Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas administracine nuobauda – 1448 Eur bauda. A. T. nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 5 d., (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje eksploatuodamas įrenginį „Zweikampf“ ir „Barcrest Ltd“ gamintojo pagamintus įrenginius „Crown Jewels“ bei „Dracula“, kurie savo forma (išvaizda) bei žaidimų turiniu yra panašūs į lošimo įrenginius (Priežiūros tarnybos darbuotojams 2016 m. spalio 5 d. atlikus kontrolinius lošimus įrenginiais buvo nustatyta, kad žaidėjas neturi jokios įtakos žaidimo rezultatui, kadangi įrenginio programa atsitiktinai išsuka įrenginio būgnus, o laimėjimas arba pralaimėjimas yra atsitiktinis. Taip pat įrenginiai savo forma (išvaizda) yra panašūs į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau - ALĮ) nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje eksploatuojamus „Barcrest Ltd“ gaminamus lošimo automatus „Wild Bull“, „Samurai Surprise“, „Golden Crown“, „Jolly Joker“, „Casino 2000“, „Super Jackpot“, „Old Timer“ ir „Hot Timer“), ir taip pažeidė ALĮ 16 straipsnio 5¹ dalyje nustatytus reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad pažeidimo esmė yra aiški, faktinės aplinkybės abejonių nekelia, A. T. kaltė dėl šio pažeidimo įrodyta tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliaciniame skunde A. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Skunde apeliantas teigia, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pasak A. T., nagrinėjamu atveju buvo netinkamai taikytos ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatos. Galimas pažeidimas paaiškėjo vėliausiai 2016 m. rugsėjo 15 d., o tai, kad institucijos tarpusavyje nesusitarė, kuri turi surašyti protokolą, teisiškai yra nereikšminga. Administracinės nuobaudos skyrimo termino pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. (paaiškėjimo diena). Teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki vienerių metų, nors, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, jis nutarties priėmimo metu buvo pasibaigęs, todėl negalėjo būti pratęstas, o byla turėjo būti nutraukta.Skunde A. T. taip pat nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 16 straipsnio 5¹ dalį. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta ir nutarime nėra nurodyta, kad su apelianto naudotais trimis įrenginiais galima lošti arba laimėti ar pralaimėti pinigus, t. y. nebuvo nustatyta, kad jo naudoti įrenginiai turėtų bent vieną požymį, kuris leistų jį laikyti panašiu į lošimo įrenginį. Priešingai, byloje yra pateikti žaidimo automato pasai visiems trims įrenginiams, kuriuose nurodyta, kad tai yra žaidimo automatai. Jie atitinka žaidimo automato požymius: sukurtas ir pagamintas žaisti; naudojimu laimint galimybę nemokamai žaisti papildomą laiką arba daiktinį prizą. Šiuo atveju akivaizdu, kad įrenginys idealiai atitinka teisės aktuose nurodytą žaidimo automato apibrėžimą, nes juo negalima lošti, t. y. atsitiktinai laimėti arba pralaimėti pinigus, o galima tik laimėti arba pralaimėti taškus/kreditus bei yra galimybė laimėti premijinį žaidimą. Skunde apeliantas nesutinka su išvada, kad atlikus kontrolinius lošimus minėtu įrenginiu, lošimai yra atsitiktiniai, visiškai nepriklausantys nuo žaidėjo įgūdžių, kadangi viskas vykdoma mygtukų paspaudimu ir toliau rezultatą generuoja įrenginio programinė įranga. Atkreipiamas dėmesys, kad būtent žaidėjas priima sprendimus, kokį mygtuką paspausti iš galimų pasirinkti. Taigi, rezultatą generuoja ne programinė įranga, o jis priklauso nuo žaidėjo priimtų sprendimų.Pasak A. T., teismas neatsižvelgė ir neįvertino liudytojo A. A. parodymų, kuriuose jis nurodė, kad žaidimų automatai turi mygtukus, kuriais parenkamas kažkoks simbolis, žaidėjas gali juos taisyti ar pasilikti tolimesniam žaidimui, galima žaidimą pratęsti. Toks automatas siūlo tokius žaidimus, kur viską lemia paties žaidėjo sugebėjimai, viskas priklauso nuo žaidėjo reakcijos ir t. t. Svarbi aplinkybė, į kurią neatsižvelgė teismas, yra žaidimų ir lošimų įrenginių apibrėžimuose, kurie nurodyti teisės aktuose. Lošimo automatas, pagal jo apibrėžimą, yra elektroninis arba mechaninis prietaisas, o žaidimo automatas – elektroninis arba elektromechaninis įrenginys. Iš byloje esančių žaidimų automatų pasų matyti, kad apelianto naudoti įrenginiai yra elektromechaniniai, taigi – net nepanašūs į lošimo automatus. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius atsiliepime prašo A. T. skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl ATPK 35 straipsnio.

