išleistų mažesnę pinigų sumą nurodytiems darbams atlikti, tai jis būtų nepagrįstai praturtėjęs atsakovės sąskaita.ieškovas netinkamai naudojosi savo, kaip nuomotojo teise reikalauti nuostolių atlyginimo. Iki ieškinio pareiškimo teisme ieškovas nei karto nesikreipė į atsakovę su konkrečiu reikalavimu pašalinti, jo nuomone, neva atsakovės neteisėtai atliktus stogo remonto darbus ir neva neteisėtai atsakovės pastatytas dvi medines pašiūres prie nuomojamo pastato. Visi byloje esantys ieškovo atstovo P. S. pasirašyti raštai (pats ieškovas nėra pateikęs nei vieno) yra tiesiog bendro pobūdžio nepasitenkinimo išreiškimas arba reikalavimai, išeinantys už nuomos sutartimi reguliuojamų santykių ribų, vien jau dėl to, kad ieškovas rašė apie patalpas, esančias kitu adresu - Vilniaus g. Nr. 3E, Karmėlavoje (t. I, b.1.22-29), o ginčo patalpos yra Vilniaus g. 3A (t. I, b.l. 10,11,43). Ieškovo įgaliotinis tik vieną kartą - 2011-09-23 rašte (I t., b. l. 25) - užsiminė apie stogo dangos nuardymą ir pristatytas pašiūres, tačiau tai buvo tik bendro pobūdžio pretenzija, kuri negali būti laikoma tinkamu nuomotojo reikalavimu pašalinti jo teisės pažeidimą. Šioje pretenzijoje nenurodomi konkretūs atliktini darbai, nenurodoma, jog atsakovei atsisakius juos atlikti ieškovas darbus atliks pats ir reikalaus atlyginti konkrečią darbų kainą ir pan. Nagrinėjamu atveju, ieškovas tiesiog siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, t.y. gauti ne žalos atlyginimą natūra, o pinigų sumą, kurios panaudojimo kontrolės galimybė yra labai apsunkinta.Kaip jau minėta aukščiau, apskritai nėra įrodymų, kad stogo dangos pakeitimą ir kitus stogo pertvarkymo darbus bei pašiūrių pristatymą atliko atsakovė. Teismas rėmėsi tik prielaida, jog pašiūrės galėjo atsirasti po 2004 metų. Jokių atsakovės veiksmų, galimai susijusių su stogo rekonstrukcija ar dangos pakeitimu, teismas apskritai nenagrinėjo ir sprendime dėl jų nepasisakė. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (ieškovo įgaliotinio P. S. raštų atsakovei) matyti, kad jo nurodoma stogo konstrukcijos sugadinimo priežastis - tarp pastatų išaugę krūmai (t. I, b. l. 22 ir 25). Teismas nustatė, kad atsakovė neturėjo pareigos kirsti medžių ir krūmų, augančių žemės sklype, kuriame stove ginčo pastatas. Manytina, kad atsakovė ne tik kad neturėjo tokios pareigos, bet ir teisės, nes žemės sklypas priklauso tretiesiems asmenims. Todėl akivaizdu, jog nėra įrodyti neteisėti atsakovės veiksmai, kurie galėjo įtakoti stogo konstrukcijos sugadinimą. Dar daugiau, pats ieškovo įgaliotinis savo 2009-05-14 rašte nurodė, kad jis pats remontavo stogą (t. I, b. l. 22). Manytina, kad jis ir galėjo pažeisti stogo konstrukcijas arba atlikti kitus veiksmus, kuriems reikėjo statybą leidžiančio dokumento.Net jeigu ir būtų nustatyta atsakovės kaltė dėl patalpų sugadinimo ir kitokių neteisėtų veiksmų, tai teismas turėtų įpareigoti atsakovę tuos pažeidimus pašalinti savo sąskaita, ir tik to atsakovei neįvykdžius, suteikti teisę ieškovui pašalinti pažeidimus ir reikalauti atlyginti konkrečią, jau patirtą žalą pinigais.

