- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-473-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03676-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Euro sofa“
- Ieškovas
- R. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Danguolės Martinavičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro sofa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euro sofa“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės UAB „Euro sofa“ įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir atleidimo iš darbo; pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 p., t. y. drausminės atsakomybės tvarka neteisėtu; priteisti vidutinį darbo užmokestį po 3 111,54 Lt kas mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-02-25) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; nustatyti, kad tarp jo ir atsakovės sudarytoji 2010-01-19 darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo teismo procesinio sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti 6 223,08 Lt išeitinę išmoką, numatytą DK 140 str.1 d. 2 p., negrąžinant į darbą, nes bus sudarytos nepalankios sąlygos toliau dirbti; priteisti iš atsakovės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2010-01-19 dirbo UAB „Euro sofa“ baldų gamybos cecho meistru, o nuo 2010-02-08 – technikos inžinieriumi. 2011-02-24 jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad laiku nebuvo pakeistos nesaugių klijų žarnos. Ieškovas teigė, kad nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai, nes nebuvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, ir nurodė, kad 2010-04-23 buvo atliktas klijų žarnų keitimas, pagal žarnų gamintojų ir tiekėjų rekomendacijas klijų žarnas siūloma keisti kas metai, todėl sekantis keitimas buvo planuojamas vasario mėnesį. 2010 m. gruodžio mėn. buvo suorganizuotas susitikimas su UAB „Lakmalit“ ir paruoštas projektas su sąmata montuoti patikimą klijų padavimo sistemą su oro nutraukimo kabinomis. Projektas buvo aptartas su įmonės vadovais, tačiau įmonės vadovui nusprendus, kad kol paaiškės galutinė klijavimo vieta ir bus galimybė įgyvendinti UAB „Lakmalit“ siūlomą projektą, reikalinga keisti klijų žarnas įprasta tvarka. 2011 m. sausio mėn. buvo atlikta galimų tiekėjų apklausa dėl klijų žarnų, klijų žarnos buvo pateiktos ir klijų linija buvo permontuota 2011-02-18. Kadangi darbas buvo atliktas, ieškovas teigė, kad nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai, be to, įsakyme nenurodoma, kokias tarnybines instrukcijas ir taisykles jis pažeidė, kokios aplinkybės įrodo tariamą aplaidumą.
Ieškovas nurodė, kad 2011-02-25 jam buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 7 p. Remiantis 2011-02-24 vyr. buhalterės tarnybiniu pranešimu, jog buhalterinės apskaitos dokumentuose prekės buvo nurašytos anksčiau laiko, buvo sudaryta komisija prekių paieškai įmonės teritorijoje. Ieškovas teigė, kad komisijos surašytas aktas neatitinka tikrovės, nes įrankiai nėra niekur dingę, yra įmonės teritorijoje, tačiau jam nebuvo leista nieko paaiškinti, buvo elgiamasi šališkai. Ieškovo manymu, jį buvo siekiama atleisti, kad į jo vietą būtų galima priimti kitą darbuotoją. Dėl neteisėto atleidimo nukentėjo jo reputacija, tai pakenkė jo sveikatai, jį žemina ir žeidžia, todėl ieškovas prašė priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu ir panaikino UAB „Euro sofa“ generalinės direktorės D. U. 2011-02-25 įsakymą Nr. 27 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, remiantis Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto, normas – skyrimo UAB „Euro sofa“ technikos inžinieriui R. K.; įpareigojo UAB „Euro sofa“ pakeisti R. K. dokumentuose atleidimo duomenis, įrašant, jog jis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos yra atleistas iš pareigų pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį (darbo sutarties nutraukimas teismo sprendimu); priteisė iš atsakovės 3 111,54 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2011-02-25 iki šio sprendimo