- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-205-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07928-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- V. P., R. V. P.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- K. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Gintauto Koriagino, Edvardo Palioko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. P. ir R. V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovams R. V. P., V. P., trečiajam asmeniui K. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti jai solidariai iš atsakovų R. V. P., V. P. (toliau – atsakovai) 16 508,81 Eur skolą, 12 496,74 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad išduotos valstybės garantijos pagrindu buto Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrindinei nuomininkei V. P. ir jos šeimos nariams – sutuoktiniui R. V. P. ir sūnui R. V. P. buvo suteiktas jų pasirinktas didesnės vertės butas Kaune, (duomenys neskelbtini). Šio buto 0,70 dalių, kurių vertė atitiko buto Kaune, (duomenys neskelbtini), rinkos vertę (194 000,00 Lt), buvo perduota minėtiems asmenims nuosavybės teise neatlygintinai, o už likusias 0,30 dalių buto turėjo būti sumokėta per 10 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 10 proc. vertės (8 379,99 Lt) sumokant iš karto po Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. A-1265 išleidimo. 2009 m. balandžio 1 d. su atsakovais ir R. V. P. buvo pasirašyta buto Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog valstybės garantijos turėtojai 10 proc. sumos (8 379,99 Lt) sumokėjo iki šios sutarties pasirašymo dienos, o likusius 75 419,92 Lt jie lieka skolingi ieškovei ir įsipareigoja sumokėti per 10 metų – kiekvienais metais iki balandžio 1 d. po 7 541,99 Lt. Atsakovai laiku įsipareigojimų nevykdė, todėl buvo informuoti apie skolą bei galimybę atidėti periodinių įmokų mokėjimą. Per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. buvo atlikti 6 mokėjimai. Neišmokėtos sumos likutis yra 16 508,81 Eur, delspinigiai sudaro 12 496,74 Eur. Byloje yra duomenys, kad V. P. sutuoktinis R. V. P. mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimą priėmė atsakovė V. P., kuriai 2012–2020 metais buvo primenama raštu apie pareigą mokėti skolą. Ieškinio senatis nepraleista, todėl prašo priteisti iš atsakovų solidariai skolą ir delspinigius.
3. Atsakovų ir trečiojo asmens atstovė nesutiko su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad ieškovės reikalaujama sumokėti už dalį buto pinigų suma nebeatitinka tikrosios buto vertės. Ieškovei perleidus butą Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti paslėpti gyvenamojo namo trūkumai. Ieškovė nesąžiningai nutylėjo, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsakovai mokės po 150,00 Eur per mėnesį, tai yra kasmet po 1 800,00 Eur vietoj sulygtų 2 184,31 Eur (7 541,99 Lt). Atsakovai tikėjosi, kad tokio susitarimo bus laikomasi, todėl nereiškė ieškovei pretenzijų dėl turto būklės. Ginčo išsprendimą taikiai patvirtina ieškovės veiksmai – ji sutiko su atsakovų atliekamais mokėjimais ir nereiškė pretenzijų. Atsakovai pripažįsta, jog ne visada laiku mokėjo nurodytas įmokas, nes atsakovė V. P. gauna mažą pensiją, o atsakovo R. V. P. sutuoktinė sunkiai serga, šeimos pajamos skiriamos gydymui. Dėl šių aplinkybių 17 708,81 Eur įsiskolinimas turėtų būti išdėstytas dalimis, kas mėnesį mokant po 200,00 Eur. Reikalavimui dėl delspinigių priteisimo prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovė V. P. 1/3 dalį buto paveldėjo po savo sutuoktinio R. V. P. mirties, tačiau ieškovė per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė kreditorinių reikalavimų. Naikinamasis terminas dėl kreditorinių reikalavimų pasibaigė 2020 m. vasario 12 d., todėl ieškinio dalis dėl 8 090,04 Eur priteisimo atmestina. Atsakovai nesutinka, kad jų skola solidari. Atsakovai 0,30 dalių buto įsigijo lygiomis dalimis, todėl kiekvienam pirkėjui buto dalis buvo parduodama už 8 090,04 Eur. Per visą laikotarpį ieškovė nereiškė reikalavimo dėl skolos mokėjimo atsakovui R. V. P.. Be to, reikalavimui dėl nesumokėtų 7 541,99 Lt (2 184,31 Eur) dydžio įmokų pasibaigė 10 metų ieškinio senaties terminas, nes ieškinys pareikštas 2022 m. birželio 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies.
