Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji šiluma“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji šiluma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekoresursai“ dėl perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Naujoji šiluma“ kreipėsi į teismą ieškiniu (t. 1, 3-7 b.l.), prašydamas pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 18 d. atsakovo UAB „Manfula“ vienašališkai surašytą galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. liepos 30 d. tarp šalių pasirašytomis sutartimis Nr. 2007-M-029, Nr. 2007-M-018 UAB ,,Manfula“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika parengti Lapių sąvartyno teritorijoje rengiamos biodujų surinkimo sistemos darbo projektą, įrengti biodujų surinkimo šulinius, gręžinius, biodujų paskirstymo sistemą, parengti Domeikavos katilinėje statomos kogeneracijos jėgainės techninį darbo projektą, įrengti jėgainę ir organizuoti darbų pripažinimo tinkamais naudoti (eksploatuoti) procedūrą. 2007 m. liepos 30 d. trečiasis asmuo UAB ,,Ekoresursai“ ir atsakovas UAB ,,Manfula“ pasirašė sutartis Nr. 2007-M-019 ir Nr. 2007-EKOR-03, kuriomis atsakovas įsipareigojo eksploatuoti kogeneracijos jėgainę ir sąvartyno nudujinimo sistemą, į Domeikavos katilinę pateikti kogeneracinę jėgainę (įrangą), o trečiasis asmuo įsipareigojo už įrenginių eksploataciją sumokėti atsakovui. Nurodė, jog 2008 m. liepos 9 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vadovo įsakymu buvo sudaryta Komisija dėl Lapių sąvartyno biodujų surinkimo sistemos įrengimo ir dujų panaudojimo kombinuotai elektros ir šilumos gamybai Domeikavos katilinėje 1H2pm (unikalus numeris – 5296-0019-0018), rekonstruojant į kogeneracinę jėgainę. Sąvartyno biodujų surinkimo sistemos (I etapas)“ pripažinimo tinkamu naudoti. Komisija 2008 m. rugpjūčio 26 d. surašė aktą, tačiau akto nepasirašė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjas, taip pat komisijos pirmininkas ir nurodė atlikti papildomus darbus iki 2009 m. vasario 10 d. 2009 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje ieškovui UAB ,,Manfula“ pateikė visų valstybinės komisijos narių pasirašytą darbų priėmimo-perdavimo aktą, su kuriuo ieškovas nesutinka ir prašo teismą šį aktą pripažinti negaliojančiu, nes jis pasirašytas pažeidus teisės aktų reikalavimus bei tarp šalių pasirašytos rangos sutarties nuostatas, be to, pažeidžia ieškovo bei trečiojo asmens UAB „Ekoresursai“ teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad yra nustatyti akivaizdūs trūkumai, dėl kurių neįmanoma atsakovo pastatyto objekto naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o atsakovas nepašalina trūkumų. Atsakovas iki šiol nustatyta tvarka nėra ieškovui perdavęs visą būtiną dokumentaciją. UAB „Manfula“ neįvykdė Sąvartyno nudujinimo sistemos paleidimo derinimo darbų programos reikalavimų, tačiau vienašališkai surašė galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą. Taip pat pažymėjo, jog UAB ,,Statech“, kaip ekspertas, ieškovui pateikė raštą, kuriame įvardino eilę trūkumų, nustatytų dėl objekto projektinės bei išpildomosios dokumentacijos netikslumų, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar UAB ,,Manfula“ tinkamai atliko dalį statybos darbų ir dėl atliktų darbų atitikimo darbo projektui. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. antstolė R. S. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.0106/09/07436/1, kuriame konstatuota, kad I ir II biodujų trasos kondensato rinktuvuose bėga skystis (kondensatas). Be to, nurodė, kad objekte yra potencialiai pavojingi įrenginiai, todėl į statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos sudėtį turėjo būti įtrauktas VšĮ Technikos priežiūros tarnybos įgaliotas atstovas, nes to reikalauja statybos techninis reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 11.10 punktas. Nurodė, jog VšĮ Technikos priežiūros tarnybos Kauno apygarda 2009 m. birželio 16 d. rašte nustatė eilės atliktų darbų neatitikimą projektinei dokumentacijai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:

