- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-719-120-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00914
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Nuteistasis
- E. M., A. K.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė, Vaclovas Kaminskis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiam E. Š., nuteistjam E. M., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusio E. Š. apeliacinį skundą dėl 2010 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo :
A. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir už 2009 m. rugpjūčio 12 d. bei 2009 m. rugpjūčio 20 d. padarytus chuliganiškus veiksmus nubaustas 8 mėnesių bei 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmėmis. Bausmės BK 63 str. 1,5 d. tvarka iš dalies sudedant subendrintos bei galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo ir įpareigotas nuo 22 val. iki 06 val būti namuose, mokytis arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais reikalingais žmonėmis per5 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 1 metų laisvės apribojimo bausmę, ir įpareigotas nuo 22 val. iki 06 val būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais reikalingais žmonėmis per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.
UAB „JCDetaux Lietuva“ priteista 666,06 lt (o šiam neišgalint sumokėti iš Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“)
AB „Autrolis“ priteista 7834,08 lt (o šiam neišgalint sumokėti iš Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“)
iš A. K. ir E. M. solidariai priteista 364,01 lt. Kauno teritorinei ligonių kasai bei 4.000 lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiam E. Š. (o A. K. neišgalint sumokėti iš Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“)
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. K. pagal BK 284 str. 1 d nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. apie 23.50 val., būdamas nepilnametis, apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Savanorių pr. prie namo Nr. 95, Kaune, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia dešinės rankos alkūne sudavęs į UAB „JCDetaux Lietuva“ reklaminio stendo stiklą ir jo sudaužymu padaręs bendrovei 666,06 lt turtinę žalą, tyčia sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
E. M. ir A. K. nuteisti už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 18.15 val., E. M. ir nepilnametis A. K., AB „Autrolis“ priklausančiame troleibuse „Soliaris 12 AC“ v/n (duomenys neskelbtini) ties Savanorių pr. 14, Kaune, tyčia įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei trikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, troleibuso salone daužė troleibuso įrenginius bei, dėl nederamo elgesio nukentėjusiam E. Š. mėginant juos sudrausminti, jie, be aiškios priežasties, tyčia bendrai rankomis ir kojomis sudavę šiam ne mažiau 6 kartų į įvairias kūno vietas, dėl muštinių žaizdų kaktoje bei kairio antakio srityje, kraujosrūvų abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste ir po akių obuolių junginėmis, nežymiai sutrikdė nukentėjusio E. Š. sveikatą
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjęs prašo bylą išnagrinėti iš naujo ir abu nuteistuosius nubausti pagal įstatymą.
Nurodo, kad pasikėsinimas į jo gyvybę pilnai ir teisingai neišnagrinėtas. Veiksmai prieš jį nėra chuliganizmas. Jo sumušimas galėjo baigtis ir jo mirtimi. Mušamas jis buvo 7-10 minučių. Jo kūne nustatyta yra ne mažiau 15 sužeidimų, todėl suduota jam buvo 20-30 smūgių, bet ne 6, kaip kad nurodyta nuosprendyje. Tai, kad prie bylos medžiagos nebuvo prijungtos jo pateiktos sužaloto veido nuotraukos, jis traktuoja kaip siekimą nuslėpti jo sužalojimo mastą. O tai, kad prie nusikaltimo prieš jį bylos, prijungtas yra ir 2009 m. rugpjūčio 12 d. nusikaltimas, apelianto manymu rodo jo sudaužymo prilyginimą stiklo sudaužymui.
Apelianto manymu, neatkreipė teismas dėmesio ir į abiejų nuteistųjų parodymų apie jo sumušimą, prieštaringumą. Nuteistųjų advokatė, gindama ir teisindama juos, tikėjo tik prieštaringais jų parodymais. Prokuroro aiškinimui apie norą padėti nuteistiesiems pasitaisyti, jis taip pat nepritaria. Nesupranta jis ir to, kodėl nuosprendis motyvuotas sąžiningu nusikaltėlių prisipažinimu. Jie ssugauti buvo vietoje ir, tam, kad sumažinti bausmę, advokatų primokyti, atgailavo ne prieš nukentėjusį, bet prieš teisėją. Nesupranta jis ir to, kodėl už sudaužytus akinius jam jokia kompensacija nepriteista, kodėl neminimos visos gydymo priemonės, kurių įsigijimui ir sveikatos atstatymui, jis išleido pinigus. Nesupranta jis ir to, kodėl vietoje prašytos 20.000 lt sumos, jam padarytai neturtinei žalai atlyginti priteista tik 4.000 lt., o kitų nukentėjusių ieškiniai patenkinti pilnai, todėl ir prašo bylą peržiūrėti.