įvykdymo dienos ieškovui atskaičiuojant mokesčius į biudžetą įstatymų nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovės ieškovui 6 223,08 Lt išeitinę išmoką, atskaičiavus mokesčius į biudžetą įstatymų nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovės ieškovui 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atskaitant mokesčius į biudžetą įstatymų nustatyta tvarka; priteisė ieškovui iš atsakovės 2 618 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad UAB „Euro sofa“ gamybos vadovas J. B. dėl porolono klijų žarnų tarnybiniu 2011-02-15 prašymu informavo bendrovės vadovę, jog iki šiol (2011-02-15) nepakeistos nesaugios porolono klijų žarnos, nors 2010 m. gruodžio mėn. su inžinieriumi R. K. buvo sutarta jas pakeisti. Bendrovės vadovė tą pačią dieną paprašė ieškovo pasiaiškinti, kodėl apie tai ji nebuvo informuota ir kodėl laiku nebuvo užsakyta. Ieškovas 2011-02-22 tarnybiniu pranešimu direktorei išsamiai paaiškino dėl klijų žarnų keitimo, eksploatacijos, derybų su gamintojais dėl įsigijimo, taip pat pranešė, jog 2011-02-18 gavus užsakytas žarnas, jos buvo pakeistos anksčiau, negu siūlo žarnų gamintojai ar numatyta tiekėjų rekomendacijose. Darbdavys, remdamasis 2011-02-15 gamybos vadovo tarnybiniu pranešimu dėl nesaugių klijų žarnų pakeitimo, įvertinęs darbuotojo tarnybinį pranešimą bei atsižvelgęs į tai, kad už aplaidumą atliekant tiesiogines pareigas jam 2010-05-28 buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba, 2011-02-24 priėmė įsakymą Nr. 26 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo už aplaidumą atliekant savo tiesiogines pareigas skyrimo. Teismas pažymėjo, kad dėl planinio įrenginių keitimo turėjo būti aiškiai bendrovėje apsispręsta ne tik pokalbiu tarp gamybos vadovo ir technikos inžinieriaus, o išreikšta rašytine forma, tačiau iš bylos duomenų teismas darė išvadą, kad ieškovas suprato, dėl ko iš jo reikalauja bendrovės vadovė pasiaiškinimo, bet pateikė tarnybinį pranešimą, kuris atsakovės buvo įvertintas kaip pasiaiškinimas ir taikyta drausminė nuobauda. Nenustačius esminių drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimų, teismas konstatavo, kad drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovui taikyta tinkamai, todėl nėra pagrindo ieškovo motyvais jos naikinti.
Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė, pateikusi 2011-02-24 ieškovui susipažinti su įsakymu apie jam paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, raštu pareikalavo iš ieškovo iki tos pačios dienos (2011-02-24) 16 val. dėl kito darbo drausmės (įrankių nurašymo ir jų laikymo kabinete) pažeidimo raštu pasiaiškinti: siūlė pateikti visus turimus dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais grįs savo pasiaiškinimą. Faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovui nebuvo leista (duotas protingas terminas) surinkti rašytinius įrodymus, esančius technikos inžinieriaus darbo priemonėje – kompiuterio laikmenose – bei pasiaiškinimui surašyti suteikė tik keliasdešimt minučių. Tokiu būdu, ieškovo paaiškinimas 2011-02-24 darbo pabaigoje buvo išgautas. Sekančią dieną – 2011-02-25 – pagal Finansų vadovės – vyr. buhalterės R. G. 2011-02-24 tarnybinį pranešimą, 2011-02-24 įrankių paieškos aktą, ieškovo 2011-02-24 pasiaiškinimą bei įvertinę 2010-05-28 ir vakarykščiai (2011-02-24) paskirtas drausmines nuobaudas, inkriminuojant šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo požymių, ieškovas 2011-02-25 atleistas iš darbo. Ieškovas, susipažindamas su 2011-02-25 įsakymu dėl atleidimo, užrašė, kad iš minimų pažeidimų neaišku, kokius norminius dokumentus ar įmonėje nustatytą tvarką jis yra pažeidęs. