- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 1-29-673/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.9.9.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.16.1.8., 2.3.6.4.5.; (S).
Kėdainių rajono apylinkės teismas
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 11 d.
A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dek. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 164 straipsnyje (vengimu išlaikyti vaiką), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., per laikotarpius nuo 2005-09-01 iki 2006-02-01, nuo 2006-07-01 iki 2006-10-01, nuo 2007-01-01 iki 2011-05-01, vengė pareigos pagal 2004-12-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas M. S. judviejų nepilnamečio sūnaus M. K., gim. 2003-11-28, išlaikymui, dėl to įsiskolino išlaikymo 5635,44 Lt sumai ir Vaikų išlaikymo fondui prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos 6886,61 Lt sumai.
Kaltinamasis A. K. kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, nes vengė mokėti išlaikymą vaikui pagal teismo sprendimą, todėl, kad mano, jog vaikas nėra jo. Parodė, kad 2002 metais Vilniuje jis susipažino su M. S. Jie tai gyveno kartu, tai atskirai. Taip gyvenant 2003-11-28 gimė M. Jis vaiko tėvystę pripažino, kuomet jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurtavimo prieš vaiką, iš esmės pripažinti tėvystę privertė bylą nagrinėjusi teisėja. Santuokos su M. S. įregistravę nebuvo. Jis pripažino vaiko tėvystę, tačiau tuo nebuvo įsitikinęs, todėl ir nemokėjo išlaikymo. Kai dirbdavo, išlaikymas būdavo išskaitomas iš jo darbo užmokesčio. Kai nedirbdavo oficialiai, dirbo neoficialiai, bet tais laikotarpiais išlaikymo nemokėjo. Buvo išvykęs dirbti ir į užsienį, ten dirbo, tačiau išlaikymo neteikė. Buvo išsiėmęs verslo liudijimą, tačiau tais laikotarpiais taip pat nemokėjo išlaikymo. Rūko, per dieną surūko 6 Lt vertės cigarečių pakelį. Kodėl tiek laiko nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo – paaiškinti negali. Apie tai, kad teismas jam priteisė išlaikymą vaikui žinojo, supranta, kad turėjo mokėti išlaikymą. Pripažįsta, kad vaiko nelankė. Koks jo išlaikymo įsiskolinimas tiksliai nežino. Šiuo metu dirba, todėl išlaikymas išskaitomas iš jo darbo užmokesčio. Kitų vaikų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą, jame nurodomas kaltinamojo įsiskolinimas fondui - 6886,61 Lt (I.t. b.l. 6-8).
Nukentėjusioji M. S., parodė, kad gyveno kartu su kaltinamuoju, kai gimė sūnus. Santuokos sudarę nebuvo. Kaltinamasis panaudojo smurtą prieš vaiką, išvertė iš vežimėlio, vaikas dėl kaukolės lūžimo buvo gydomas ligoninėje. Po to su vaiku ji apsigyveno smurtą patyrusių vaiko ir motinos pensionate. Kaltinamasis juos lankė, bandė taikytis. Dėl kaltinamojo elgesio pensione jie gyveno tris kartus. Grįždavo namo ir vėl kas nors nutikdavo. Gimus sūnui kaltinamasis gėrė, neturėjo laiko dokumentams tvarkyti, todėl ji išėmė pirmą vaiko gimimo liudijimą, kuriame nenurodė tėvo. Vėliau kaltinamasis tėvystę pripažino baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kuomet iš kaltinamojo buvo priteistas išlaikymas vaikui, jis teismo posėdyje dalyvavo, teismo sprendimo neskundė. Kaltinamasis išlaikymą mokėjo kokius 3-4 mėnesius, daugiausiai 6 mėnesius. Kaltinamasis su sūnumi visiškai nebendrauja, nematęs vaiko nuo metukų laiku, leistu su vaiku pasimatyti paprašė tik šio teismo proceso metu. Kaltinamasis jai nebuvo sakęs, kad abejoja dėl tėvystės. Gimusį vaiką pripažino ir kaltinamojo brolis, sesuo. Kaltinamojo brolis nupirko vežimėlį. Tvirtina, kad kaltinamasis yra jos sūnaus tėvas, sutiktų atlikti DNR tyrimą.
Iš gimimo liudijimo (II tomas, b.l. 5) matyti, kad M. K., gim. 2003-11-28, tėvu įrašytas kaltinamasis A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) motina M. S..
