Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. P. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė I. V. surašė E. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, veikdama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) pareiginius nuostatus direktoriui, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, privalėdama vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, tame tarpe Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu, priėmė sprendimą lošimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, naudoti kitais ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais lošimo įrenginius, o konkrečiai - tris kortų lošimo stalus, kurie nenurodyti leidime atidaryti lošimo namus (kazino) ir neregistruoti Lietuvos lošimo įrenginių registre (toliau - registras). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 8 dalimi, šis įstatymas nesuteikia teisės lošimo organizavimo vietose lošimo įrenginius naudoti kitais ne su azartiniu lošimų organizavimu susijusiais tikslais. Personalo rengimas darbui su lošimo įrenginiais, personalo ugdymas lošimo namuose (kazino) naudojant lošimo įrenginius, šiuo atveju kortų lošimo stalus, nėra leidžiamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, todėl bendrovė negali naudoti lošimo įrenginių jokiems mokymams, kurių metu sudaromos galimybės personalui ar būsimiems darbuotojams susipažinti su kortų lošimo taisyklėmis, ugdyti jiems įgūdžius prie lošimo įrenginių. Bendrovės direktorė E. P., nesant Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme leidimo lošimo namuose (kazino) naudoti lošimo įrenginius mokymo tikslais, naudodama tris kortų lošimo stalus, kurie laikytini lošimo įrenginiais, ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais, šiuo atveju mokymo tikslais (2014 m. rugpjūčio 18 d. Priežiūros tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus pažymoje Nr. IVL-877 „Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose fiksuotus įvykius“ užfiksuoti mokymai buvo vykdyti: 2014 m. gegužės 22-26 d., 2014 m. gegužės 30-31 d., 2014 m. birželio 1 d., 2014 m. birželio 3 d., 2014 m. birželio 6-8 d., 2014 m. birželio 11 d.), pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 8 dalį.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad prie ginčo stalų buvo žaidžiami azartiniai žaidimai. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad prie šių stalų buvo vykdomi kortų, žetonų bei galimai spausdintų pinigų dėliojimai. Bendrovė 2014 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 14-09-19 paaiškino, kad neeksploatuojamus (išregistruotus) kortų lošimo stalus naudoja bendrovės darbuotojai savo įgūdžiams lavinti, o galimai būsimi darbuotojai tiesiog supažindinami su kortų lošimo taisyklėmis ir tai netraktuotina kaip personalo rengimas darbui su lošimo įrenginiais, kaip numatyta ALĮ 10 str. 8 d. Administracinėn atsakomybės traukiamo asmens atstovo įsitikinimu, 3 ginčo stalai, esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir neįregistruoti Lietuvos lošimo įrenginių registre bei nenaudojami azartiniams lošimams, nelaikytini kortų lošimo stalais, t.y. lošimo įrenginiais. Priešinga Priežiūros tarnybos išvada, padaryta tikrinimo akte bei pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta skundžiamame nutarime yra nepagrįsta, nelogiška ir neteisėta.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog jeigu būtų vis tiek pripažinta, kad ginčo stalai laikytini lošimų įrenginiais, taip pat akivaizdu, kad nei prie jų, nei apskritai kazino patalpose nevyko jokie mokymai - „personalo rengimas darbui su lošimo įrenginiais“ (ALĮ 10 str. 8 d.). Vien kortų, žetonų ir/ ar galimai spausdintų pinigų (pinigų kopijų) dėliojimai ant stalo ir/ar supažindinimas su vieno ar kito kortų žaidimo taisyklėmis negali būti laikomas personalo rengimu darbui su lošimo įrenginiu. Patikrinimo atveju nenustatyta, kad asmenys buvo rengiami darbui su kortų lošimo stalu. Tiek bendrovės raštuose, tiek E. P. parodymais teisme, darbuotojai perskaičiavo kortas, žetonus arba aiškindavo(si) vieni kitiems vieno ar kito kortų žaidimo taisykles. Tokie veiksmai nelaikytini personalo rengimu darbui su lošimo įrenginiu, nes tuomet bet koks kortų ar žetonų dėliojimas, jei jis nėra azartinis lošimas, turėtų būti laikomas mokymu.

