- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-10-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08989-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Alvydas Barkauskas (pran.), Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „Mitrada“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 2.5.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Mitrada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Mitrada“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka (trečiasis asmuo – UAB DK „PZU Lietuva“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti iš atsakovo UAB „Mitrada“ 16930,36 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2011-09-17 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu F. M. vairuojant transporto priemonę Mercedes Benz 1844, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE SDP27, v/n (duomenys neskelbtini), sprogo puspriekabės kairės pusės galinė padanga ir dėl to buvo apgadinta kita transporto priemonė BMW X1 E84, v/n (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė Mercedes Benz 1844 su puspriekabe KRONE SDP27 buvo registruotos Lietuvos Respublikoje, tačiau 2011-09-17 eismo įvykio metu Mercedes Benz 1844 nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu, apdrausta buvo tik minėta puspriekabė KRONE SDP27. Transporto priemonių savininku eismo įvykio metu buvo atsakovas UAB „Mitrada“. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras suadministravęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių sumą, 2012-05-08 pateikė ieškovui reikalavimą dėl 4903,37 eurų (4263,80 eurų kompensacija + 639,57 eurų administravimo mokestis) žalos atlyginimo, kurią ieškovas atlygino ir įgijo regreso teisę reikalauti išmokėtos sumos atlyginimo iš atsakingų asmenų. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sumokėti ieškovui patirtus nuostolius, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino.
UAB „Mitrada“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad eismo įvykio metu sprogus padangai, jokia transporto priemonė nebuvo sustojusi, niekas jokių pretenzijų dėl žalos nereiškė, policija atvažiavusi nebuvo, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyta sprogusi padanga būtų padariusi žalos transporto priemonei BMW X1 E84. Puspriekabė KRONE SDP27 buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“, todėl ieškovo reikalaujamą sumą privalo atlyginti minėtos priekabos draudikas - UAB DK „PZU Lietuva“.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė krovininių automobilių priekabos KRONE SDP27, v/n (duomenys neskelbtini), įprastinę privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri galiojo iki 2012-09-01. Eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, todėl ieškovas privalėjo vadovautis Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Draudimo išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Priekaba nėra laikytina savarankiška transporto priemone, kadangi ji, kaip atskira transporto priemonė, funkcionuoti negali, todėl ji yra velkamoji transporto priemonė, už kurios padarytą žalą atsako velkančioji transporto priemonė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-22 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 16930,36 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16930,36 Lt) nuo 2013-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Padarė išvadą, jog 2011-09-17 eismo įvykio metu Mercedes Benz 1844, v/n (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu. Puspriekabė nėra laikytina savarankiška transporto priemone, kadangi ji, kaip atskira transporto priemonė, funkcionuoti negali, todėl ji yra sukabinama (velkama) su kita transporto priemone, už kurios padarytą žalą atsako velkančioji transporto priemonė (CPK 185 str.), t.y. nagrinėjamu atveju Mercedes Benz 1844. Padarytą žalą privalėjo atlyginti velkančiosios transporto priemonės draudikas, kadangi ji apdrausta nebuvo – atsakomybė teko atsakovui, t.y. transporto priemonės savininkui. Byloje yra surinkti visi reikalingi įrodymai, patvirtinantys tiek aplinkybes, susijusias su įvykio tyrimu, tiek su žalos dydžiu bei jos apskaičiavimo pagrįstumu. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma leido nustatyti, jog Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pagrįstai išmokėjo jo nustatytą žalą - 4903,37 eurų (4263,80 eurų kompensacija + 639,57 eurų administravimo mokestis), nukentėjusiam, dėl ko, ieškovui kilo pareiga šias išlaidas kompensuoti bei regreso tvarka jų reikalauti iš atsakingų asmenų. Remiantis į bylą pateiktais įrodymais ieškovui neišmokėti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo išmokos nebuvo teisinio pagrindo (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., 5 d., 6 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB „Mitrada“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas, yra nepagrįstas, kadangi žala buvo padaryta dėl atsakovui priklausančios vilkiko puspriekabės KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo drausta, todėl atsiradusią žalą turi atlyginti ne atsakovas, o trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, kaip šios priekabos draudikas. Teismas netinkamai aiškino teisės normas reglamentuojančias „velkamas“ ir „tempiamas“ transporto priemonių sąvokas, kurių aiškumas yra aktualus šiame ginče, nes nuo to priklauso ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė, ar trečiajam asmeniui. Puspriekabė nėra velkama transporto priemonė, o skirta tempti motorinei transporto priemonei (LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 41d., 44 d.), todėl šiuo konkrečiu atveju, negali būti taikoma TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalis, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, todėl draudimo išmoka turėjo būti mokama, pagal jos draudimo sutartį. Automobilis Mercedes Benz 1844, v/n (duomenys neskelbtini) jokiu objektyviu priežastiniu ryšiu nėra susijęs su puspriekabės (duomenys neskelbtini) padangos sprogimu, dėl ko galėjo būti padaryta tariama žala automobiliui BMW X1 E84. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasi ieškovo pateiktais dokumentais pripažino įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir niekuo nepatvirtintos, tai yra, kad atsakovo transporto priemonės padangos sprogimas padarė sugadinimų automobiliui BMW X1 E84, o tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos bei iš kitų pateiktų įrodymų darytina išvada, kad joks automobilis po padangos sprogimo nenukentėjo.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad konkrečiu atveju žala buvo administruojama vadovaujantis Vokietijos nacionalinių teisės aktų nuostatomis, kuriuose numatyta, kad tokiu atveju žala buvo administruojama bei atlyginama pagal vilkikui suteikiamą draudiminę apsaugą, kurios šiuo metu nebuvo. Nesutinka su atsakovo interpretacijomis, jog priekabos ir puspriekabės gali būti tempiamos, o ne velkamos. Teismų praktikoje yra detaliai pasisakoma dėl eismo įvykių valstybių nacionalinių draudikų biurų statuso bei jų pateikiamų dokumentų, susijusių su eismo įvykių metu padarytos žalos administravimu , reikšmės (vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai). Šioje civilinėje byloje teismas griežtai laikėsi fundamentalių įrodinėjimo civiliniame procese principų. Tarp UAB „Mitrada“, kaip transporto priemonės savininko ir eismo įvykio kaltininko, neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių (biuro patirta žala) yra priežastinis ryšys (CK 6.248 straipsnis) – jei atsakovas būtų užtikrinęs savo transporto priemonei draudimo apsaugą, ieškovas nebūtų įtrauktas į minėtą transporto priemone padarytos žalos administravimą ir nebūtų dėl to patyręs žalos.