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, grindžiančių ieškovo darbo drausmės pažeidimą, todėl ieškovo atlikti veiksmai (įrankių užsakymo ir įsigijimo, jų nurašymo ir laikymo tvarka) negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas, nes atsakovas tokių bendrovėje nustatytų taisyklių nepateikė. Taip pat nepateikti jokie duomenys, pagrindžiantys įrankių/daiktų trūkumą, todėl atsakovo paskirtą ieškovui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – pripažino neteisėtu. Be to, terminas pateikti pasiaiškinimą ieškovui buvo suteiktas tik formaliai. Teismas pažymėjo, jog atsakovė teigė, kad ieškovas pažeidė vidaus tvarkos taisykles, pareigas atliko atmestinai, savavaliavo ir nepakluso tiesioginių vadovų reikalavimams, daug reikalingų gamybai įrankių laikė savo kabinete, nedavė jų darbuotojams, kuriuos teko pirkti pakartotinai, t. y. norėjo sukliudyti tinkamam bendrovės funkcionavimui, tačiau tokių teiginiai atsakovė nepagrindė ir neįrodė. Pripažinęs, kad ieškovas atleistas be teisinio pagrindo, teismas konstatavo, jog darbdavys privalo ieškovui sumokėti už visą priverstinės pravaikštos laiką vidutinį mėnesinį atlyginimą nuo 2011-02-25 kas mėnesį po 3 111,54 Lt iki sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas pažymėjo, kad ieškovas, sužinojęs, jog yra atleidžiamas iš darbo dėl to, kad įtariamas daiktų pasisavinimu bei apskritai pažeidžia bendrovės vidaus tvarką, nesistengia veikti bendrovės labui, patyrė stresą, pablogėjo sveikata, pašlijo jo reputacija tarp draugų, buvusių bendradarbių ir net šeimoje, todėl padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, ir priteisė ieškovui iš atsakovės 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010 m. balandžio mėn. vykusiame susirinkime buvo nustatyta aiški įrankių ir medžiagų administravimo tvarka ir taisyklės. Be to, dar 2010-03-02 susirinkimo protokole buvo užfiksuota ieškovo pareiga informuoti apie situaciją, susijusią su įrankių naudojimu, sugadinimu ir pan. Protokoluose buvo nustatytos konkrečios taisyklės, kaip elgtis su įrankiais, kur juos laikyti, tačiau ieškovas šių taisyklių nesilaikė, todėl jam pagrįstai buvo skirta nuobauda, o teismas neteisingai vertino įrodymus, jog nebuvo taisyklių dėl įrankių laikymo, nurašymo. 2011-02-24 buvo sudaryta komisija, kuri nustatė įrankių dingimą. Komisija 2011-10-24 surado dingusius įrankius ieškovo kabinete, buvo surašytas aktas ir tai patvirtina, kad byloje esantys įrodymai buvo netinkamai ištirti ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog drausminė nuobauda buvo paskirta nesudarius sąlygų darbuotojui pasiaiškinti, nes tariamai pasiaiškinimui buvo suteiktos tik kelios valandos. Apeliantė pažymi, kad ieškovui buvo suteikta beveik visa darbo diena pasiaiškinti, ieškovas nepareiškė jokių pastabų dėl pasiaiškinimui skirto laiko trukmės, jis tik bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neva nebuvo skirta pakankamai laiko. Ieškovas tą pačią dieną surašė paaiškinimus, taip pat pateikė ir šaltkalvio I. B. paaiškinimą, tai rodo, kad ieškovui buvo pakankamai laiko pateikti paaiškinimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina apie ieškovo pasikėsinimą pasisavinti galvučių rinkinį ir akumuliatorių, todėl ieškovui pagrįstai buvo skirta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo priteistas 5 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas jokiais dokumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-12 sprendimą bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog įmonėje būtų nustatytos ir reglamentuotos taisyklės, nustatančios, kaip turėtų būti vykdomi susirinkimuose priimti įsipareigojimai. Tai, kad įmonėje nebuvo taisyklių, reglamentavusių įrankių nurašymą, patvirtino ir pati finansų direktorė R. G.. