Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, priimtos civilinėje uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ restruktūrizavimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto ir teisinių paslaugų biuras“ (nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 25 d.).

Restruktūrizavimo administratorius kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti prašyme nurodytą kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Nurodė, kad dėl ginčytinų kreditorių reikalavimų, t. y. dėl UAB „Manfula“, UAB „Požeminės linijos“, „Swedbank lizingas“, UAB, UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Tiekimo sprendimai“, RUAB „Laugina“ prieštaravimus teismui pateiks artimiausiu metu.

Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtino RUAB „Laugina“ administratoriaus neginčijamą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.

Trečiasis asmuo UAB „Požeminės linijos“ padavė atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti UAB „Laugina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo klausimą, įpareigojant kartu išspręsti ir kreditoriaus UAB „Požeminės linijos“ finansinį reikalavimą arba skundžiamą nutartį pakeisti į patvirtintų UAB „Laugina“ kreditorių sąrašą įtraukiant kreditorių UAB „Požeminės linijos“ su 595 838,43 Lt finansiniu reikalavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens UAB „Požeminės linijos“ atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtino RUAB ,,Laugina“ kreditorių sąrašą ir jų neginčijamus reikalavimus. Klausimas dėl kreditoriaus UAB „Požeminės linijos“ trečios eilės finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo tvirtinimo minėta nutartimi nebuvo sprendžiamas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atskiruoju skundu ginčijamas klausimas, kuris nebuvo skundžiamos 2014 m. liepos 11 d. nutarties dalykas. Dėl šios priežasties 2014 m. liepos 11 d. nutartis negali būti apskundimo objektas, todėl atskirąjį skundą atsisakyta priimti (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Požeminės linijos“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties priėmimo klausimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Nurodo, kad apeliantas yra RUAB „Laugina“ kreditorius ir į bylos nagrinėjimą yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, todėl gali skųsti visas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis. Apelianto skundo turinį ir jame nurodytus argumentus turi įvertinti apeliacinės instancijos teismas, o ne pirmosios instancijos teismas atskirojo skundo priėmimo metu. 2014 m. liepos 11 d. nutartimi buvo sprendžiamas RUAB „Laugina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimas, todėl turėjo būti sprendžiamas ir apelianto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas. Kadangi 2014 m. liepos 11 d. nutartimi apelianto reikalavimas priskirtas prie ginčytinų, laikytina, kad nutartimi pasisakyta ir dėl apelianto teisių ir pareigų, o tai reiškia, kad apeliantas turi teisę skųsti minėtą nutartį.2014 m. liepos 11 d. nutartimi nemotyvuotai nepatvirtinus UAB „Požeminės linijos“ kreditorinio reikalavimo, apeliantas, būdamas vienu didžiausių kreditorių, neįgijo kreditoriaus teisinio statuso ir neturi galimybės dalyvauti tvirtinant restruktūrizavimo plano projektą ir sprendžiant kitus aktualius restruktūrizavimo bylos klausimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnio 1 dalį kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui (ĮRĮ 23 str. 3 d.). Taigi, kreditorių reikalavimų perdavimo tvirtinti teismui teisė priklauso administratoriaus kompetencijai, ir nesant tokio administratoriaus prašymo (patvirtinti atitinkamo kreditoriaus finansinį reikalavimą) teismas neturi teisės savo iniciatyva spręsti dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Tokią išvadą patvirtina ir ĮRĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostata, jog restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs restruktūrizavimo administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas pagal restruktūrizavimo administratoriaus prašymą 2014 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtino RUAB „Laugina“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Trečiojo asmens UAB „Požeminės linijos“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir jo tvirtinimo klausimas minėta nutartimi nebuvo sprendžiamas, nes nebuvo administratoriaus suformuluoto tokio prašymo (prašymo dalyko). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog 2014 m. rugpjūčio 13 d. paduotu atskiruoju skundu buvo ginčijamas klausimas, kuris nebuvo nagrinėtas, t. y. nebuvo Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties dalykas. Dėl šios priežasties minėta nutartis negalėjo būti trečiojo asmens atskirojo skundo apskundimo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, (96-97 b. l.) įtraukė į RUAB „Laugina“ kreditorių sąrašą apeliantą UAB „Požeminės linijos“ ir patvirtino jo 589 588,88 Lt reikalavimą; ginčijamo 6 249,55 Lt reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą ir paskyrė kitą jos nagrinėjimo laiką. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius dėl kreditoriaus statuso neįgijimo ir negalimumo dalyvauti tvirtinant įmonės restruktūrizavimo plano projektą ir sprendžiant kitus aktualius skolininko restruktūrizavimo bylos klausimus.

Apeliantas teisus, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties pagrindu dalyvaudamas byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis. Tačiau nagrinėjamu atveju, apelianto skundo nepriėmimo pagrindu buvo ne procesinės apeliacijos teisės neturėjimas, o skundžiamos nutarties nebuvimas apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

Pagal CPK 315 straipsnio 1 dalį, apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 338 str.), taigi ir be skundo atitikties kitiems bendriesiems (CPK 111 str.) bei specialiems (CPK 306 str.) reikalavimams, patikrina skundo priimtinumą pagal CPK 315 straipsnio reikalavimus. Be to, pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, teismas pats gali panaikinti skundžiamą nutartį. Todėl apeliantas neteisus, jog skundo priėmimo metu pirmosios instancijos teismas negali preliminariai vertinti atskirojo skundo turinio ir jo argumentų.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.