III.1. Ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. liepos 30 d. pasirašė sutartis Nr. 2007-M-029, Nr. 2007-M-018, pagal kurias UAB ,,Manfula“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika parengti Lapių sąvartyno teritorijoje rengiamos biodujų surinkimo sistemos darbo projektą, įrengti biodujų surinkimo šulinius, gręžinius, biodujų paskirstymo sistemą, parengti Domeikavos katilinėje statomos kogeneracijos jėgainės techninį darbo projektą, įrengti jėgainę ir organizuoti darbų pripažinimo tinkamais naudoti (eksploatuoti) procedūrą, o UAB „Naujoji šiluma“ įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (t. 1, 46-79 b.l.). 2007 m. liepos 30 d. trečiasis asmuo UAB ,,Ekoresursai“ ir atsakovas UAB ,,Manfula“ pasirašė sutartis Nr. 2007-M-019 ir Nr. 2007-EKOR-03, kuriomis atsakovas įsipareigojo eksploatuoti kogeneracijos jėgainę ir sąvartyno nudujinimo sistemą, į Domeikavos katilinę pateikti kogeneracinę jėgainę (įrangą), įrangą ir darbus priduoti valstybinei pripažinimo tinkamu naudoti komisijai o trečiasis asmuo įsipareigojo už įrenginių eksploataciją sumokėti atsakovui (t. 1, 80-102 b.l.). 2008 m. liepos 9 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vadovo įsakymu buvo sudaryta Komisija dėl „Lapių sąvartyno biodujų surinkimo sistemos įrengimo ir dujų panaudojimo kombinuotai elektros ir šilumos gamybai Domeikavos katilinėje 1H2pm (unikalus numeris – 5296-0019-0018), rekonstruojant į kogeneracinę jėgainę. Sąvartyno biodujų surinkimo sistemos (I etapas)“ pripažinimo tinkamu naudoti. Komisija 2008 m. rugpjūčio 26 d. surašė aktą, tačiau jo nepasirašė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjas, taip pat komisijos pirmininkas ir nurodė atlikti papildomus darbus iki 2009 m. vasario 10 d. (t. 1, 27-30 b.l.). 2009 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje ieškovui UAB „Naujoji šiluma“ atsakovas UAB ,,Manfula“ pateikė visų valstybinės komisijos narių pasirašytą aktą (t. 1, 31-34 b.l.). 2009 m. rugsėjo 18 d. atsakovas pateikė ieškovui vienašališkai pasirašytą galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą (t. 1, 43-44 b.l.), PVM sąskaitą-faktūrą už atliktus darbus (t. 1, 45, b.l.) ir raštą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo (t. 1, 42 b.l.).

Apeliantas atsakovo vienašališkai pasirašytą galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą prašė pripažinti negaliojančiu, motyvuodamas tuo, kad aktas priimtas pažeidus teisės aktų reikalavimus bei tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatas, pažeidžia ieškovo bei UAB „Ekoresursai“ teises ir teisėtus interesus, nes atlikti darbai yra su trūkumais, kuriuos grindžia 2009 m. rugsėjo 16 d. Technikos priežiūros tarnybos Kauno apygardos (t. 1, 35-36 b.l.), 2009 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Statech“ (t. 1, 37-38 b.l.) raštais, antstolės R. S. 2009 m. rugsėjo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 1, 108-118 b.l.) bei papildomai pateiktais su apeliaciniu skundu įrodymais: 2010 m. sausio 18 d. antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 2, b.l.), firmos „Tyrimai ir projektai“ 2011 m. gegužės 25 d. ekspertizės aktu (t. 2, b.l.), kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad šie įrodymai buvo pateikti nagrinėjant administracinę bylą dėl objekto priėmimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo, ir išnagrinėtos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išlyga ,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“, turi konkretų turinį ir negali būti aiškinama plečiamai. Be to, kiekvienu atveju aiškindamas ir taikydamas aptartą proceso teisės normą, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tik taip gali įgyvendinti savo konstitucinę pareigą – užtikrinti teisingumą kiekvienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-525-2262/2010 nedalyvavo UAB „Naujoji šiluma“, buvo ginčijamas komisijos surašytas ginčo objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Teismas buvo padaręs išvadą, jog ginčas dėl akto susijęs su UAB „Ekoresursai“ ir su UAB „Manfula“ interesais. Konkrečioje byloje ginčijamas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, CPK 182 straipsnio 2 dalies norma, atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, negali konkrečioje byloje būti aiškinama plečiamai. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog visos byloje išaiškintos aplinkybės negalėjo būti vertinamos kaip turinčios prejudicinę reikšmę, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti kai kuriuos įrodymus ir privalėjo juos vertinti nagrinėjant konkretų ginčą kartu su visais į bylą pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad teismas, neleisdamas ieškovui pateikti teismui visus reikalingus įrodymus, pažeidė ieškovo teises pasinaudoti įstatymo įtvirtintomis teisėmis į teisingą ir nešališką teismo procesą bei pažeidė įrodinėjimo faktų pakankamumo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 182, 185 straipsniai).