Nors teismo sprendime ir nenurodyta, bet apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimu uždedama atsakovei neproporcinga, šiaip nepagrįsta ir dar jokiais teisės aktais nepagrįsta atsakovei našta kontroliuoti ieškovą, o tai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Pirmiausia tai sprendime nėra jokio pavedimo atsakovei kontroliuoti ieškovo veiksmus. Jeigu sprendimu ir būtų pavedama atsakovei ieškovo kontrolės funkcijos, tokiu atveju sprendimas akivaizdžiai prieštarautų apeliantės cituojamiems principams, nes joks įstatymas nenumato atsakovei (netgi buvusiai nuomininkei) jokių funkcijų kontroliuoti nuomotoją pasibaigus nuomos teisinimas santykiams.Apeliacinis skundas grindžiamas ta aplinkybe, kad ieškovas „netinkamai“ kreipėsi dėl pastato pabloginimo ir teritorijos sutvarkymo, todėl susidarė tokia situacija, kuri tęsiasi jau trys metai, nors ir prieštarauja teisingumo bei protingumo principams. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodyta kaip ieškovas turėjo kreiptis į atsakovę ir koks norminis aktas reguliuoja tokį kreipimąsi. Šie argumentai pateikiami taip tarsi atsakovės atstovams nebūtų žinoma, kokia patalpų būklė buvo priėmus naudotis ginčo patalpas ir nuomos sutarčių 3.4 p. nustatantis pareigą nuomininkui grąžinti patalpas tinkamos naudoti būklės ir 2006-08-31 bei 2007-12-29 sutarčių 2.3 p., kuriais nuomininkas įsipareigojo prižiūrėti pastatui priskirtą teritoriją. Atsakovės atstovai žino, kokio žemės sklypo (t. l, b. l. 98, 108) valdytojas yra ieškovas, nes atsakovės naudojamas žemės sklypas ribojasi su ieškovo valdomu žemės sklypu.Apeliacinio skundo preambulėje visiškai teisingai nurodoma, kad ginčas kilo iš nuomos teisinių santykių, todėl turėtų būti taikoma ne bendra CK 6.281 str. norma kaip teigia apeliantė, o konkrečios Civilinio kodekso normos reguliuojančios civilinius teisinius santykius pasibaigus nuomos sutarčiai. CK 6.499 str. 1 dalis nustato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. O CK 6.500 str. nustato, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Taigi įstatymų leidėjas nenumato jokio nuostolių atlyginimo natūra, pasibaigus nuomos teisiniams santykiams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinusi ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš patalpų nuomos teisinių santykių, susidarius situacijai, kai ieškovo vertinimu, atsakovas grąžino išnuomotas patalpas ieškovui pabloginęs šių patalpų būklę, dėl ko ieškovas patiria nuostolius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko įgalioto asmens, remiantis Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 02-05-6884, 2004 m. rugpjūčio 11 d. su ieškovu V. S. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2004-0063, pagal kurią ieškovui buvo išnuomota 0,3874 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) dvidešimčiai metų (1 t., b. l. 8–9). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad šiuo metu ieškovui išnuomoto žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ant prieš tai minėto žemės sklypo stovi ieškovui nuo 1999 m. liepos 15 d. (1 t., b. l. 133) nuosavybės teise priklausantis pastatas – garažas, bendro ploto 711,26 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 11–17, 98).

2004 m. rugpjūčio 23 d. ieškovo V. S. įgaliotas asmuo P. S., veikiantis pagal 2002 m. birželio 6 d. išduotą įgaliojimą, su atsakovu UAB „Gurda“ sudarė nuomos sutartį Nr. 04/08/23, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui jam nuosavybės teise priklausantį garažą, (duomenys neskelbtini), bendro ploto 711,26 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. (1 t., b. l. 18). 2005 m. rugpjūčio 31 d. sudarė kitą tų pačių patalpų nuomos sutartį Nr. 05/08/31, kuri galiojo iki 2006 m. rugsėjo 1 d. (1 t., b. l. 19). 2006 m. rugpjūčio 31 d. šalys sudarė tų pačių patalpų nuomos sutartį Nr. 06/08/31, kuri galiojo iki 2007 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 20). 2007 m. gruodžio 29 d. dar kartą sudarė tų pačių patalpų nuomos sutartį Nr. 12/29SB, kuri galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 21). Taigi, iš šių įrodymų matyti, kad tarp šalių nekilnojamojo turto – garažo nuomos santykiai buvo susiklostę laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, tačiau ieškovas nurodė, kad nuomos santykiai tarp šalių tęsėsi toliau ir atsakovas pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus turi vykdyti toliau.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalį pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartis gali būti terminuota ir neterminuota (CK 6.479 str. 1 d.). Jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 str.).