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-12-14 sprendimu iš kaltinamojo A. K. priteistas išlaikymas sūnui M. K., mokant kas mėnesį po 200 Lt iki sūnus sulauks pilnametystės (I tomas, b.l. 33-34). Teismo posėdyje kaltinamasis dalyvavo, sutiko su išlaikymo priteisimu, tėvystės neginčijo.
Antstolio pažyma patvirtina, kad A. K. išlaikymo įsiskolinimas iki 2011-05-01 yra 5635,44 Lt (I tomas, b.l.36). Nurodyta, kad dalis išlaikymo iš A. K. uždarbio buvo išieškota. Išlaikymo išieškojimo iš A. K. eiga matyti iš antstolio vykdomosios bylos kopijos (I tomas, b.l. 40-150).
2011-05-02 pažyma iš Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriaus patvirtina, kad A. K. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2005-11-10 iki 2005-11-15, tai yra tik 5 dienas, darbo paieška nutraukta įsidarbinus (II tomas, b.l. 7,29).
Sprendimas dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo (I tomas, b.l. 11) patvirtina, kad iš fondo buvo mokamos išmokos M. K..
Duomenys iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad kaltinamasis turi nekilnojamojo turto (I tomas, b.l.19-27).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-07 sprendimu atmetė A. K. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo praleidus ieškinio senaties terminą (II tomas, b.l. 83-84).
Sodros duomenys patvirtina, kokiais laikotarpiais kaltinamasis dirbo (II tomas, b.l.26).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir kaltinamojo parodymais, nukentėjusiąja pripažintos M. S. parodymais, vaiko gimimo liudijimu, teismo sprendimu, antstolio dokumentais, sodros ir darbo biržos duomenimis, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. K., per laikotarpius nuo 2005-09-01 iki 2006-02-01, nuo 2006-07-01 iki 2006-10-01, nuo 2007-01-01 iki 2011-05-01, tyčia vengė pareigos pagal 2004-12-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas M. S. judviejų nepilnamečio sūnaus M. K., gim. 2003-11-28, išlaikymui, dėl to alimentų gavėjai M. S. įsiskolino 5635,44 Lt ir Vaikų išlaikymo fondui prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos 6886,61 Lt.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos BK 164 str.) iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). BK 164 straipsnyje esanti norma (skirtingai nei 1961 m. BK), vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis. Šis nusikaltimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba išnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką.
Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog kaltinamojo A. K. veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, požymiai. Nustatyta, kad kaltinamasis A. K., kuris nėra nuginčijęs savo tėvystės ir iš to kylančios pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, iš esmės neginčydamas kaltinime nurodyto laikotarpio, žinodamas apie teismo sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas sūnui, ką patvirtina ir tai, kad teismo posėdyje jis dalyvavo, su išlaikymo priteisimu sutiko, tuo metu tėvystės neginčijo, būdamas sveikas ir darbingas, oficialiai nedirbdamas ir nesiregistruodamas į darbo biržą Lietuvos Respublikoje, o dirbdamas nelegaliai ir gaudamas pajamas, kurios, kaip paaiškino pats kaltinamasis, buvo naudojamos tik paties kaltinamojo reikmėms, tame tarpe ir tenkinant jo ydingus įpročius (rūkyti), kas per mėnesį (6 Lt vertės pakelis cigarečių per dieną x 30 d.) sudaro beveik visą vaikui priteisto išlaikymo sumą (apie 180 Lt), vaikui nemokėdamas išlaikymo, nors ir turėdamas realią galimybę, nepagrįstai motyvuodamas, kad mano nesąs vaiko tėvu, bet iki baudžiamosios bylos iškėlimo nesiimdamas absoliučiai jokių teisinių veiksmų šiai abejonei pagrįsti, tai yra šiam teiginiui ir šiandien esant deklaratyviam ir nepagrįstam, teismo tvirtu įsitikinimu - sąmoningai, tyčia vengė žinomai teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti savimi pasirūpinti dar nesugebantį savo mažametį vaiką ir dėl to yra kaltas. Byloje nėra ir nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis visiškai negalėjo vykdyti teismo sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas išlaikyti sūnų. Antstoliui negalint iš kaltinamojo išieškoti lėšų vaiko išlaikymui, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Įstatymas nenumato jokio pajamų minimumo, kurį gaudamas kaltinamasis neprivalo teikti išlaikymo vaikui, todėl tai, kad kaltinamojo pajamos nebuvo didelės ar vaikui buvo mokamas išlaikymas iš vaikų išlaikymo fondo, kaltinamojo neatleido nuo pareigos mokėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą. Akivaizdu, kad sveikas ir darbingas kaltinamasis tik dėl savo paties kaltės nesiėmė priemonių vykdyti pareigą – išlaikyti vaiką, kuris dar yra ir neįgalus (II tomas, b.l. 84). Nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tyčia, kadangi sąmoningai nevykdė savo pareigos, nustatytos teismo sprendimu, išlaikyti vaiką, ką pats pripažino. Nors BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, teismas kaltinime nurodytų laikotarpių savo iniciatyva nekvalifikuoja kaip atskirų nusikalstamų veikų, nes nesant pakeistam prokuroro kaltinimui, toks kvalifikavimas sunkintų kaltinamojo padėtį.