Apeliaciniame skunde A. T. tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylos duomenis, sprendžia, kad ATPK 35 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tame pačiame straipsnyje nurodyta ir tai, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus <...> gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.Pažeidimas, dėl kurio A. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl kurio padarymo jis nubaustas, yra reglamentuotas ATPK dvyliktajame skirsnyje. Taigi, atsižvelgiant į ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo tokio pažeidimo nustatymo dienos. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo gautas anoniminis pranešimas apie galimai nelegalią azartinių lošimų organizavimo vietą (duomenys neskelbtini). Tyrimas dėl šios informacijos patikrinimo buvo pradėtas 2016 m. rugsėjo 27 d. Siekiant išsiaiškinti, ar pranešime pateikta informacija yra teisinga, 2016 m. spalio 5 d. buvo atlikti kontroliniai lošimai, kurių metu gauta informacija, kartu su kitais tyrimo metu surinktais duomenimis, sąlygojo Lošimų priežiūros tarnybos 2016 m. lapkričio 22 d. išvadą, jog anoniminė informacija pasitvirtino. Teismo vertinimu, šiuo atveju 2016 m. spalio 5 d. laikytina atskaitos tašku skaičiuojant administracinės nuobaudos skyrimo terminą, kadangi šią dieną, atlikus kontrolinius lošimus, buvo nustatyta galimo pažeidimo objektyvioji pusė. Nuobaudos skyrimo terminas tokiu atveju baigėsi 2017 m. balandžio 5 d., tačiau Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi jis buvo pratęstas vieniems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 5 d. Apeliantas teigia, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., kai (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininkas Lošimų priežiūros tarnybai pateikė surinktus duomenis dėl galimai nelegalios azartinių lošimų organizavimo vietos, tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina, kadangi, kaip minėta, galimai padaryto pažeidimo objektyvioji pusė buvo nustatyta tik atlikus kontrolinius lošimus 2016 m. spalio 5 d. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pasibaigęs nebuvo, todėl nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, remiantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, pagrindo nėra.

Dėl nubaudimo pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį.

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad jis padarė ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, mano, kad teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl šio pažeidimo nustatymo, nevertino visų pateiktų rašytinių duomenų, dėl to padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis spren­dimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tin­tos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pa­rei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas ad­mi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Apy­linkės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių abejonių ir prieš­ta­ravimų, kurių pašaliniams šiuo atveju turi esminės reikšmės sprendžiant dėl A. T. administracinės atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys, kad A. T. nuo pat tyrimo pradžios neigė savo kaltę dėl ALĮ 16 straipsnio 5¹ dalies pažeidimo, pateikė rašytinius duomenis, kurie, pasak jo, patvirtina, kad jokio pažeidimo jis nepadarė, nes įrenginiai, Lošimų priežiūros tarnybos pripažinti atitinkančiais ALĮ 16 straipsnio 5¹ dalyje numatytų įrenginių požymius (forma ar turiniu panašūs į lošimo įrenginius) yra žaidimų automatai. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo laikėsi tokios pačios pozicijos, atkreipė dėmesį, kad žaidimų automatai buvo tikrinti Valstybinės metrologijos tarnybos, išduoti žaidimų automatų pasai, iš kurių matyti, kad žaidimų automatai yra tinkami naudoti. Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys apie tai, jog Lošimų priežiūros tarnyba, atlikusi tyrimą dėl panašių aplinkybių kito asmens atžvilgiu, ALĮ pažeidimų nenustatė. Iš apylinkės teismo priimto nutarimo turinio matyti, kad teismas analizavo ir vertino tik tuos duomenis, kurie buvo pateikti tyrimą atlikusios institucijos, t. y. tik asmenį kaltinančius. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų duomenų, kuriais jis grindė savo nekaltumą, teismas neanalizavo ir nevertino. Atkreipiamas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti by­los įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiš­ki­ni­mus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Kons­ta­tuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skir­tinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Iš procesinio sprendimo turinio turi būti aišku, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja, taip pat turi būti išdėstyti aiškūs tokio vertinimo motyvai. Nagrinėjamu atveju paminėtų reikalavimų nebuvo laikomasi, teismas iš viso nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duomenų, jų nevertino ALĮ įtvirtinto reglamentavimo kontekste. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad įrenginiai, teismo pripažinti forma ir turiniu panašiais į lošimo įrenginius, turi įgaliotos institucijos išduotus pasus, rodančius, kad tai yra žaidimų automatai, atitinkantys nustatytus reikalavimus ir tinkantys naudoti. Pirmosios instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų įrodymų betarpiškai bylos nagrinėjimo metu neištyrus ir neįvertinus, dėl jų skundžiamame nutarime nepasisakius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės motyvuotai pasisakyti dėl skunde dėstomų argumentų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti kiek­vie­nos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Dėl paminėtų pro­ce­sinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skun­do motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios ins­tan­cijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti ir A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.