Skundas nepagrįstas ir atmestinas. Teismas pilnai bei visapusiškai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai E. M. bei A. K. už nusikalstamus veiksmus E. Š. atžvilgiu pripažino kaltais pagal BK 284 str. 1 d. Nuteistiesiems teismo skirtos bausmės nei savo dydžiu, nei savo rūšimi nėra aiškiai neteisngos. Nuosprendį naikinti ar keisti civilinio ieškinio dalyje pagrindo taip pat nėra.
BK 284 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tad josios baigtumo momentui būtinas yra kaltininko įžūlaus elgesio, grasinimų, patyčių ar vandališkų veiksmų pasėkoje neigiamų pasekmių atsiradimas.
Viešąja vieta laikoma vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę bet kuriuo momentu laisvai lankytis (atsirasti) kiti asmenys.
Įvykio aplinkybės rodo, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d., keleivius vežusio miesto troleibuso salone, matant juo važiavusiems keleiviams, nuteistieji daužė troleibuso įrenginius – bilietų žymėjimo komposterius. Juos, troleibusu važiavusiam nukentėjusiam E. Š. sudrausminus, šie už tai pastarąjį troleibuse mušė bei spardė .
Abejonių nekyla, jog maršrutu važiuojančio miesto troleibuso salonas yra viešoji vieta. Neginčytinai akivaizdu ir tai, jog, keleivius vežusiame miesto troleibuso salone daužydami inventorių, vartodami smurtą (mušdami bei spardydami) prieš juos drausminusį asmenį, nuteistieji elgėsi įžūliai ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams viešoje vietoje. Troleibuse inventorių jie daužė be jokios dingsties. Smurtą prieš juos drausminusį nukentėjusį pavartojo taip pat be priežasties. Tokie jų neteisėti veiksmai sutrikdė troleibuso vairuotojo darbą. Šis buvo priverstas nutraukti darbą, kviesti policiją, fiksuoti nuteistųjų vandališkų veiksmų pasekmes (bilietų komposterių daužymą, troleibuso durų stiklo išdaužymą, keleivio sumušimą troleibuse). Visuomenės rimties sutrikdymo buvimą taip pat rodo ir, matant kitiems asmenims, nuteistųjų prieš nukentėjusį viešoje vietoje panaudoto fizinio smurto veiksmai. Taip elgdamiesi, abu nuteistieji ne tik akivaizdžiai suvokė ir suprato rodantys nepagarbą aplinkiniams, trikdantys visuomenės rimtį bei tvarką, bet ir to norėjo. Specialisto išvados aktu nustatyta, kad dėl vartoto smurto pasėkoje nukentėjusiam E. Š. padarytų muštinių žaizdų kaktoje bei kairio antakio srityje ir poodinių kraujosrūvų abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, po abiejų akių junginėmis, nukentėjusio sveikata sutrikdyta buvo nežymiai. Pagal formuojamą teismų praktiką, veika, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu prieš asmenį panaudotas fizinis smurtas ... nežymiai sutrikdo to žmogaus sveikatą, kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Viešoje vietoje atlikti nežymiai sveikatą sutrikdę smurto veiksmai pagal BK 140 str.1 d. kvalifikuojami tik nenustačius visų BK 284 str. 1 d. objektyvių ir subjektyvių požymių (kasacinės nutartys Nr. 2K-65.2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009), tad visi nuteistųjų A. K. ir E. M. 2009 m. rugpjūčio 20 d. veiksmai pagrįstai teismo yra kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.
Nukentėjusį netenkinantis teismo nuosprendžiu konstatuotas jam sužalojimų padarymas ne mažiau 6 smūgiais, konstatuotas yra 2009 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvados aktu Nr. G 3141.09(02) (t.1, b.l. 67-68). Pagrindo šiuo specialisto išvados aktu netikėti, nėra. Neginčija šio akto išvadų ir pats apeliantas, tad jo nesutikimas su šioje dalyje skundžiamu teismo nuosprendžiu, pagrindo teismo inkriminuotą ne mažiau 6 smūgių kiekį keisti 20-30 jam suduotų smūgių kiekiu, neduoda.