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad laikyti darbo įrankius darbovietės teritorijoje – kabinete – buvo imperatyviai uždrausta, todėl negalėjo inkriminuoti daiktų pasisavinimo. Pažymi, kad įrankiai, kurių pasisavinimu atsakovė jį kaltina, laikantis bendrovėje nusistovėjusios tvarkos, buvo nurašyti gruodžio mėnesį, tuo tarpu jų pasigesta buvo tik vasario mėnesį ir tai akivaizdžiai įrodo, kad jis neturėjo jokių ketinimų pasisavinti šiuos įrankius. Ieškovas teigia, kad atsakovė apeliaciniame skunde nutyli informaciją apie 2010-12-31 nurašymo dokumentus, t. y. 2010-12-31 nurašymo aktas sudarytas iš dviejų lapų ir jame nėra ieškovo parašo, o įrankių sąrašas, kurį jis pasirašė, yra iš 3 lapų. Ieškovas teigia, jog tai, kad 2010-12-31 įrankių nurašymo akte nėra jo parašo, įrodo, kad įrankius nurašė kiti asmenys, o jis tai pažymėjo tik prekių likučių sąraše, sudarytame ir išspausdintame po 10 dienų, t. y. 2011-01-10. Ieškovo nuomone, teismas padarė teisingas išvadas, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai labiau leidžia manyti, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, grindžiamų apie neva padarytą darbo drausmės pažeidimą, todėl pagrįstai konstatuota, kad griežčiausia drausminė nuobauda yra neteisėta. Be to, nors įstatymas numato, kad pasiaiškinimui pateikti turi būti nustatytas protingas terminas, atsakovė darbo dienos pabaigoje suteikė tik keletą minučių pasiaiškinti dėl neva padaryto darbo drausmės pažeidimo ir taip pažeidė nuobaudos skyrimo tvarką. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad jis iš darbo buvo atleistas neteisėtai, teismas pagrįstai priteisė jam 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apeliantės skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas nuo 2010-01-19 buvo priimtas dirbti UAB „Euro sofa“ meistru, nuo 2010-02-08 pervestas dirbti technikos inžinieriumi. 2011-02-25 įsakymu ieškovas atleistas iš darbo remiantis DK 235 str. 2 d. 7 p. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tuo tikslu teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką veika, turinti vagystės, sukčiavimo požymių, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB ,,Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB ,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, susijusias su ieškovo padarytais nusižengimais. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-03-22 susirinkimo protokolu Nr. 4 ieškovas buvo įpareigotas iki 2010-03-31 pateikti finansų vadovei ataskaitą apie įrankių situaciją įmonėje (t. 1, b. l. 56), 2010-04-01 susirinkimo protokolo 6 p. nutarta įpareigoti ieškovą iki 2010-04-02 pateikti sugadintos detalės (porolono pjaustymo staklės) sugadinimo aktą, nurodyti priežastis, patirtus nuostolius ir kt. informaciją, ir nustatyta, kad ši tvarka turi būti taikoma kiekvienu detalių/įrankių sugadinimo atveju (t. 1, b. l. 78), 2010-04-09 susirinkimo protokolu nutarta, kad ieškovas skiriamas atsakingu už tai, kad iki 2010-04-16 įrankiai būtų perrašyti konkretiems darbuotojams (t. 1, b. l. 100). Teisėjų kolegija pažymi, jog būtent šie susirinkimo protokolai yra lokaliniai aktai, kuriais buvo nustatytos taisyklės, kaip turi būti nurašomi sugadinti įrankiai ir kas už tai atsakingas, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įmonėje jokiais poįstatyminiais aktais nebuvo reglamentuota įrankių laikymo ir nurašymo tvarka. Kaip jau buvo minėta, 2010-04-01 susirinkime buvo nustatyta, jog ieškovas yra atsakingas, kad kiekvienu detalių/įrankių sugadinimo atveju būtų surašomas sugadinimo aktas, nurodomos priežastys, patirti nuostoliai ir kt. informacija. Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 2010-12-10 buvo nupirktas galvučių rinkinys 1/2 29d. PROXXON, akumuliatorius PA12 12V 1.3AH MAKITA (t. 1, b. l. 55), kurie 2010-12-31 ieškovo buvo pateikti nurašyti (t. 1, b. l. 80), t. y. praėjus vos 20 dienų nuo jų įsigijimo. Dėl tokių ieškovo veiksmų buvo sudaryta komisija, kuri nurašytus įrankius rado ieškovo kabinete. Įmonės finansų vadovė 2011-02-24 surašė tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 52–53) , kuriame prašė išsiaiškinti, kodėl ieškovas buhalterijai nurodė nurašyti įrankius po 21 dienos naudojimo be jokių įrankių sugedimą patvirtinančių dokumentų. Ieškovas neneigė, jog minimi įrankiai buvo nurašyti, teigė, kad pradėti naudoti įrankiai pagal finansų vadovės nurodymą buvo nurašomi, kad nesikauptų apskaitoje (t. 1, b. l. 26), tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovas privalėjo surašyti sugadintų įrankių aktus, vadinasi, nurašyti įrankius galima buvo tik surašius tokį aktą. Šiuo atveju ieškovas šios tvarkos nesilaikė, nevykdė jam nustatyto pavedimo ir kažkodėl nurašė ką tik įsigytus įrankius. 