Kolegijos nuomone, administracinėje byloje priimtos teismo nutarties įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Kartu kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek skundas administraciniam teismui ginčijant 2009 m. rugpjūčio 18 d. pripažinimo naudoti aktą (t. 1, 104-107 b.l.), tiek ieškinys dėl darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis bei įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų normomis, kurias nagrinėjo administracinis teismas. Kaip nurodyta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų redakcijomis, bei nuostata, jog iškilus prieštaravimams tarp Statybos įstatymo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros bei kitų poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, vadovaujasi Statybos įstatymo normomis, nenustatė, jog būtų pažeisti norminių aktų reikalavimai pripažįstant atliktus darbus tinkamais naudoti (t.1, 177 b.l.)

Ieškovas byloje prašė teismo pripažinti atsakovo vienašališkai pasirašytą galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu, motyvuodamas tuo, kad atsakovo atlikti darbai yra su trūkumais, dėl kurių neįmanoma atsakovo pastatyto objekto naudoti pagal statybos rangos sutartyse numatytą paskirtį, o atsakovas nepašalina nustatytų trūkumų. Pažymėtina, jog administracinis teismas, vertindamas tuos pačius rašytinius įrodymus, kurie pateikti ir civilinėje byloje, bei paaiškinimus, nenustatė, jog statinys pastatytas ne pagal projektą ir tai daro negalimu jį naudoti pagal paskirtį (t. 1, 178 b.l.). Administracinis teismas vertino pateiktą projektinę dokumentaciją, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, proceso dalyvių, specialistų paaiškinimus, konstatavo nežymius nukrypimus nuo techninio projekto, tačiau, teismo nuomone, tokiais nukrypimais esmingai Statybos įstatymo bei Reglamento reikalavimai nebuvo pažeisti ir sprendė, jog statinys tinkamu naudoti pripažintas pagrįstai. Taigi, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nenuginčytas.

Teisėjų kolegija žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo skundą, išklausiusi šalių paaiškinimus, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu, byloje pateiktais ir įvertintais bei naujai pateiktais įrodymais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tyrė Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. A525-2262/2010, ne tik rėmėsi kaip prejudiciniais faktais minėtoje byloje nustatytas aplinkybes, bet į bylą pateiktus įrodymus vertino ir pats. Įrodymus, kuriais rėmėsi ieškovas, t. y. 2009 m. rugsėjo 16 d. Technikos priežiūros tarnybos Kauno apygardos bei 2009 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Statech“ raštus, kuriuose yra nustatyti objekto „Lapių sąvartyno biodujų surinkimo sistemos įrengimo ir dujų panaudojimo kombinuotai elektros ir šilumos gamybai Domeikavos katilinėje 1H2pm (unikalus numeris – 5296-0019-0018), rekonstruojant į kogeneracinę jėgainę“ netikslumai tarp projektinės ir išpildomosios dokumentacijos, pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai. Teismas pastebėjo, jog buvo atliktas tik dokumentinis tyrimas, nevertinant faktiškai atliktų darbų bei atsižvelgė į atsakovo nuomonę, kad UAB „Statech“ raštas negali būti laikomas įrodymu byloje, nes ieškovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Statech“ gali būti laikomas ekspertu. Teismas teisingai pažymėjo ir tai, kad Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-2262/2010 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartyje konstatavo, jog UAB „Statech“ pateiktas raštas ir jame pateiktos išvados patikimumo prasme vertintinos kritiškai ir jomis teismas remtis negali (t. 1, 182-183 b.l.). Teismas teisingai konstatavo, jog surinkimo sistemos įrengimo ir dujų panaudojimo kombinuotai elektros ir šilumos gamybai Domeikavos katilinėje 1H2pm (unikalus numeris – 5296-0019-0018), rekonstruojant į kogeneracinę jėgainę) esantys potencialiai pavojingi įrenginiai Technikos priežiūros tarnybos atstovo buvo patikrinti ir pripažinti tinkamais naudoti iki surašant statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Todėl 2009 m. rugsėjo 16 d. Technikos priežiūros tarnybos Kauno apygardos rašte nustatytus dokumentacijos neatitikimus vertintino kritiškai, teisingai pažymėdamas, kad institucija, pripažinusi potencialiai pavojingus įrenginius tinkamais naudoti ir nenustačiusi jų trūkumų, vėliau jau visą statinį pripažinus tinkamu naudoti, surašė raštą, kuriame nustatė eilę dokumentacijos neatitikimų. Todėl kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo tokiu institucijos nuomonės ir vertinimo pagrįstumu bei nesirėmė kaip patikimu įrodymu šioje byloje.