Nukentėjusio skundo teiginiai, kad smurtas prieš jį vartotas buvo ne iš chuliganiškų paskatų, nes savo valia smurto prieš jį vartojimo nuteistieji nenutraukė, mušė bei spardė jį 7-10 minučių ir, nuo prieš jį pavartoto smurto, jis galėjo ir numirti, prieštarauja faktiniams bylos duomenims ir kitaip kvalifikuoti nuteistųjų veiką, taip pat pagrindo neduoda.
Duomenys byloje rodo, kad, po smūgių ir spyrių nukentėjusiajam sudavimo, abu nuteistieji smurto vartojimą nutraukė. Pribėgus prie troleibuso durų, jas praskėtus ir A. K. iš troleibuso iššokus į lauką, durys vėl susivėrė. Paskui jį bėgusian nuteistajam E. M. užsidariusių durų praskėsti nepajėgus, jis, likęs viduje, nukentėjusio daugiau taip pat nemušė. Nukentėjusio nurodomas jo mušimo 7-10 minučių trukmės laikas bei 15 sužalojimų jam padarymas jokiais faktiniais duomenimis byloje taip pat nepatvirtintas, tad skundas šioje dalyje yra deklaratyvus.
Skundo teiginys, jog sujungimas į vieną bylą jo atžvilgiu 2009 m. rugpjūčio 20 d. padarytos bei nusikalstamos veikos, padarytos 2009 m. rugpjūčio 12 d. prieš jį padarytą nusikalstamą veiką prilygina stiklo išdaužymui, taip pat nepagrįstas.
Ikiteisminis tyrimas dėl 2009 m. rugpjūčio 12 d. padarytos nusikalstamos veikos pradėtas buvo 2009 m. rugpjūčio 13 d. (t.1, b. l. 1), o dėl 2009 m. rugpjūčio 20 d. padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas pradėtas buvo 2009 m. rugpjūčio 20 d. (t.1, b.l. 3). Šių abiejų nusikalstamų veikų padarymu įtariamas buvo A. K.. Be to, A. K. ir E. M. įtariami buvo bendrininkavimu vienoje iš nusikalstamų veikų. BPK įstatymų nustatyta tvarka, siekiant geriau vykdyti BPK 2 str. nustatytas pareigas, vieną ir tą patį asmenį įtariant kelių nusikalstamų veikų padarymu bei esant keliems bendrininkavimu įtariamiems asmenims, prokuroro nutarimu tokie ikiteisminiai tyrimai gali būti jungiami į vieną.Būtent tai 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu prokuroras ir padarė (t.1, b.l. 5). Nei viena iš tų nusikalstamų veikų viena kitai prilyginta nebuvo. Teismas atskirai įvertino kiekvienos iš tų veikų padarymo aplinkybe ir skyrė už jų padarymą kiekvienam kaltam asmeniui atskiras bausmes.
Nuteistiesiems paskirtos bausmės įstatymų reikalavimams neprieštarauja.
Teismas nustatė po vieną abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir po dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – abu nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje.
Duomenys byloje rodo, kad dėl 2009 m. rugpjūčio 20 d. padarytos nusikalstamos veikos abu nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kaltais prisipažino. Bylos nagrinėjimo teisme metu, V. K. nukentėjusio atsiprašė, E. M. dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, tad abiem jiem prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas pagrįstai. (t.2, b. l. 91).
Už BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės.
A. K. ir E. M. teisiami buvo pirmą kartą. A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, gyvena jis Vaikų globos namuose. Abu nuteistieji yra moksleiviai. Jų padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, charakterizuojami jie patenkinamai, duomenų, kad jie ir toliau darytų nusikalstamas veikas, nėra, tad teismas, paskirdamas abiem jiems už nusikalstamos veikos prieš E. Š. padarymą BK 284 str. numatytą laisvės apribojimo bausmę, įstatymų nepažeidė.
