Kauno apygardos teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. ATP-231-634/2018

2018 m. gegužės 31 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2016 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje eksploatuodamas įrenginį „Zweikampf“ ir „Barcrest Ltd“ gamintojo pagamintus įrenginius „Crown Jewels“ bei „Dracula“, kurie savo forma (išvaizda) bei žaidimų turiniu yra panašūs į lošimo įrenginius (Priežiūros tarnybos darbuotojams 2016 m. spalio 5 d. atlikus kontrolinius lošimus įrenginiais buvo nustatyta, kad žaidėjas neturi jokios įtakos žaidimo rezultatui, kadangi įrenginio programa atsitiktinai išsuka įrenginio būgnus, o laimėjimas arba pralaimėjimas yra atsitiktinis; taip pat įrenginiai savo forma (išvaizda) yra panašūs į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje eksploatuojamus „Barcrest Ltd“ gaminamus lošimo automatus „Wild Bull“, „Samurai Surprise“, „Golden Crown“, „Jolly Joker“, „Casino 2000“, „Super Jackpot“, „Old Timer“ ir „Hot Timer“), ir taip pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 5¹ dalyje nustatytus reikalavimus.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarimu A. T. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda. Apylinkės teismas nustatė, kad A. T. eksploatavo žaidimų automatus, savo forma ir turiniu (žaidimo rezultatą lemią atsitiktinumas) panašius į lošimo įrenginius ir tuo pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 5¹ dalies nuostatas.A. T. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.Apeliantas nurodo, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla net kelis kartis buvo nagrinėjama apeliacinėje instancijoje Kauno apygardos teisme. Kauno apygardos teismas dar 2017 m. birželio 30 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-454-175/2017 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų duomenų, kurias jis grindžia savo nekaltumą, nevertino turimiems žaidimų automatams išduotų pasų, tai yra neatskleidė bylos esmės, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Apelianto manymu, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas padarė tokias pačias procesines klaidas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirti jokie papildomi nauji įrodymai, kurie patvirtintų, kad yra padarytas administracinės teisės pažeidimas. Priešingai, bylą nagrinėjant pirmąjį kartą apylinkės teisme buvo apklausta Valstybinės metrologijos tarnybos specialistė R. M., kuri nagrinėjamiems įrenginiams buvo išdavusi Žaidimo automato pasus. Minėta liudytoja patvirtino, kad apelianto turimi įrenginiai yra žaidimo automatai. Dar daugiau, teismas tenkino A. T. prašymą skirti specialisto tyrimą, siekiant nustatyti, ar šiais įrenginiais galima lošti, tačiau Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities sektorius atsisakė duoti išvadą. Taigi, matyti, kad apeliantas bandė įrodyti savo nekaltumą, nors jo kaltę turėjo įrodyti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.Apelianto įsitikinimu, jo veikoje nėra kaltės. Lietuvos Respublikoje nėra jokio teisės akto, kuriame būtų nurodyta, kokie žaidimo automatai yra laikomi panašiais į lošimo įrenginius, niekur nėra aprašyta ir nurodyta koks/kokie požymiai leidžia spręsti apie panašumą į lošimo įrenginius. A. T. jo turimi žaidimo automatai nėra panašūs į lošimo įrenginius, todėl jis neturėjo jokios galimybės objektyviai sužinoti, kad jam gali kilti administracinė atsakomybė. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas išvadą dėl jo kaltės padarė remdamasis tik fotonuotraukomis, iš kurių sprendė, kad jo turimi žaidimo automatai savo forma yra panašūs į Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintus ir Lietuvoje eksploatuojamus „Barcrest Ltd“ pagamintus lošimo įrenginių tipus. Tačiau administracinė atsakomybė pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį yra numatyta ne už vizualų įrenginių panašumą. Pagal teismų praktiką Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 2 punkto nuostatos lošimo įrenginį sieja išimtinai su dviem požymiais: sukūrimu ir pagaminimu lošimo tikslais (forma), ir naudojimu atsitiktinai laimint arba pralaimint pinigus (turinys) (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-253-383/2015). Tik nustačius abu požymius įrenginys laikytinas