2009 m. rugsėjo 14 d. antstolės R. S. trečiojo asmens UAB „Ekoresursai“ prašymu surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0106/09/07436/1, kuriame konstatuota, kad I ir II biodujų trasos kondensato rinktuvuose bėga skystis (kondensatas) (t. 1, 108-118 b.l.), pirmosios instancijos teismas nelaikė įrodymu, leidžiančiu padaryti išvadą, kad ginčo statinys pastatytas nesilaikant projekto sprendinių, pagrįstai. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas nei ieškinyje nenurodė, nei atstovai teismo posėdžio metu nepaaiškino, kokius atliktų darbų trūkumus pagrindžia nustatytos aplinkybės. Atitinkamai vertintinas ir papildomai pateiktas 2010 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 2, b.l.), kadangi protokolu konstatuotas tik kondensato kaupimosi faktas ir jis neduoda pakankamo pagrindo tvirtinti, jog vamzdynas bei šaldymo įrenginys buvo įrengti netinkamai.

Teisėjų kolegija apelianto su apeliaciniu skundu pateiktą firmos „Tyrimai ir projektai“ tyrimo medžiagą (t. 2, b.l) vertina kaip rašytinį įrodymą, bet ne kaip eksperto išvadą, kadangi firma nėra ekspertinė įstaiga, tyrimus atlikęs asmuo nėra įtrauktas į Teisingumo ministro patvirtintą ekspertų sąrašą, tyrimas atliktas ieškovo prašymu 2011 m. gegužės 25 d., tai yra ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje (CPK 197 straipsnio 1 dalis, 212 straipsnis). Toks įrodymas vertintinas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009 ir kt.).

Tiek pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių dokumentų nenustatė, tiek apeliacinės instancijos teismas iš papildomai pateiktų įrodymų, nenustatė, kad ieškovas priimant darbus pagal sutartis Nr. 2007-M-029, Nr. 2007-M-018 būtų pastebėjęs atliktų darbų trūkumus, nukrypimus nuo techninio darbo projekto reikalavimų, statybos standartų ar kitų reikalavimų ir nedelsiant pranešęs atsakovui (2007 m. liepos 30 d. sutarties Nr. 2007-M-018 5 straipsnio 5 punktas ir sutarties Nr. 2007-M-029 5 straipsnio 4 dalis). Minėtomis sutartimis ieškovas įsipareigojo atsakovo pateiktą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą per 5 darbo dienas pasirašyti arba per tą patį laikotarpį raštu pateikti motyvuotą paaiškinimą, jei atsisakoma pasirašyti (2007 m. liepos 30 d. sutarties Nr. 2007-M-018 5 straipsnio, 6 dalis ir sutarties Nr. 2007-M-029 5 straipsnio 5 dalis), tačiau kad toks paaiškinimas būtų surašytas ir pateiktas atsakovui byloje duomenų nėra.

