Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau VĮ) ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys priimtas 2019 m. gruodžio 12 d teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pagal 2017 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės G. P. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirusiosios G. S. turtą paveldėjo valstybė. Valstybei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. spalio 3 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio reg. Nr. 3528 ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas faktiškai valdydamas priėmė palikimą, likusį po motinos G. S., mirties 2016 m. rugpjūčio 28 d., ir jį valdo kaip savo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4930-803/2018 ieškinį tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas priėmė palikimą po savo mamos G. S., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti ir pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės G. P. išduotą 2017 m. spalio 3 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 3528. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo, ieškovo atstovo VĮ Turto banko, naudai 912,14 Eur dydžio išlaidų atlyginimą, susijusias su 2017 m. spalio 3 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. 3528, pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusios G. S. turto administravimu. Sprendimas įsiteisėjęs, tačiau atsakovas iki šiol nėra pateikęs prašymo VĮ Registrų centras pakeisti ginčo turto (duomenys neskelbtini), savininką Nekilnojamo turto registre. Minėtu teismo sprendimu ieškovo patirtos išlaidos buvo priteistos už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. spalio mėn., todėl liko neapmokėtos ieškovo patirtos išlaidos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio mėnesio.

Vadovaujantis 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių VII skirsnio nuostatos, reglamentuoja valstybei perduotino turto grąžinimą savininkui įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Taisyklių 149-151 p.), tad atsakovo ieškinį tenkinus, K. S. kilo pareiga atlyginti valstybės, atstovaujamos Turto banko, patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu G. S. turtu. Šių išlaidų suma 769,01 Eur. Pažymėtina, kad kol palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo nenuginčytas, turto teisėtas savininkas buvo Lietuvos Respublika, kuriai kilo pareiga išlaikyti turtą. Minėta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovui iš atsakovo buvo priteista 912,14 Eur suma, ši suma buvo priteista už laikotarpį, susidariusį iki 2018 m. lapkričio mėnesio. Ieškiniu ieškovas prašo atlyginti jo patirtas ir apmokėtas išlaidas, susidariusias po 2018 m. spalio mėnesio. Civilinės prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Nuo palikėjos G. S. mirties iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė buvo valstybė, todėl, įgyvendindama savininko teises ir pareigas, privalėjo mokėti su šiuo turtu susijusias turto administravimo ir išlaikymo išlaidas. CK 5.3 str. nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, tad nepaisant to, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2018 m. gruodžio 5 d., tačiau laikoma, kad mirusiosios G. S. palikimas atsakovui perėjo nuo jo atsiradimo dienos. Tokioje situacijoje, valstybė, padengusi su paveldėtu turtu susijusias turto administravimo ir išlaidymo išlaidas, laikytina trečiuoju asmeniu, įvykdžiusiu prievolę už skolininką, ir turinčiu teisę regreso tvarka reikalauti skolos grąžinimo iš skolininko (CK 6.50 str. 3 d., 6.112 str. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisimai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėj o mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės, t.y., joms netaikoma CK 5.63 str. 4 d. nustatyta kreditorinių reikalavimų pareiškimo tvarka. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Kadangi Valstybė, atstovaujama Turto banko, kuriai palikimo perėjimo valstybei liudijimų pagrindu perėjo mirusiosios G. S. turtas, pagrįstai padengė visus žinomus įsiskolinimus, susijusius su paveldėtu turtu, todėl š atsakovo priteistinos 769,01 Eur valstybės patirtos ir sumokėtos išlaidos.

Taip pat iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Ieškovas, kaip valstybės institucija, dėl valstybės interesų gynimo yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 17 Eur žyminio mokesčio ir 5,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo VĮ „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, naudai 769,01 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 1 ct) patirtų ir apmokėtų išlaidų, susijusių su palikimu priėmimu atlyginimui ir 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 17 Eur (septyniolika eurų) žyminio mokesčio ir 5,37 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.