- Priteisė solidariai iš atsakovų V. P. ir R. V. P. ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai 16 058,81 Eur skolą, šią sumą pervedant į ieškovės sąskaitą <...>, 635,63 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šias sumas pervedant į ieškovės sąskaitą <...>.
- Kitos patikslinto ieškinio dalies netenkino.
- Priteisė iš atsakovės V. P. 193,78 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
- Priteisė iš atsakovo R. V. P. 193,77 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai dėl skolos ir netesybų priteisimo kildinami iš šalių sudarytos ir notarine tvarka patvirtintos sutarties, kuria parduota dalis buto Kaune, (duomenys neskelbtini). Nors sutartyje yra nurodyta, jog pirkėjai perka 0,30 dalių buto Kaune, (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 1/3 dalį, tačiau nėra nurodyta, kad kainą pirkėjai moka dalimis (po lygiai ar kita proporcija). Iš sutarties sąlygų matyti, jog buto pardavėjai svarbu gauti sutartą kainą, tačiau jai nėra aktualu kokiomis dalimis pirkėjai (valstybės garantijos turėtojai) tas įmokas jai sumokės. Šiuo atveju solidari prievolė sumokėti kainą už buto dalį nepreziumuojama. Įstatymai imperatyviai nereglamentuoja susitarimų dėl kainos mokėjimo tvarkos, esant pirkėjų ar pardavėjų daugetui, todėl tokie susitarimai yra dispozityvūs. Iš atsakovo R. V. P. sąskaitos banke išrašų matyti, jog mokėjimuose yra nurodyti paaiškinimai, jog mokėjimas vykdomas pagal sutartį už perkamą didesnės vertės būstą, bet ne už atsakovei V. P. priklausančias buto dalis. Ieškovė turi teisę reikalauti iš abiejų atsakovų įvykdyti visą prievolę, neatsižvelgiant į tai, kad vienas iš pirkėjų – R. V. P. yra miręs.
6. Atsakovės V. P. vardu įregistruotoms buto dalims (taip pat ir paveldėtai iš palikėjo R. V. P.) yra įregistruotos žymos apie įsiskolinimą už įsigytą turtą, todėl jai perėjo ne tik palikėjo (jos sutuoktinio R. V. P.) turtinės teisės, bet ir turtinės pareigos, kurios buvo įregistruotos viešame registre. Atsakovai liko skolingi 16 508,81 Eur. Nors jie nurodo, kad tarėsi dėl kitokių sąlygų, tačiau nepateikė įrodymų, kad egzistuoja notariškai patvirtinti šalių sutarties pakeitimai.
7. Atsakovų atlikti įmokų mokėjimai patvirtina sutartinės prievolės pripažinimą ir nutraukė ieškinio senatį. Kadangi 10 metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, tai ieškovės reikalavimas dėl 16 058,81 Eur skolos priteisimo laikomas pagrįstu.
8. Šalys buvo sutarę dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo visos nesumokėtos sumos (Sutarties 6.2. punktas). Tokio dydžio delspinigiai nelaikomi neprotingo dydžio, todėl teisiškai pagrįsti.
9. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, todėl delspinigiai ieškovei priteisiami tik už 6 mėnesius. Iki pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovų skola buvo 17 558,81 Eur, nes atsakovai 1 050,00 Eur bendroje sumoje sumokėjo ieškovei po bylos iškėlimo teisme. Tai reiškia, kad iš atsakovų priteisiamų delspinigių dydis yra 635,63 Eur (17 558,81 Eur × 0,02 proc. × 181 dienos = 635,63 Eur), o kitoje dalyje reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkinamas. Skolininkai privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas (procesines) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl 5 procentų dydžio palūkanos priteistinos ieškovei iš atsakovų. Atsakovai prašymo išdėstyti ar atidėti sprendimo vykdymą nebepalaikė, todėl jis nesprendžiamas. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, taikyti ieškinio senatį, taikyti naikinamąjį terminą pareikšti kreditorinį ir ieškinį V. P. atžvilgiu atmesti, o R. V. P. atžvilgiu ieškinį tenkinti iš dalies – priteistą suma mažinti iki 6 633,83 Eur bei mažinti delspinigius arba 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas iš dalies patikslintas ieškinys ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
10.1. Teismas, priteisdamas solidariai iš atsakovų ieškovei 16 058,81 Eur, pažeidė materialines teisės normas. Sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad kiekvienas pirkėjas parduodamo buto 0,30 dalis buto (duomenys neskelbtini), Kaune įgijo lygiomis dalimis, t. y. po 1/3. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad parduodama buto dalis už 83 799,91 Lt (24 270,13 Eur), tai yra kiekvienam pirkėjui buto dalis buvo parduodama už 8 090,04 Eur. Sutartyje nėra nurodyta, kad už turtą pirkėjai moka solidariai, taip pat nėra nurodyta, kad pirkėjų atsakomybė pagal sutartį yra solidari.