Motyvuojamoji dalis

E. P. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 173¹⁸ str. 1 d. įtvirtinta, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių keturiasdešimt keturių eurų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. P. padarė ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Priimdamas nutarimą apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: liudytojų parodymais, Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu dėl atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialaus tikrinimo (b. l. 6-10), Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus Lošimo įrenginių tikrinimo aktu (b. l. 14-17), Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos komandiruotės į Kauną ataskaita (b. l. 20-21) byloje esančiomis fotonuotraukomis (b. l. 22-23, 35-46), specialiojo tikrinimo metu pateiktos vaizdo medžiagos peržiūros aktu (b. l. 31-34), pažyma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose fiksuotus (b. l. 50-53 b), Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tikrinimo aktu (b. l. 54-58) ir kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto nutarimo motyvams dėl E. P. kaltės, todėl jų nekartoja.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog kortų lošimo stalams jokių specialių techninių reikalavimų nėra, todėl bet koks stalas gali tapti kortų lošimo stalu, t.y. lošimo įrenginiu, jei jis bus įregistruotas Lietuvos lošimo įrenginių registre ir pažymėtas specialiu tapatumo ženklu. Nagrinėjamu atveju vien panašumo savo forma ir dydžiu į jau įregistruotus kortų lošimo stalus nepakanka. Apelianto įsitikinimu kortų lošimo stalas, kuris vėliau išregistruojamas iš minėtojo registro ir nenaudojamas pagal jo kaip lošimo įrenginio paskirtį, laikytinas tiesiog baldu (stalu).

Pažymėtina, ALĮ 2 str. 2 d. lošimo įrenginys apibūdintas kaip lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. ALĮ 2 str. 1 d. azartinis lošimas, apibrėžiamas kaip žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 4 str. 3 p. nurodyta, kad organizuojant lošimus lošimo automatais ir stalo lošimus, už leidime atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) nurodytą lošimo įrenginį (lošimo automatą, ruletės, kortų arba kauliukų stalą) mokama nustatyta fiksuota suma. Sisteminė ALĮ ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad lošimo įrenginio sąvoka apima ir kortų arba kauliukų stalus. Lošimo įrenginiams priskirtini ne tik lošimo automatai, bet ir kiti elektroniniai ar mechaniniai įrengimai, pritaikyti kitoms lošimų rūšims (LVAT nutartys Nr. N575-539/2012 ir Nr. N575-645/2012). Priešingu atveju kortų lošimo įrenginiai atsidurtų už teisinio reguliavimo ribų. ALĮ apibrėžta lošimo įrenginio sąvoka lošimo įrenginį sieja išimtinai su dviem požymiais: sukūrimu ir pagaminimu lošimo tikslais ir naudojimu atsitiktinai laimint arba pralaimint pinigus.

Aukštesniojo teismo vertinimu, teisės aktai pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia lošimo įrenginio požymius ir tai, kad nagrinėjamu atveju Bendrovėje naudotas įrenginys laikytinas lošimo įrenginiu ALĮ 2 str. 2 d. prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės naudota įranga trys kortų lošimo stalai atitinka visus ALĮ 2 str. 2 d. nustatytus esminius lošimo įrenginio požymius, kadangi tai kortų lošimo stalai, sukurti ir pagaminti lošimo tikslais, o jį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Pažymėtina, kad stalai dėl kurių kilo ginčas yra padengti raudonos spalvos gobelenu, turi medinius apvadus taip pat savo forma ir dydžiu yra panašūs į kortų lošimo stalus, kurie numatyti leidime atidaryti lošimo namus (kazino), adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, yra įregistruoti registre ir stovi bendrovės lošimo namų (kazino) lošimų salėje. Atsižvelgiant į tai, stalai negali būti laikomi paprastais stalais, naudojamais vykdant baro ar restorano veiklą bendrovės lošimo namuose (kazino). Be to, pažymėtina, jog minėti stalai iki 2007 metų buvo įregistruoti registre, jiems buvo suteikti spec. tapatumo ženklai, jie buvo eksploatuojami lošimo tikslais. Pabrėžtina, jog pati administracinėn atsakomybėn patraukta E. P. neginčijo aplinkybės, kad iki 2007 m. minėti trys lošimo stalai buvo naudojami lošimo tikslams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš trijų stalų buvo pažymėtas specialiuoju tapatumo ženklu Nr. KS000160 (b. l. 20-21). Pažymėtina, kad specialiais tapatumo ženklais žymimi tik lošimo įrenginiai, o ne paprasti baldai ar interjero detalės. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog kortų lošimo stalas, kuris vėliau išregistruojamas iš registro ir nenaudojamas pagal jo kaip lošimo įrenginio paskirtį, laikytinas tiesiog baldu. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog lošimo įrenginio įregistravimas/išregistravimas nekeičia lošimo įrenginio statuso, t.y. nepriklausomai nuo to, ar įrenginys yra įregistruotas ar neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, jis vis tiek yra laikomas lošimo įrenginiu, jeigu jis yra sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo įregistruoti lošimo įrenginį. Lošimo įrenginio įregistravimas/neįregistravimas sukelia tik tam tikras teisines pasekmes, t.y. jeigu lošimo įrenginys yra įregistruotas, jį galima eksploatuoti legaliai.