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, jog teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai vadovavosi bei taikė TPVCADĮ 16 str. 5 d. ir ieškovo pateikti įrodymai, kurių pagrindu pirmos instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą yra laikytini pagrįstais ir tinkamais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl nuostolių priteisimo regreso tvarka.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD) 10 str. 1 d. nustatyta, kad įprastinė draudimo sutartis, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai.
Pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai, spręsdami eismo įvykio metu (kai eismo įvykis įvyksta užsienyje) patirtos žalos administravimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ - Nacionalinių draudikų biuro bendradarbiavimo nuostatai arba Bendradarbiavimo nuostatai) (paskelbti su 2003-07-28 KOMISIJOS SPRENDIMU dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2012-04-30 ieškinio 4, 5 priedai)). TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Biurų tarybos Vidaus nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
Šiuo atveju Vokietijoje vykusio eismo įvykio metu padarytą žalą administravo bei ją atlygino Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, t.y. subjektas, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Šalyje, t.y. Vokietijoje, galiojančiais teisės aktais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 punktas). Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Vokietijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, žalos dydį ir atlygino neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai - turintys didesnę įrodomąją galią (CPK197 straipsnio 2 dalis, Teisingumo Teismo byla Nr. C-188/89). Tuo tarpu Biuro, kaip subjekto, išmokėjusio išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - Vokietijoje nacionaliniam draudikų biurui), atgręžtinio reikalavimo teisė įtvirtinta Lietuvos teisės aktuose - TPVCAPDĮ (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Vokietijoje galiojančius teisės aktus, administravo žalą, nustatė eismo įvykio faktą bei žalos dydį, atlygino nukentėjusiam padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Biurui. Šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus ieškovas pateikė teismui kartu su 2013-04-30 ieškiniu ir šių įrodymų nepaneigė apeliantas. Biuras reikalauja iš atsakovo būtent tos sumos, kurią, vykdydamas TPVCAPDĮ nuostatas ir Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui - 4903,37 eurų (16930,36 Lt), kurią sudaro 4263,80 eurų žalos atlyginimo. Apelianto abejonės dėl Vokietijos nacionalinio draudikų biuro nustatyto žalos dydžio yra nepagrįstos. Tai patvirtina Biuro Žalų administravimo departamento išvada (ieškinio 2 priedas).
Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad puspriekabė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios padanga eismo įvykio metu sprogo ir padarė žalos, eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK „PZU LIETUVA" (polisas LT /01/YB 1413431), todėl, vadovaujantis TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalaujamą sumą turėtų atlyginti minėtas draudikas.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, eismo įvykis įvyko vilkikui MERCEDES BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempiant ginčo priekabą, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaujantis Vokietijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, žalą administravo ir Biurui reikalavimą pateikė pagal vilkikui suteikiamą draudiminę apsaugą, kurios šio eismo įvykio metu nebuvo. Esami įrodymai patvirtina, kad Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui buvo žinoma apie atsakovo minimą draudimo polisą LT/01/YB1413431 – poliso numeris nurodytas policijos pažymoje bei apie tai, kad žala buvo padaryta sprogus būtent puspriekabės (duomenys neskelbtini) valst, Nr. (duomenys neskelbtini), kuri eismo įvykio metu buvo velkama vilkiko MERCEDES BENZ 1844, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) padangai. Atitinkamai ir pagal Lietuvos teisės normas, konkrečiai, pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalies nuostatas, išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas (kaip ir aptariamu atveju)) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Šiuo atveju aplinkybę, kad priekaba eismo įvykio metu buvo sukabinta su vilkiku, patvirtina Vokietijos policijos pažyma ir nukentėjusiųjų asmenų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes. Taigi konstatuotina, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Vokietijoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nustatė eismo įvykio faktą, kaltę dėl įvykio, žalos dydį bei, ją atlyginęs, pateikė reikalavimą Biurui būtent pagal vilkikui suteikiamą draudiminę apsaugą, kurios šio eismo įvykio metu nebuvo.
Remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka iš apelianto dėl atlygintos žalos dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrįstai patenkintas ir jo naudai iš apelianto priteista nuostolių atlyginimo regreso tvarka (CK 6.280 str. 1 d., CPK 178,185 str.).
Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šią bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų neanalizuoja nagrinėjamo bylos kontekste. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.