BK 55 str. pagrindu pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o BK 61 str. įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. Laisvės apribojimo bausmės vidurkis lygus yra 1 m. 1 mėm. ir 15 d. Abiem nuteistiesiems už nusikalstamą veiką, padarytą prieš nukentėjusį E. Š., paskirtos laisvės apribojimo bausmės yra mažesnės už įstatymo sankcijoje nustatytos šios rūšies bausmės vidurkį, tačiau pagrindo jiems už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirtas bausmes laikyti aiškiai per švelniomis, nėra.
Neturtine žala CK 6.250 str. 1 d. laiko asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais, tačiau nei neturtinės žalos atlyginimo minimumo, nei josios maksimumo dydžių, Civilinis kodeksas nenustato. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, turi siekti kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Šiuo konkrečiu atveju, teismas įstatymų reikalavimų nepažeidė.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Abejonių nekyla, kad, dėl nusikalstamos veikos darymo metu patirto fizinio smurto bei tuo nežymiai sutrikdytos sveikatos, nukentėjęs E. Š. patyrė ne tik fizines, bet ir dvasines kančias, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo. Nukentėjęs jam nusikaltimo metu padarytu nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymu padarytą neturtinę žalą vertina 20.000 lt. Toks neturtinės žalos dydis, šiuo konkrečiu atveju, akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas prieštarautų ir Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai, kuri rodo, kad priteisiamos neturtinės žalos dydžio minimumas BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu yra 500 lt, maksimumas – 5.000 lt, o vidurkis – 2500 lt (Aukščiausio teismo nutartys Nr. 2K-645/2007, 2K-122/2008, 2K-227/2010). Aukščiausias teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sužalojus sveikatą, esminiu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra sužalojimo padariniai bei asmens dėl nukentėjusio patirtų praradimų dydžio, jų įtakos tolesniam nukentėjusio gyvenimui, darbinei jo veiklai, šeiminiams santykiams, nukentėjusio patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusysis po jam padaryto sužalojimo, pasveiko. Duomenų, kad būtų išlikę kokie tai neigiami liekamieji reiškiniai, atsiliepsiantys nukentėjusio elgesiui, sveikatai, bendravimui ar gyvenimo kokybei ateityje, byloje nėra. Teismas, nustatydamas nukentėjusiam atlygintinos neturtinės žalos dydį, CK 6.250 str. 2 d. nuostatas pritaikė tinkamai. Skundžiamu nuosprendžiu teismo nukentėjusiam E. Š. padarytai neturtinei žalai atlyginti nustatyta ir priteista 4.000 lt suma yra žymiai didesnė už priteisiamą atlygintinos neturtinės žalos, padarytos BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, vidurkį, tad pagrindo ją laikyti per maža ir ieškinį didinti, nėra.
Nukentėjusio skundo teiginiai, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu jam yra nepriteista kompensacija už vaistams, visoms gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėms išleistas lėšaas bei už sudaužytus akinius, nepagrįsti. Apeliantas ieškinio šiai jo nurodomai turtinei žalai atlyginti, nepareiškė ir jokių duomenų, pagrindžiančių išlaidų vaistams, sveikatos atstatymui, akinių atstatymui, ... buvimą bei tuo padarytos žalos dydį nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nepateikė, tad ir šioje dalyje nukentėjusio skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad teismo nuosprendyje yra klaidų ir neatitikimų:
1. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vietoje nuteistojo A. K., įrašytas A. K.;
2. Faktiškai subendrinus A. K. paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant, per klaidą, vietoje faktiškai pritaikyto bausmių bendrinimo BK 63 str. 1,4 dalies tvarka, įrašytas bausmių bendrinimas BK 63 str. 1,5 dalių tvarka.
3. A. K. duotų įpareigojimų vykdymui pradėti, skaičiumi nurodytas 5 mėnesių terminas, o skliausteliuose tą skaičių įrašant žodžiu, nurodytas keturių mėnesių terminas.
Skundo dėl to nėra, tad kolegija, atsižvelgusi į tai, kad tokias klaidas BPK 362 – 365 str. tvarka išsitaisyti gali pats nuosprendį priėmęs teismas ir neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, klaidų ištaisymą palieka spręsti nuosprendį priėmusiam teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusio E. Š. apeliacinį skundą atmesti.
2010 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.