Ieškovas aplinkybę, kad tarp šalių nuomos teisiniai santykiai tęsėsi po 2008 m. gruodžio 31 d., įrodinėja P. S. rašytais raštais, adresuotais atsakovo direktorei (1 t., b. l. 22–29). 2009 m. gegužės 14 d. P. S. raštu kreipėsi į atsakovą, kuriame nurodė, kad vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, esminių nesutarimų tarp šalių nebuvo, tačiau pabrėžė, kad nuomininkas nevykdo nuomos sutarties 2.5 punkto, kuriame nuomininkas buvo įsipareigojęs prižiūrėti pastatui priskirtą teritoriją (1 t., b. l. 22). Šiuo raštu buvo paprašyta atsakovo atlikti darbus: išnaikinti krūmus tarp pastatų; surinkti ir išvežti nuo teritorijos prieš tris mėnesius suverstą statybinį laužą; surinkti ir pašalinti nuo teritorijos įvairias įpakavimų atliekas, drožlių plokščių laužą, senas baldų dalis, putų polistirolo atliekas ir kitokias šiukšles; nušienauti visą teritoriją, kurioje mėtosi šiukšlės ir statybinis laužas.

2009 m. lapkričio 30 d. P. S. pakartotinai raštu kreipėsi į atsakovą ir priminė, kokių darbų atsakovas neatliko: nesurinktas ir neišvežtas statybinis laužas iš teritorijos; nesurinktos ir nepašalintos drožlių plokščių ir baldų dalys; iškirsti ne visi krūmai tarp pastatų, nepašalintos iškirstos šakos, senos padangos ir kita; nesutvarkytos patalpos pastato pirmame aukšte (neišardytos pertvaros ir kita) (1 t., b. l. 23).

2011 m. gegužės 3 d. P. S. rašytas raštas atsakovei yra bendro pobūdžio pretenzija, kurioje P. S. reiškė nepasitenkinimą atsakovo direktorei, tačiau nieko konkretaus nenurodė (1 t., b. l. 24).

2011 m. rugsėjo 23 d. P. S., veikdamas kaip ieškovo V. S. įgaliotas asmuo, vėl kreipėsi į atsakovo direktorę su pretenzijomis ir reikalavimu atlikti darbus: neišvalyta teritorija, kurioje nuo seno suverstas statybinis laužas; tarpe tarp pastatų neišnaikinti medžiai, pašalinti senas padangas, skardinius ortakius – vamzdžius, plokščių, medienos ir šiferio laužą; iš patalpų išsigabenti likusius įrengimus ir įrangą; likviduoti savavališkai prie pastato priblokuotas pašiūres; išspręsti pastato stogo problemą, atsiradusią savavališkai nuardžius šiferio dangą ir išardžius dalį konstrukcijų (1 t., b. l. 25).

2011 m. spalio 14 d. P. S. su atsakovu UAB „Gurda“ pasirašė aktą, kuriame nurodė, kad P. S. perdavė, o atsakovo atstovas priėmė įrengimus: medžio frezavimo stakles; cikloną drožlių surinkimui; vamzdžių lankstymo stakles ir priedus prie jų (1 t., b. l. 26).

2011 m. gruodžio 18 d., 20 d., 22 d. P. S. savo raštuose atsakovui toliau reiškė bendro pobūdžio nepasitenkinimą ir ragino vykdyti įsipareigojimus (1 t., b. l. 27–29).