2011-02-24 aktu dėl įrankių paieškos komisija patvirtino, kad ieškovo kabinete rado nurašytas prekes – galvučių rinkinį kabineto spintoje, o akumuliatorių ieškovo kabineto stalo stalčiuje (t. 1, b. l. 58). Komisija paliudijo, kad ieškovas laikydamas savo kabinete nuo įmonės buhalterinės apskaitos nurašytas prekes, kurios nuo pirkimo datos nebuvo atiduotos į gamybą, kėsinosi padaryti nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad tinkami naudoti įrankiai buvo rasti pas ieškovą, kad jie nebuvo apskaityti, nustatyta tvarka nebuvo perduoti konkretiems darbuotojams, darytina išvada, kad ieškovas ketino pasisavinti minėtus daiktus. Taigi įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos, leidžiančios darbdaviui traktuoti darbuotojo darbo pareigų pažeidimą DK 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu. Tai yra buvo konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai – nesurašytas sugadintų daiktų aktas, įrankiai neįtraukti į apskaitą; žalingi padariniai – įmonė dėl nurašytų tinkamų naudoti įrankių patyrė žalą; priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių ryšys – būtent dėl to, kad ieškovas nurašė tinkamus naudoti įrankius ir juos pasiliko, sau atsakovė patyrė žalą; darbuotojo kaltė – ieškovas žinojo apie įmonėje nustatytą darbo tvarką, jos nevykdė ir pats tai pripažino. Konstatavus, jog darbdavys turėjo pagrindą ieškovo veiksmus pripažinti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, darytina išvada, kad darbdavys turėjo teisinį pagrindą už jų padarymą nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Dėl termino pateikti paaiškinimą dėl nustatytų pažeidimų pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju darbdavys laikėsi DK 240 str. 1 d. numatyto reikalavimo, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų, t. y. iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui buvo skirta diena paaiškinimui surašyti ir ieškovas šia teise pasinaudojo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymuose nenustatyta, jog darbdaviui ir pažeidus DK 240 str. 1 d. reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. K. v. UAB „GEOTEC Baltija“, bylos Nr. 3K-3-93/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008), todėl, jeigu ir pripažinti, kad ieškovui buvo suteiktas nepakankamas laikas paaiškinimui pateikti, tai nebūtų pagrindas naikinti paskirtos nuobaudos. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą panaikindamas minėtą drausminę nuobaudą bei priteisdamas su neteisėtu atleidimu susijusias išmokas (DK 235 str. 2 d. 7 p., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, atmestinas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir dėl apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu nepasisakytina.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Atmetus ieškinį bei tenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos – 997 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą. Atsakovė taip pat prašo priteisti 6 037,50 Lt advokato išlaidų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Rekomenduojami dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 800 Lt nuo 2008-01-01 (Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės atstovas advokatas ruošė apeliacinį skundą, už kurį Rekomendacijų 8.9. punkte rekomenduojamas 3 MMA – 2 400 Lt užmokestis. Atsižvelgiant į tai, atsakovei priteistina iš ieškovo maksimalus advokato paslaugų užmokestis – 2 904 Lt su PVM, iš viso iš ieškovo priteistina 3 901 Lt (2 904 Lt + 997 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. K. ieškinys, palikti nepakeistą.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo dalį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo R. K. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. K. atsakovei UAB „Euro sofa“ 3 901 Lt bylinėjimosi išlaidų.