Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gurda“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį UAB „Gurda“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Apelianto nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas dėl aplinkybių, priklausančių nuo atsakovo.

2. Teismo nutartyje visiškai nepasisakyta dėl faktinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Dėl nutarties neapibrėžtumo susidarė prielaidos situacijai, kai gali būti apribotos atsakovo teisės laisvai disponuoti turtu, kurio vertė keleriopai viršija toje teismo nutartyje nurodytą areštuotino turto vertę.

Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus ar yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas nebus įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo vertinimu, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalaujama priteisti suma yra didelė – 70 716,10 Lt, kas gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas gera valia atlyginti žalą vengia, todėl nesiėmus žalos atlyginimo užtikrinimo priemonių, žalos išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas dėl aplinkybių, priklausančių nuo atsakovo.

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo naštą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tai gali būti duomenys iš viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenys bei duomenys iš sąskaitų apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus ir kiti. Jeigu pagal ieškovo pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovas neteikia kitų aukščiau paminėtų duomenų, daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė, negalima. Nors teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė nepranešęs atsakovui (CPK 147 straipsnio 1 dalis), tačiau teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, iš atsakovo nebuvo atimta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, pateikti savo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus Tačiau apeliantas, norėdamas įrodyti, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra jokios grėsmes, nepateikė jo gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ekonomiškumo principo, nes pirmiausia nurodė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą ir tik jo nesant, pinigines lėšas, be to, areštas taikytas ieškinio sumai.

Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.