Pažymėtina, kad iš šių aptartų byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar pasibaigus terminuotos nuomos sutarties galiojimui atsakovas toliau nuomojo ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, ar liko tik dalis atsakovui priklausančių įrenginių ir atsakovas iš nuomojamos patalpos išsikraustė. Be to, iš byloje esančio įgaliojimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., b. l. 146) matyti, kad ieškovas V. S. 1999 m. rugsėjo 21 d. suteikė įgaliojimus P. S. valdyti, tvarkyti bei dispnuoti garažu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šis įgaliojimas galiojo tris metus, t.y. iki 2002 m. rugsėjo 21 d.. Kito įgaliojimo byloje, kuriuo remiantis P. S. laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 23 d. (1 t., b. l. 18) iki 2011 m. spalio 14 d. (1 t., b. l. 26) veikė kaip ieškovo V. S. atstovas, rašė atsakovui įvairius raštus ir reikalavo atlikti įvairius darbus. Esant nustatytoms aplinkybėms, negalima daryti kategoriškos išvados, kad pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui, nuomos teisiniai santykiai toliau tęsėsi, dėl to nėra pagrindo teigti, kad nuomos sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 str.). Be to, kaip jau buvo minėta, byloje nėra įgaliojimo, kuriuo remiantis P. S. turėjo pareigą veikti ieškovo V. S. vardu ir raginti atsakovą vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Apeliantas atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad raštai, kuriais ieškovo įgaliotas asmuo P. S. rašė atsakovui, yra tiesiog bendro pobūdžio nepasitenkinimo išreiškimas arba reikalavimai, išeinantys už nuomos sutartimi reguliuojamų santykių ribų, vien jau dėl to, kad ieškovas rašė apie patalpas, esančias kitu adresu - (duomenys neskelbtini) (t. I, b.1.22-29), o ginčo patalpos yra (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas jau prieš tai nustatė, kad žemės sklypo, kuriame stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis garažas, buvęs adresas (duomenys neskelbtini), o šiuo metu šio žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini) j. Toks pats adresas šiuo metu yra ir ieškovui priklausančio garažo. Šie duomenys nustatyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, todėl apelianto teiginiai, kad neteisingai nurodyti raštuose adresai atmestini, kaip nepagrįsti.

Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nevykdė 2007 m. gruodžio 29 d. nuomos sutarties 2.5 punkto, kuriame atsakovas buvo įsipareigojęs prižiūrėti pastatui priskirtą teritoriją. Atsakovas žodiniu susitarimu turėjo iškirsti tarp pastatų išaugusius krūmus, kurie trukdo remontuoti garažo stogą ir jį ardo. Be to, atsakovas neišvežė sukauptų šiukšlių, kurios liko nuo baldų gaminimo bei nenušienavo teritorijos.

Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 str. 1 d.). Pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.531 str. 1 d.). Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį kartu su nuomos dalyku nuomininkui perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ar įrenginių užimtu žemės sklypu, būtinu jiems naudoti pagal paskirtį (CK 6.532 str. 1 d.). Jeigu žemės sklypas, kuriame yra išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuosavybės teise nuomotojui nepriklauso, tai tokių pastatų, statinių ar įrenginių nuoma be žemės sklypo savininko sutikimo leidžiama tik tais atvejais, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar žemės sklypo savininko ir pastatų, statinių ar įrenginių nuomotojo sutarčiai (CK 6.532 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklypo (0,3874 ha ploto) savininkas, sudarant 2004 m. rugpjūčio 31 d. nuomos sutartį buvo Lietuvos Respublika, tačiau ją atstovaujančio Kauno apskrities viršininko sutikimo išnuomoti garažą, esantį ant valstybei nuosavybės teise priklausančio sklypo, nebuvo. Nuo 2004 m. gruodžio 9 d. šio po ieškovui priklausančio garažo esančio žemės sklypo nuosavybės teisės perėjo tretiesiems – fiziniams asmenims D. K. ir I. J.. Valstybinės žemės nuomos sutarties 14 punkte nustatyta, kad nuomininkas turi teisę išnuomotą žemę subnuomoti tik gavęs nuomotojo rašytinį sutikimą. Duomenų byloje apie tai, jog šie fiziniai asmenys, tęsiantis tarp ieškovo ir atsakovo garažo nuomos teisiniams santykiams, davė ieškovui sutikimus išnuomoti garažą atsakovui – nėra.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui priklausančiam statiniui yra priskirta konkreti sklypo teritorija. Prieš tai apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovui ieškovas išnuomojo tik pastatą – garažą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas atsakovui subnuomojo ir žemės sklypą, todėl nėra aišku, kokią teritorijos dalį, ar visą teritoriją ( 3874 kv.m.) nuomos sutartimi buvo įsipareigojęs prižiūrėti atsakovas ir kokia apimtimi. Be to, iš nuomos sutarties 2.5 punkto nėra aišku, kaip turėjo prižiūrėti teritoriją atsakovas. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad teritorijoje esantis įvairus statybinis laužas, šiukšlės yra paliktos būtent atsakovo.