Teismas iš kaltinimo šalina vengimo pareigos išlaikyti vaiką laikotarpiais nuo 2004-06-01 iki 2004-12-01 ir nuo 2005-04-01 iki 2005-05-01. Teismo manymu, kaltinamasis negali būti kaltinamas vengęs pareigos išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2004-12-01, kadangi teismo sprendimas, kuriuo kaltinamajam buvo priteistas išlaikymas vaikui, buvo priimtas tik 2004-12-14. Be to, svarstant apie kaltinime nurodytą laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2005-05-01, tai yra vieno mėnesio laikotarpį, dėl kurio kaltinamasis yra kaltinamas nusikaltimo padarymu, teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo laiką, į tai, kad vykdomasis dokumentas pas antstolį gautas (I tomas, b.l. 40) ir antstolio patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti priimtas 2005-05-19 (I tomas, b.l. 43), patvarkyme vykdyti vykdomąjį dokumentą nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas 2005-05-31 sudaro tik 200 Lt (I tomas, b.l.46), tai yra už vieną mėnesį, nesant duomenų, kad būtent šiuo laikotarpiu dirbantis kaltinamasis nemokėjo išlaikymo (II tomas, b.l. 26), daro išvadą, kad nepakanka įrodymų teigti, jog vieno mėnesio laikotarpiu nuo 2005-04-01 iki 2005-05-01 kaltinamasis tyčia ir sąmoningai vengė pareigos mokėti išlaikymą savo vaikui. Nesant pakankamų duomenų, nukentėjusiajai teisme nurodžius, kad kaltinamasis vaikui teikė išlaikymą apie 6 mėn., visos kilusios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nes šis laikotarpis ypatingai svarbus sprendžiant ar kaltinamasis, 2004-07-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, dėl ko ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir turi būti sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., teismas, vadovaudamasis BK 38 str., 2004-07-26 nuosprendžiu (II tomas, b.l. 66) baudžiamąją bylą nutraukė kaltininkui A. K. ir nukentėjusiajai susitaikius, nenustačius, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. per vienerius metus padarė (ką galima konstatuoti tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį) naują tyčinį nusikaltimą (BK 38 str. 4 d.), nes laikotarpis, dėl kurio kaltinamasis galėjo būti apkaltintas per metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamą veiką, tai yra nuo 2005-04-01 iki 2005-05-01, iš kaltinimo teismo pašalintas, 2004-07-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo įsitikinimu, lieka galioti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. K. tyčia vengė išlaikyti vaiką, todėl padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą; nusikaltimas padarytas dėl nepagrįstų ir todėl niekuo nepateisinamų kaltinamojo ambicijų, tuo grubiai nuskriaudžiant vaiką, kurio tėvystę kaltinamasis yra pripažinęs ir nenuginčijęs; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, 2004-07-26 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta remiantis BK 38 str., šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, sveikas, dirbantis.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslas neturinčiam teistumo ir dirbančiam kaltinamajam gali būti pasiektas skiriant jam laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 str.), kaltinamajam skiriant bausmės terminą ilgesnį nei sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis, tačiau kaltinamajam skiriant tik vieną įpareigojimą (BK 48 str. 6 d.).
Kardomoji priemonė. Šioje byloje kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, b.l.17,18), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš A. K. priteistini 22,11 Lt valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaiką), ir nuteisti – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant A. K. dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Išaiškinti, kad A. K. privalo: be teismo ar bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus iš baudžiamosios bylos Nr. 1-29-673/2012 išskirti baudžiamąją bylą Nr. 1-385-17/04 ir šią bylą grąžinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš A. K. 22,11 Lt (dvidešimt du litus 11 ct) teismo išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.