lošimo įrenginiu, nustačius vieną kažkurį požymį įrenginys gali būti laikomas panašiu į lošimo įrenginį. Nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatyta ir nutarime nėra nurodyta, kad su apelianto naudotais trimis įrenginiais galima lošti arba laimėti, arba pralaimėti pinigus, tai yra nebuvo nustatyta, kad šie įrenginiai turėtų nors vieną požymį, kuris leistų juos laikyti panašiais į lošimo įrenginius. Priešingai, byloje yra pateikti žaidimo automato pasai visiems trims įrenginiams, kuriuose nurodyta, kad tai yra žaidimo automatai. Jo eksploatuojami įrenginiai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 327 patvirtintos Žaidimų automatais organizavimo tvarkoje numatytą žaidimo automato sąvoką. A. T. nesutinka su teismo išvada, kad atlikus kontrolinius lošimus minėtais įrenginiais, lošimai yra atsitiktiniai, visiškai nepriklausantys nuo žaidėjo įgūdžių, kadangi viskas vykdoma mygtukų paspaudimu ir toliau rezultatą generuoja įrenginio programinė įranga. Šiame kontekste nebuvo įvertinti liudytojo A. A. parodymai, kuomet jis nurodė, kad žaidimų automatai turi mygtukus, kuriais parenkamas kažkoks simbolis, žaidėjas gali juos taisyti ar pasilikti tolimesniam žaidimui, galima žaidimą pratęsti, viską lemia paties žaidėjo sugebėjimai ir jo reakcija. Apelianto manymu, jo įrenginiai nėra panašūs į lošimo automatus dar ir dėl to, kad jie yra elektromechaniniai, kai tuo tarpu lošimo automatas yra elektroninis arba mechaninis prietaisas (Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarimą palikti galioti. Institucijos atstovas sutinka su teismo padaryta išvada, kad A. T. eksploatuojami įrenginiai ne tik savo forma, bet ir turiniu yra panašūs į lošimų įrenginius, kadangi laimėjimo ar pralaimėjimo rezultatą lemia ne žaidėjo įgūdžiai, o atsitiktinumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. apeliacinis skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu; taigi tik įstatymu galima nustatyti ir esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).Šiuo atveju nei Azartinių lošimų įstatymas, nei koks nors kitas įstatymas apskritai nereglamentuoja, kas tai yra žaidimo automatas, nenustato žaidimų automatais organizavimo tvarkos, draudimų ar ribojimų, darančių esminį poveikį tokiai ūkinei veiklai. Tai reglamentuojama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 327 patvirtintoje Žaidimų automatais organizavimo tvarkoje (toliau – Žaidimų automatais organizavimo tvarka).Atsižvelgiant į tai, kad Azartinių lošimų įstatymas nereglamentuoja žaidimų automatų veikos, konstatuotina, kad ATPK nenustato administracinės atsakomybės už pažeidimus, vykdant tokią veiklą. Išvadą apie nustatytą įstatymo spragą patvirtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seime 2016 m. rugsėjo 5 d. yra užregistruotas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. ix-325 1, 2, 10, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo trečiuoju¹ skirsniu įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriais siekiama papildyti Azartinių lošimų įstatymą nuostatomis, įtvirtinančiomis žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarkos teisinį pagrindą, nustatyti reikalavimus žaidimo automatus eksploatuojantiems subjektams ir numatyti administracinę atsakomybę už žaidimo automatais organizavimo tvarkos pažeidimus.Nagrinėjamoje byloje pagrindas surašyti A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą tapo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 pakeitimo ir papildymo 2015 m. gegužės 21 d. įstatymas, kuriuo Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 5 dalis papildyta 5¹ dalimi, numatančia, kad <..> Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, nuotolinio lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis (įstatymo redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d.).Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad analogiški apribojimai buvo nustatyti dar ir iki minėto Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo. Žaidimų automatais organizavimo tvarkos 8 punkto nuostatos, draudžiančios eksploatuoti žaidimo automatus, kurie savo išore arba funkcijomis imituoja lošimo įrenginius, galioja nuo 2003 m. rugpjūčio 28.Kaip minėta, Azartinių lošimų įstatymas nereglamentuoja, kas tai yra žaidimo automatas, nenustato šios veiklos sąlygų draudimų ar ribojimų, o pats Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio pavadinimas nurodo, kad tai yra „Reikalavimai lošimų įrenginiams“. Pagal Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnį, lošimo įrenginys – tai lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai, azartinis lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. būtų organizavęs lošimus, kurių metu būtų siekiama piniginio laimėjimo.Iš to seka, kad A. T., kuris neturi lošimo automato ir nevykdo azartinių lošimų veiklos, eksploatuodamas žaidimų automatus, negali pažeisti Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento, kaip tai numato jam inkriminuoto ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies dispozicija. ATPK 173¹⁸ straipsnis nenumato atsakomybės už žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarkos pažeidimus. Šiuo metu šiame straipsnyje numatyto pažeidimo subjektu gali būti tik toks fizinis ar juridinis asmuo, kuris organizuoja, vykdo azartinius lošimus, pažeisdamas šiuo įstatymu nustatytą tvarką. Todėl vien tik tai, kad patikrinimo metu aptikti įrenginiai pagal specialisto išvadą savo forma yra panašūs į lošimo įrenginius, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo padarytas ATPK 173¹⁸ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas.Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo nutarimas pagrįstas tik fragmentišku Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 5¹ dalies nuostatų aiškinimu, sistemiškai neįvertinant, kad Žaidimų automatais organizavimo tvarka, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį tokiai ūkinei veiklai, taip pat atsakomybė už pažeidimus, šiuo metu nereglamentuoti įstatymu.Atskirai pažymėtina, kad A. T. veika galimai atitinka ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispoziciją, numatančią administracinę atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą (minėto Žaidimų automatais organizavimo tvarkos 8 punkto nuostatų pažeidimas). Tačiau A. T. negali būti patrauktas administracinė atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį dėl jo kaltės nebuvimo.Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytiems įrenginiams „Zweikampf“ („Cup final“), „Crown Jewels“ bei „Dracula“ Valstybinė metrologinė tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra išdavusi žaidimo automato pasus Nr. 000504, Nr. 001319, Nr. 000502. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 327 patvirtintoje Žaidimų automatais organizavimo tvarkoje yra nustatyta, kad žaidimo automato pasas – tai dokumentas, kuriame nurodomi žaidimo automato identifikavimo duomenys – žaidimo automato ir žaidimo rūšis, patvirtinama žaidimo automato atitiktis šioje tvarkoje nustatytiems specialiesiems techniniams reikalavimams.Esant tokiam reguliavimui, kai viena valstybės institucija išduoda dokumentus, patvirtinančius, kad patikrintas įrenginys yra žaidimo automatas, o kita institucija gali teigti, kad tas įrenginys neatitinka žaidimų automatams keliamų bendrųjų reikalavimų, žaidimus eksploatuojantis asmuo negali būti kaltinamas kokių nors taisyklių pažeidimu ar pareigų nevykdymu. Žmogaus teisių apsaugos standartai reikalauja, kad teisinės sankcijos būtų taikomos tik už aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotų taisyklių nesilaikymą, nes tik tokiu atveju gali būti konstatuojama, kad tam tikras asmuo, turėdamas pareigą ir galimybę nepažeisti teisės normomis nustatytų reikalavimų, pasirinko teisės normoms prieštaraujantį elgesio variantą, tai yra veikė kaltai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-759-05). Todėl apeliaciniame skunde A. T. visiškai pagrįstai nurodo, kad jis, turėdamas žaidimų automatų pasus, patvirtinančius, kad turimi įrenginiai yra žaidimo automatai, neprivalėjo numatyti, kad kita valstybės institucija pagal automato išorę ar žaidimo pobūdį gali padaryti išvadą, kad šie įrenginiai neatitinka kokių nors vertinamaisiais požymiais nusakomų reikalavimų.Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad A. T. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo teisena jam nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarimą ir A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.