10.2. Teismas turėjo vertinti, ar sutartyje numatyta, kad kaina mokama solidariai bei tai ar pirkėjų atsakomybė solidari. Teismas turėjo aiškintis atsakovų pareigos sumokėti kainą turinį, kuris priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Teismas pažeidė normas, reglamentuojančias sutartinę atsakomybę bei nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl pirkėjų, bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijusių turtą, mokėtinos kainos. Atsakovai niekada neįrodinėjo, kad pagal sutartį turėjo mokėti solidariai. Visas sutarties sąlygas yra nurodžiusi ieškovė, todėl teismas sutarties sąlygas turėjo aiškinti ieškovės nenaudai.
10.3. Pažeista CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas nenurodė jokių argumentų ir teisinio pagrindo, kodėl atsakovas R. V. P. turi mokėti už 1/3 dalį buto dalį, kurią atsakovė V. P. įgijo paveldėjimo būdu. Sąskaitos išrašai patvirtina, kad buvo mokama ne tik kaip nurodo teismas - pagal sutartį, bet ir už konkretų buto savininką, t. y. V. P., tokia teismo išvada padaryta pažeidžiant CPK 185 straipsnį, įrodymuose esantys faktiniai duomenys buvo vertinti selektyviai.
10.4. Teismas atmesdamas argumentus, jog praleistas CK 5.63 straipsnio terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti, netinkamai taikė materialines normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovė kreditorinį reikalavimą atsakovei V. P. turėjo pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau ieškovė, kaip palikėjo R. V. P. kreditorė, nepareiškė palikėjo įpėdinei V. P. kreditorinio reikalavimo per įstatyme nustatytą terminą. Naikinamasis 3 metų terminas baigėsi 2020 m. vasario 12 d. Ieškinys pareikštas 2022 m. birželio 1 d., kas patvirtina, kad kreditorinis reikalavimas pareikštas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalies terminą.
10.5. Ieškovė raginimuose sumokėti skolą nurodė V. P., o kitiems bendraturčiams nereiškė jokių reikalavimų ar pretenzijų. Kituose raginimuose ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė ne tik kad nereiškė kreditorinio reikalavimo dėl R. V. P. įsiskolinimo už įsigytą buto dalį, bet net nelaikė, kad jis yra skolingas, kadangi skolininkais nurodyti V. P. ir R. V. P..
10.6. Teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, netinkamai taikė materialines teisės normas. Sutinkamai su CK 1.110 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas prasideda pasibaigus kiekvienos įmokos sumokėjimo terminui, o nutraukiamas, kai skolininkas atlieka veiksmus, kuriais pripažįsta pradelstą prievolę. Tai, kad nebuvo pripažinta pradelsta prievolė patvirtina ieškovės pateikta įmokų ir delspinigių skaičiavimo suvestinė.
10.7. Už V. P. priklausančią buto dalį yra sumokėta 7 761,32 Eur, o atsižvelgiant į tai, kad dalyje reikalavimų už 2010 ir 2012 metus taikytina ieškinio senatis, ieškinys V. P. atžvilgiu atmestinas. Ieškinys atsakovo R. V. P. atžvilgiu gali būti tenkintinas 6 633,83 Eur sumai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutartimi buvo įsipareigojęs už įsigyjamą nuosavybės dalį sumokėti 8 090,04 Eur, reikalavimui už 2010 ir 2012 metus taikytina ieškinio senatis, tai yra atsakovo atžvilgiu senatis taikytina 1 456,21 Eur sumai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes mažintini ir delspinigiai.
11. Ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
11.1. Atsakovų skola nėra dalinė. Skolininkų pareiga solidari, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovų įvykdyti visą prievolę, nepriklausomai nuo to, kad R. V. P. mirė. Nei ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartyje, nei kituose dokumentuose nėra nurodoma, kad skola už ginčo butą yra dalinama į tris dalis. Kad apeliantai skolingi už ginčo butą ir skola yra solidari, apeliantai turėjo suprasti tiek iš pirkimo–pardavimo sutarties, tiek iš siųstų įspėjimų dėl skolos sumokėjimo. Ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad butas perkamas po 1/3 dalį, tačiau nėra sutariama, kad atsakovai likusią skolą moka dalimis, o nurodomas tik terminas ir bendra skola, išdėstyta 10 metų laikotarpiui.
11.2. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žyma apie įsiskolinimą už ginčo butą yra nuo 2009 m. balandžio 7 d., todėl apeliantai negali teigti, kad apie esantį įsiskolinimą ieškovei jiems nebuvo žinoma. Tai leidžia daryti išvadą, kad mirusiojo R. V. P. įpėdinei R. V. P. perėjo ne tik jo turtinės teisės, bet ir pareigos, kurios buvo įregistruotos viešajame registre. Ieškovė eilę metų (2012-2020 m.) siuntė apeliantams pranešimus apie esantį įsiskolinimą už ginčo butą ir tai dar kartą patvirtina, jog jie negalėjo nežinoti apie įsiskolinimą.
11.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos ir kad mokėjimo pavedimuose nurodyti įrašai, jog mokama už V. P. pagal sandorį patvirtina, jog mokama už ginčo butą, kuris įsigytas pagal valstybės garantiją ir sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nepatvirtina, kad ji mokėjo už 2/3 dalis buto. Tokiais mokėjimo pavedimais nebuvo siekiama patvirtinti, kad mokama už kažkurį asmenį, už kažkurią konkrečią būsto dalį, o tokie ,,išvedžiojimai“ atsirado tik tuomet, kai ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos mokėjimo.
11.4. Ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, kad 10 proc. sumos pirkėjai jau sumokėjo, o likusią (75 419,92 Lt) sumą įsipareigojo sumokėti per 10 metų, t. y. iki 2019 m. balandžio 1 d. Kadangi sutartyje buvo nurodytas prievolės įvykdymo terminas, nuo kurio pabaigos iki kreipimosi į teismą su ieškiniu nebuvo praėjęs 10 metų terminas, todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Apeliantai atliko skolos mokėjimo įmokas laikotarpiu nuo 2020 iki 2023 m., kas patvirtina, kad jie pripažino sutartinę prievolę, o jų sumokėjimas nutraukė ieškinio senaties terminą, nes bendrasis ieškinio senaties terminas (10 metų) nėra suėjęs.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
22. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad išduotos valstybės garantijos pagrindu buto Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrindinei nuomininkei atsakovei V. P. ir jos šeimos nariams – sutuoktiniui R. V. P. ir sūnui atsakovui R. V. P. buvo suteiktas jų pasirinktas didesnės vertės butas Kaune, (duomenys neskelbtini). Šio buto 0,70 dalių, kurių vertė atitiko buto Kaune, (duomenys neskelbtini), rinkos vertę (194 000,00 Lt), buvo perduota minėtiems asmenims nuosavybės teise neatlygintinai, o už likusias 0,30 dalių buto turėjo būti sumokėta per 10 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 10 proc. vertės (8379,99 Lt) sumokant iš karto po Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir ieškovė arba KMSA) direktoriaus 2009 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. A-1265 išleidimo. 2009 m. balandžio 1 d. su atsakovais ir R. V. P. buvo pasirašyta buto Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kurioje nurodyta, jog valstybės garantijos turėtojai 10 proc. sumos (8 379,99 Lt) sumokėjo iki šios sutarties pasirašymo dienos, o likusius 75 419,92 Lt jie lieka skolingi ieškovei ir įsipareigoja sumokėti per 10 metų – kiekvienais metais iki balandžio 1 d. po 7 541,99 Lt. Atsakovai laiku įsipareigojimų nevykdė, todėl buvo informuoti apie skolą bei galimybę atidėti periodinių įmokų mokėjimą. Neišmokėtos sumos likutis yra 16 508,81 Eur, delspinigiai sudaro 12 496,74 Eur. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš atsakovų V. P. ir R. V. P. ieškovei 16 058,81 Eur skolą ir 635,63 Eur delspinigių.