Taigi, atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, neaišku, kokiu pagrindu P. S. reikalavo atsakovą atlikti įvairius darbus (nušienauti teritoriją, išsivežti šiukšles, išnaikinti krūmus ir pan.), nes nuomos sutartyje konkrečiai neapibrėžta, kaip turėjo būti prižiūrima teritorija, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimo dėl teritorijos sutvarkymo tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas kaip neįrodytą atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo įrengus pertvaras, kanalizaciją, šviesduobes, švieslangius ir kitus pertvarkymo įrengimus. Apelianto vertinimu, atsakovas savavališkai atliko šiuos įrengimus, kurie blogina pasato būklę, todėl teismas nepagrįstai nesirėmė UAB „Skena“ ekspertizės ataskaita, kurioje nurodyta, jog šių padarinių likvidavimui reikalinga 19.809,79 Lt.

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 str.).

Kaip matyti iš ieškinio ir abiejų šalių apeliacinių skundų, ieškovas realių nuostolių dėl išnuomoto daikto pabloginimo nepatyrė, t.y. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos jis galimai patirs ateityje, kai teks pačiam ieškovui padaryti visus darbus, kuriuos turėjo atlikti atsakovas. Nuostolių dydį ieškovas įrodinėja UAB „Skena“ atlikta ataskaita.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. sausio 23 d. UAB „Įraža“ atliko ekspertizę ir padarė išvadą, kad garažo paskirties pastatas, esantis Vilniaus g. 3A, Karmėlavoje, Kauno r., nuomininko UAB „Gurda“ buvo savavališkai rekonstruotas, nesilaikius esminių statinio reikalavimų, ir šie nuomininko savavališkai atliktų darbų padariniai turi būti šalinami, o pastato konstrukcijos turi būti stiprinamos pagal nustatyta tvarka parengtą projektą (2 t., b. l. 190–193). Kaip matyti iš atliktos ekspertizės, ekspertas rėmėsi ieškovo pateiktais dokumentais bei atsakovo teismui pateikti priešieškiniu, tačiau šia ekspertize remtis teismas neturi pagrindo, kadangi joje nėra konstatuota, kada konkrečiai atsirado savavališkai pastatyti statiniai, kuo remiantis nustatė, jog juos pastatė atsakovas, ir ar iš viso jie gali būti pagal eksperto išvadas vadinami savavališkais statiniais.