Bylos šalys sutartyse susitarė, kad kai darbai yra priduoti valstybinei pripažinimo tinkamu naudoti komisijai, laikoma, kad darbai yra baigti ir per 7 kalendorines dienas pasirašomas darbų perdavimo-priėmimo aktas (Sutarčių 13 straipsnio 2 dalis), tačiau ieškovas, valstybinei pripažinimo tinkamu naudoti komisijai pripažinus atsakovo atliktų darbų rezultatą tinkamu naudoti, nepasirašė galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto ir neapmokėjo už atliktus darbus per tarp šalių sutartyse nustatytus terminus. Kolegija, išklausiusi šalių, jų atstovų, trečiojo asmens atstovo paaiškinimus, sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog ieškovas pats nevykdė visų sutartinių įsipareigojimų, neinformavo apie galimai padarytus trūkumus, nenustatė termino jiems pašalinti, nesiėmė visų įmanomų priemonių atsakovo faktiškai atliktų darbų atitikimo dokumentacijai patikrinimo (ekspertizė ir kt. priemonės). Tokių priemonių apeliantas ėmėsi tik valstybinei komisijai darbus pripažinus naudoti tinkamais (2009 m. rugpjūčio 18 d.), nors, kaip nustatyta byloje, juos eksploatuoja nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors apelianto pateiktuose įrodymuose (t. 1, 35-36, 37-38 b.l.; t. 2 b.l.), nurodyta, jog objekto darbai atlikti nukrypstant nuo projektinės dokumentacijos, tačiau tai yra pažymėta ir Pripažinimo tinkamu naudoti akte (t. 1, 33 b.l.). O būtent, 12 akto punkte nurodyta, jog atliktieji statybos ir montavimo darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Patvirtinto projekto pakeitimai bei nuokrypos yra nustatyta tvarka suderinti ir pažymėti pateiktoje techninėje dokumentacijoje. Kolegija pažymi, jog Administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl reikalavimo panaikinti minėtą aktą, taipogi aiškinosi aplinkybes dėl objekto atitikimo projektinei dokumentacijai. Nors teismas nustatė nežymius nukrypimus nuo techninio projekto, tačiau įvertinęs visus įrodymus, konstatavo, jog neturi pagrindo išvadai, kad tokie nukrypimai esmingai pažeidžia Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatas ir kaip minėta, pripažinimo tinkamu naudoti aktas nėra nuginčytas (t. 1, 174-183 b.l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino ir atsakovo atsikertant į ieškovo nurodymą, jog darbai atlikti su trūkumais, pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad ginčo statinyje – kogeneracinės jėgainės, Lapių biomasės elektrinės, esančių Neries g. 6a, Domeikavos sen., Kauno r., vykdoma veikla - nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio ginčo statinyje buvo pirkta ir parduota šiluma AB „Kauno energija“ (t. 2, 14-33 b.l.), pirkta ir parduota elektros energija AB LESTO t(t/ 2, 34-73 b.l.). Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo argumentas, jog dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų neįmanoma vykdyti veiklos, yra nepagrįstas. Tokią išvadą daro ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išklausiusi apelianto, atsakovo bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimus bei ištyrusi papildomus įrodymus, kadangi apelianto atstovai patvirtino aplinkybę, jog veikla vykdoma ir iš jos gaunamos pajamos. Įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, apeliantas nepateikė.

Kadangi 2009 m. rugpjūčio 18 d. ,,Lapių sąvartyno biodujų surinkimo sistemos įrengimo ir dujų panaudojimo kombinuotai elektros ir šilumos gamybai Domeikavos katilinėje 1H2pm (unikalus numeris – 5296-0019-0018), rekonstruojant į kogeneracinę jėgainę. Sąvartyno biodujų surinkimo sistemos (I etapas)“ pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra galiojantis, byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių atsakovų atliktų darbų trūkumus, dėl kurių neįmanoma atsakovo pastatyto objekto naudoti pagal statybos rangos sutartyse numatytą paskirtį, taip pat nėra įrodyta, kad atsakovas neatliko darbų pagal šalių pasirašytas sutartis Nr. 2007-M-029, Nr. 2007-M-018, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog užsakovas negali atsisakyti priimti darbų rezultato, taip pat nuginčyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo atliktus darbus.

Kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant ginčus, kylančius iš statybos rangos teisinių santykių, ne kartą konstatuota užsakovo pareiga priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, ir kt.) bei tai, jog rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi ir po darbų priėmimo užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis).

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ginčą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.