23. Apeliaciniame skunde atsakovai V. P. ir R. V. P. (toliau abu kartu – ir atsakovai arba apeliantai) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas solidariai iš atsakovų ieškovei 16 058,81 Eur, pažeidė materialines teisės normas, nes Sutartimi kiekvienas pirkėjas parduodamo buto 0,30 dalis įgijo lygiomis dalimis, t. y. po 1/3; Sutartyje nėra nurodyta, kad už turtą pirkėjai moka solidariai, ar kad jų atsakomybė pagal Sutartį yra solidari. Nesutikti su tokiais skundo teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo ir pripažįsta, kad sprendime neteisingai išspręstas atsakovų kaip bendraskolių atsakomybės rūšies klausimas.
24. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama. Pagal prievolių teisėje galiojančią bendrąją taisyklę, kai yra prievolės asmenų daugetas, laikoma, kad prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Taigi prievolių teisėje galioja priešinga prezumpcija – prievolė yra dalinė, išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytus atvejus, kai ji yra solidarioji. Toks teisinis reglamentavimas paaiškinamas esminiais dalinės ir solidariosios prievolės skirtumais. Solidarumas, ypač skolininko, apsunkina prievolės šalies teisinę padėtį. Dalinės prievolės atveju kiekvienas bendraskolis yra atsakingas tik už savo dalies, o ne visos prievoles įvykdymą.
25. Bylos duomenimis, 2009 m. balandžio 1 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sutartis) Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama KMSA, pardavė, o abu atsakovai ir R. V. P. pirko 0,30 dalis buto 35 su sandėliavimo patalpa, pažymėta R-39 (9,84 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 68,93 kv. m, Kaune, (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 1/3 dalį nuosavybės teise (Sutarties 1.1 papunktis). Tos pačios dienos 2009 m. balandžio 1 d. Perdavimo–priėmimo aktu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtas butas pirkėjams buvo perduotas. Sutarties 2.2 papunktyje numatyta, kad 0,70 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkėjams yra perduodamos neatlygintinai, kadangi jų vertė atitinka nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, vertę, t . y. 194 000 Lt, o likusias 0,30 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurių vertė 83 379,91 Lt valstybės garantijos turėtojai perka išsimokėtinai per 10 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iš jų ne mažiau kaip 10 procentų sumos – 8 379,91 Lt valstybės garantijos turėtojai 2009 m. kovo 30 d. yra pervedę į KMSA priklausančią sąskaitą, o likusius 75 419,92 Lt pirkėjai lieka skolingi KMSA ir įsipareigoja sumokėti per 10 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka <...>. Sutartyje nėra nurodyta, kad už įsigytą turtą pirkėjai moka solidariai, taip pat nėra nurodyta, kad pirkėjų atsakomybė pagal Sutartį yra solidari. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovai yra buto Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkai: V. P. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys buto (1/2 dalis buto paveldėta (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (asmeninė nuosavybė) ir 1/6 dalis įgyta 2009 m. įsakymo Nr. A-1265, 2009 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. balandžio 1 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu); atsakovui R. V. P. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis buto (įgyta 2009 m. įsakymo Nr. A-1265, 2009 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. balandžio 1 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu).
26. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovai apeliaciniame skunde, nesutikdami dėl solidarios atsakomybės pagal Sutartį, iš esmės pagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio mėn. 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2013 pateiktais išaiškinimais, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai bendraturčiai nekilnojamąjį turtą įgijo ne pagal atskiras pirkimo–pardavimo sutartis, o viena pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje jų teisės ir pareigos, išskyrus nuosavybės dalių nustatymą, neatskirtos, neindividualizuotos, ir abu (visi) turtą įgiję asmenys įvardyti bendrai „pirkėju“, laikytina, kad kiekvienas jų turėjo pareigą sumokėti sutartyje nustatytos kainos dalį, proporcingą nuosavybės teise įgyto turto daliai, jeigu nė vienas šių asmenų neįrodo, kad atskirai tarpusavyje susitarė kitaip, t. y. dėl neproporcingo gautoms dalims mokėjimo už bendra daline nuosavybe įgytas patalpas ir nustatė kiekvieno jų mokėtiną kainos dalį.
27. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, CK 6.5 straipsnis, CK 6.6 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė turi teisę reikalauti skolos sumokėjimo iš atsakovų solidariai, yra nepagrįsta. Skola ieškovei (įskaitant delspinigius) iš atsakovų turi būti priteista ne solidariai, o dalimis. Todėl sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Atsakovo R. V. P. Swedbank, AB banko sąskaitos išrašai apie mokėjimus, kurių paaiškinimuose nurodyta „už V. P. butą (did. vertės) (duomenys neskelbtini), pagal sutartį notar. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 1 d.“ patvirtina, kad pagal Sutartį yra sumokėta: 2010 m. balandžio 22 d. – 7 541,99 Lt; 2019 m. spalio 13 d. – 150,00 Eur; 2019 m. lapkričio 12 d. – 130,00 Eur; 2020 m. vasario 25 d. – 120,00 Eur; 2020 m. gegužės 31 d., 2020 m. rugpjūčio 11 d., 2020 m. lapkričio 15 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. vasario 21 d., 2021 m. gegužės 10 d., 2021 m. rugsėjo 24 d., 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. gruodžio 31 d. – po 150,00 Eur kiekvieną kartą; 2022 m. balandžio 15 d. – 200,00 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. liepos 18 d. – po 150,00 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. lapkričio 24 d. – po 200,00 Eur; 2023 m. vasario 15 d. – 300,00 Eur; 2023 m. balandžio 5 d. – 200,00 Eur. Tačiau tokie atliktų mokėjimų paaiškinimai nėra aiškūs ir pakankami išvadai, kad tai buvo mokama už konkretų buto savininką – tai yra V. P.: yra nurodomas konkretus objektas, už kurį mokama, bet ne subjektas, už kurį mokama. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovo banko sąskaitoje buvo ne jam priklausančios lėšos, kuriomis buvo atlikti mokėjimai už butą, ar buvo susitarimas atlikti mokėjimus už kitą asmenį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priešingai nei nurodo atsakovai apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad iš atsakovo sąskaitos banke mokėjimas vykdomas pagal Sutartį už perkamą didesnės vertės būstą (pagal pasirinktą būtent tokios formos valstybės garantiją), bet ne už atsakovei V. P. priklausančias buto dalis, ir vertina, kad tai yra atsakovo R. V. P. sumokėta kainos dalis – iš viso 5 334,31 Eur.
29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų skundo argumentus, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias kreditorinio reikalavimo pareiškimą ir toks pažeidimas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.
30. Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą, pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 14 pastraipa).
31. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei V. P. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys buto: 1/2 dalis buto paveldėta (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (asmeninė nuosavybė) ir 1/6 dalis įgyta 2009 m. įsakymo Nr. A-1265, 2009 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. balandžio 1 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2007 m. liepos 30 d. Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintiname gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. 2436, KMSA direktoriaus įsakymas Nr. A-1265 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), Kaune suteikimo ir jo dalies perdavimo neatlygintinai nuosavybėn 2007 m. liepos 30 d. valstybės garantinio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) turėtojams“, Sutartis, patvirtina, kad R. V. P. ir atsakovams apie įsiskolinimą už ginčo butą buvo žinoma nuo pat 2007 m., kai buvo priimti sprendimai suteikti jiems kitą butą ir išduota garantija dėl didesnės vertės buto suteikimo. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas rodo, kad žyma apie įsiskolinimą už ginčo butą yra nuo 2009 m. balandžio 7 d.
32. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-540/2011 yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.
33. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos byloje nustatytos aplinkybės (nutarties 32 pastraipa) yra pakankamos konstatuoti, jog įregistravus žymą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą viešajame registre, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius (t. y atsakovę) apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditorės (t. y. ieškovės) reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad įpėdinei V. P. perėjo ne tik palikėjo (jos sutuoktinio R. V. P.) turtinės teisės, bet ir turtinės pareigos, kurios buvo įregistruotos viešame registre, ir pagrįstai atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovė praleido įstatymo (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti.
34. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, netinkamai taikė materialines teisės normas.
35. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Reikalavimui dėl skolos yra taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), o reikalavimui dėl delspinigių priteisimo – sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 1–2 dalys).
37. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo kyla iš Sutarties, pagal kurią atsakovai ir R. V. P. įgijo nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Sutarties 2.2 papunktyje nurodyta, kad valstybės garantijos turėtojai 10 procentų sumos (8 379,99 Lt) sumokėjo iki šios sutarties pasirašymo į KMSA sąskaitą, o likusius 75 419,92 Lt atsakovai ir R. V. P. lieka skolingi ir įsipareigoja sumokėti dalimis periodiniais mokėjimais pagal Sutartyje nustatytą grafiką (galutinis atsiskaitymo terminas – 2019 m. balandžio 1 d.). Sutartyje pirkėjų (t. y. atsakovų ir R. V. P.) prievolei atsiskaityti už įsigytą turtą yra nustatyti įvykdymo terminai, todėl ieškinio senaties terminas kiekvienai kainos daliai sumokėti prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 1– 2 dalys).
38. Kaip numatyta Sutarties 2.2 papunktyje, iki 2010 m. balandžio 1 d. pirkėjai turėjo sumokėti ieškovei 7 541,99 Lt (2 184,31 Eur) kainos dalį; iki 2011 m. balandžio 1 d. pirkėjai turėjo sumokėti ieškovei 7 541,99 Lt (2 184,31 Eur) kainos dalį; iki 2012 m. balandžio 1 d. pirkėjai turėjo sumokėti ieškovei 7 541,99 Lt (2 184,31 Eur) kainos dalį; iki 2013 m. balandžio 1 d. pirkėjai turėjo sumokėti ieškovei 7 541,99 Lt (2 184,31 Eur) kainos dalį; iki 2014 m. balandžio 1 d. pirkėjai turėjo sumokėti ieškovei 7 541,99 Lt (2 184,31 Eur) kainos dalį; iki 2015 m. balandžio 1 d. pirkėjai turėjo sumokėti ieškovei 7 541,99 Lt (2 184,31 Eur) kainos dalį; iki 2016 m. balandžio 1 d. pirkėjai turėjo sumokėti ieškovei 7 541,99 Lt (2 184,31 Eur) kainos dalį; iki 2017 m. balandžio 1 d. pirkėjai turėjo sumokėti ieškovei 7 541,99 Lt (2 184,31 Eur) kainos dalį; iki 2018 m. balandžio 1 d. pirkėjai turėjo sumokėti ieškovei 7 541,99 Lt (2 184,31 Eur) kainos dalį; iki 2019 m. balandžio 1 d. pirkėjai turėjo sumokėti ieškovei 7 541,99 Lt (2 184,31 Eur) kainos dalį. Ieškinio senaties terminas šioms prievolėms dėl kainos dalies sumokėjimo suėjo (sueina) atitinkamai 2020 m. balandžio 2 d., 2021 m. balandžio 2 d., 2022 m. balandžio 2 d., 2023 m. balandžio 2 d., 2024 m. balandžio 2 d., 2025 m. balandžio 2 d., 2026 m. balandžio 2 d., 2027 m. balandžio 2 d., 2028 m. balandžio 2 d., 2029 m. balandžio 2 d. Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2022 m. birželio 1 d.
39. Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmiausia, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė atsakovų kaip bendraskolių atsakomybės rūšies klausimą: skola ieškovei (įskaitant delspinigius) iš atsakovų turi būti priteisiama ne solidariai, o dalimis, todėl perskaičiuoja skolos sumą tarp bendraskolių (25 – 27 pastraipos). Už įsigytą turtą atsakovai ir R. V. P. liko skolingi ir įsipareigojo sumokėti dalimis 75 419,92 Lt, vadinasi, kiekvienas iš jų turėjo sumokėti po 7 281,04 Eur (75 419,92 : 3 = 25 139,97 Lt kas atitinka 7 281,04 Eur). Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad tik vienas atsakovas R. V. P. sumokėjo 5 334,31 Eur (nutarties 28 pastraipa). Vadinasi jo skola ieškovei yra 1 946,73 Eur (7 281,04 – 5 334,31 = 1 946,73) ir ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei.
40. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė V. P. ar/ir jos miręs sutuoktinis R. V. P. būtų atlikę mokėjimus ieškovei. Įpėdinei V. P. perėjo ne tik palikėjo (jos sutuoktinio R. V. P.) turtinės teisės, bet ir turtinės pareigos (nutarties 30 – 33 pastraipos). Vadinasi, jos skola ieškovei yra 14 562,08 Eur (7 281,04 + 7 281,04 = 14 562,08). Tačiau trims pirmiesiems mokėjimams atlikti yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas (nutarties 38 pastraipa).
41. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą svarstyti ieškinio senaties atnaujinimo klausimą savo iniciatyva, jeigu yra konstatuojamas jo praleidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl atnaujintinas. Pažymėtina, kad valstybė ir jos institucijos civilinėje teisėje veikia lygiais pagrindais su privačiais fiziniais ir juridiniais asmenimis (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Vidinis valstybės institucijų galimai netinkamas darbo organizavimas yra pačios institucijos, plačiąja prasme – valstybės, rizikos prisiėmimas, už kurį neatsako kiti civilinės apyvartos dalyviai. Dėl to teisėjų kolegija tenkina atsakovų prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo ir ieškinio dalis dėl 4 368,62 Eur (2 184,31 : 3 x 2 (pirkėjai) x 3 (mokėjimai) = 4 368,62) skolos dalies priteisimo yra atmetama tuo pagrindu, jog yra suėjęs ieškinio senaties terminas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės V. P. skola yra 10 193,46 Eur (14 562,08 – 4 368,62 = 10 193,46) ir ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.
42. Nors apeliaciniame skunde ir atskirai nėra pateikta argumentų dėl priteistų delspinigių, tačiau jie perskaičiuojami atsižvelgiant į iš atsakovų priteistinas sumas. Tokiu atveju, kaip ir skundžiamame sprendime, delspinigiai ieškovei priteisiami tik už 6 mėnesius nuo atsakovų nesumokėtų sumų. Tai reikia, kad iš atsakovo R. V. P. priteisiamų delspinigių dydis yra 70,59 Eur (1 946,73 x 0,02 proc. x 181 d. = 70,59) ir atsakovės V. P. – 369,24 Eur (10 193,46 x 0,02 proc. x 181 d. =369,24).
43. Ieškovei iš atsakovų priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
44. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
45. Ieškovė nenurodė pirmosios instancijos teisme turėjusi su šios bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų ir neprašė jų priteisti iš atsakovų. Atsakovai pirmosios instancijos teisme nurodė patyrę 1 625,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir prašė jas priteisti.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas atsakovų bylinėjimosi išlaidas, daro išvadą, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą laikytina, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 43 proc.((1 946,73 + 70,59 + 10 193,46 + 369,24) x 100 : (16 508,81 +12 496,74) = 43,37 suapvalinus 43), dėl to atitinkamai (57 proc.) atsakovui iš ieškovės priteisiamos 926,25 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
47. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad paduodant apeliacinį skundą atsakovai sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios dalis – 326,00 Eur jie yra atleisti 2023 m. spalio 27 d. nutartimi. Tokiu atveju iš atsakovo R. V. P. valstybei priteistinas 45,39 Eur ((2 017,32 x 3 : 100) x 75 : 100 = 45,39) žyminis mokestis, o iš atsakovės V. P. – 237,66 Eur ((10 562,70 x 3 : 100) x 75 : 100 = 237,66) žyminis mokestis.
48. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 9,49 Eur, paskirsčius turėtas 19,92 Eur išlaidas proporcingai atmestų reikalavimų daliai (57 proc.) ir iš atsakovų priteistinų sumų daliai (84 : 16 proc.), priteisiama valstybei iš atsakovės V. P. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
49. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad atsakovų apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai įgijo tiek ieškovė, tiek ir atsakovai. Tačiau nei ieškovė, nei atsakovai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, duomenų apie šioje instancijoje patirtas išlaidas nepateikė, dėl to klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo ieškovei, atsakovams nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 10 193,46 Eur (dešimt tūkstančių šimtą devyniasdešimt tris eurus 46 ct) skolą, šią sumą pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, 369,24 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 24 ct) delspinigių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 562,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šias sumas pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje.
Priteisti iš atsakovo R. V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 1 946,73 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 73 ct) skolą, šią sumą pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, 70,59 Eur (septyniasdešimt eurų ir 59 ct) delspinigių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 017,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šias sumas pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 237,66 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus ir 66 ct) žyminio mokesčio ir 9,49 Eur (devynis eurus ir 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).
Priteisti iš atsakovo R. V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,39 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 39 ct) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).
Priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui R. V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 926,25 Eur (devynis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 25 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.