2011 m. gruodžio 22 d. UAB „Skena“ ieškovo užsakymu paskaičiavo, kad norint atstatyti ieškovui priklausančio pastato būklę į buvusią iki išnuomojant atsakovui (priedas prie 1 tomo) reikia 70.716,10 Lt. 2013 m. vasario 19 d. UAB „Skena“ ieškovo užsakymu papildomai paskaičiavo, kad atstatomieji darbai likviduojant ieškovui priklausančiame pastate esančias šviesduobes kainuotų dar 19.809,79 Lt (3 t., b. l. 42–46). Taigi, ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kiek galėtų kainuoti darbai, kuriuos ieškovo vertinimu reikia atlikti, kad jam priklausančio pastato būklė būtų grąžinta į būseną iki išnuomojant atsakovui, t.y. ieškovas atlikdamas šiuos darbus patirtų iš viso 90.525,89 Lt nuostolių.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkybė, kad asmuo ginčo statinį stato neturėdamas jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti ginčo statybą savavališka. Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Pažymėtina, kad statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kurio 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Nagrinėjamoje byloje valstybinės statybos inspekcijos akto ar išvados, jog ieškovui priklausančiame pastate atsakovas savavališkai ką nors pastatė ar įrengė, nėra, todėl teismas vadovautis UAB „Įranga“ ar UAB „Skena“ atliktomis išvadomis dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, bylos nagrinėjimo metu paskirta ir atlikta statybos ekspertizė, kurioje yra nurodyta, kad ginčo pastate po 2004 metų vyko kai kurie pastato pertvarkymo darbai, bet ir šioje išvadoje nėra konstatuota, kad juos atliko būtent atsakovas (3 t., b. l. 88–100).

CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

Nagrinėjamoje byloje šalys nuomos sutartimi susitarė, kad nuomininkas naudosis patalpomis pagal jų paskirtį, laikysis darbo saugos, elektrosaugos ir priešgaisrinio saugumo reikalavimų, mokės nuomos mokestį, nesubnuomos patalpų tretiesiems asmenims, grąžins patalpas tinkamos naudoti būklės (Sutarties 2.1 – 2.4 punktai). Nustatyta, kad atsakovas įgyvendino nuomos sutartyje nurodytą sąlygą naudoti negyvenamąsias patalpas komercinei veiklai pagal teisės norminių aktų reikalavimus ir neatliko jokių priešingų teisei veiksmų. CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. Kad ši sąlyga būtų nustatyta labai svarbus sutarties sąlygų tikrojo turinio nustatymas. Tinkamai nenustačius sutarties (sutarčių) tikrųjų sąlygų ir šalių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų turinio, nėra galimybės tarp šalių susiklosčiusiems ginčo santykiams pritaikyti materialinės teisės normas. Patalpų pritaikymas nuomininko veiklai, teismo vertinimu, nelaikytinas patalpų pabloginimu. Be to, byloje nėra įrodymų, kaip tai nulėmė tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimą (CK 6.500 straipsnis). Juo labiau, teismas prieš tai nustatė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kada tiksliai atsirado ieškovo minimi pertvarkymai, ar tai yra statinio pabloginimas, kas šiuos darbus konkrečiai atliko, bei kokią realią žalą patyrė ieškovas. Pagal CK 6.281 straipsnio 1 dalį priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoti atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti nuostolius. Taigi, sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ne realiai jau patirtus nuostolius, bet galimus nuostolius, kuriuos jis galėtų patirti, jeigu atlikinėtų ekspertų sąmatose nurodytus darbus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė visų civilinei atsakovo atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo spalio 6 d. sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nusprendus atsakovo apeliacinį skundą patenkinti, iš ieškovo ieškinį atmesti, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies 1694,00 Lt sumokėjimas (1 t., b. l. 53), todėl ši suma priteistina iš ieškovo. Kadangi nagrinėjamoje byloje tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmesti, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos.

Pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų, iš abiejų šalių priteistinos po lygiai (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi, 96 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas ir iš atsakovo UAB „Gurda“ priteista 23.446,79 Lt (6790,65 Eur) nuostolių atlyginimui, 265,80 Lt (76,98 Eur) žyminio mokesčio, 520,00 Lt (150,60 Eur) už teisinę pagalbą, 520,00 Lt (150,60 Eur) už byloje atliktą ekspertizę, 84,76 Lt (24,54 Eur) už antstolio paslaugas ieškovo V. S. naudai panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo V. S. ieškinį atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti sekančiai:

Priteisti iš ieškovo V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 490,62 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų 62 ct) (1694,00 Lt) žyminio mokesčio ir 9,66 Eur (devynis eurus 66 ct) (19,32 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo UAB „Gurda“ (j.a.k. 134709536) 9,66 Eur (devynis eurus 66 ct) (19,32 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.