Aukštesniojo teismo vertinimu, teisme ištirtų įrodymų visuma apylinkės teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu rasti trys kortų lošimo stalai, kurie nebuvo įregistruoti registre laikytini lošimo įrenginiais, todėl tokių lošimo įrenginių naudojimas galimas tik griežtai laikantis ALĮ bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nei prie ginčo stalų, nei apskritai kazino patalpose nevyko jokie personalo mokymai. Vien kortų, žetonų ir/ ar galimai spausdintų pinigų (pinigų kopijų) dėliojimai ant stalo ir/ar supažindinimas su vieno ar kito kortų žaidimo taisyklėmis negali būti laikomas personalo rengimu darbui su lošimo įrenginiu. Aukštesnysis teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad ALĮ 10 str. 8 d. yra apibrėžta leidžiamų laikyti lošimo įrenginių naudojimo paskirtis, t. y. lošimo įrenginius galima naudoti tik su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais, išskyrus personalo rengimą darbui su lošimo įrenginiais, kai mokymo organizatorius turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją mokyti. Tai, kad Bendrovė lošimo įrenginius, neįregistruotus registre ir nenumatytus leidime atidaryti lošimo namus (kazino), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojo kitais, ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslias, įrodo byloje esantys įrodymai. Kaip ir pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, Priežiūros tarnyba peržiūrėjusi Bendrovės pateiktus vaizdo įrašus (b. l. 31-34) užfiksavo, kad lošimo namuose ant trijų kortų lošimo stalų, neįregistruotų registre, vyko pasikartojantys kortų dėliojimai, kortų, žetonų bei galimai spausdintų pinigų dėliojimai. Nors apeliantas skunde nurodė, jog tai nebuvo mokymai, o tik kortų perskaičiavimas bei žaidimo taisyklių aiškinimasis, tačiau šie skundo argumentai aukštesniojo teismo neįtikina. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog iš pažymos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose įrašuose fiksuotus įvykius (b. l. 50-53) akivaizdžiai matyti, jog kortų ir žetonų dėliojimai vyko sistemingai, į dieną po eilę kartų ir ne po vieną valandą. Daugeliu atvejų, kaip pažymėta minėtoje pažymoje, asmenų atliekami veiksmai buvo panašūs į vykstantį kortų lošimą. Pati E. P. tiek 2014-06-06 rašytiniame paaiškinime, tiek apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neneigė, kad prie minėtų lošimo stalų darbuotojai išrenka kortas, lavina įgūdžius, taip pat, kad stalai naudojami galimiems darbuotojams supažindinti su kortų lošimo taisyklėmis (b. l. 13, 87). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju L. G., patvirtino tas aplinkybes, jog pamačius, kad lošimo namuose buvo laikomi papildomi trys kortų lošimo stalai ir prie jų vyko kažkokie lošimai, E. P. paaiškino, jog vyksta apmokymai (b. l. 95). Liudytoja L. M. taip pat patvirtino, jog pati E. P. patikrinimo metu teigė, jog prie tų stalų buvo vykdomi mokymai (b. l. 95).

Atkreiptinas dėmesys, jog personalo rengimas darbui su lošimo įrenginiais, išskyrus tada, kai mokymo organizatorius turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją mokyti, personalo ugdymas jiems lavinant įgūdžius prie lošimo įrenginių nėra leidžiamas ALĮ, todėl bendrovė negali naudoti lošimo įrenginių jokiems mokymams, kurių metu sudaromos galimybės personalui ugdyti įgūdžius prie lošimo įrenginių ar būsimi darbuotojai supažindinami su kortų lošimo taisyklėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu, o taip pat, Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 822 „Dėl Mokymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą juridiniams ir fiziniams asmenims Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, išduoda Švietimo ir mokslo ministerija. Pritartina apylinkės teismo išdėstytai pozicijai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokios licencijos vesti mokymus personalui neturi. Personalo mokymus gali organizuoti tik kita bendrovė, turinti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą juridiniams ir fiziniams asmenims Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams, o ne ta, kuri užsiima azartinių lošimų organizavimo veikla.

Pasisakydamas dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (ATPK 9 str. 1 d.). Vadovaujantis ATPK 11 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog teisės aktai, kaip minėta, pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia lošimo įrenginio požymius ir tai, kad nagrinėjamu atveju UAB “(duomenys neskelbtini)” naudotas įrenginys laikytinas lošimo įrenginiu ALĮ 2 str. 2 d. prasme, todėl administracinėn atsakomybėn patraukta E. P., būdama atidus ir rūpestingas teisinių santykių subjektas, turėjo ir galėjo numatyti, jog dėl jo veikos gali kilti atitinkamos pasekmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. P. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.