- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-245/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- Nordea Bank Finland PLC
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- E. G., Z. B. K.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nordea Bank Finland PLC (AB), veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo M. K. priešieškinį ieškovui K. G. dėl nekilnojamojo daikto kainos sumažinimo, tretieji asmenys – E. G., Z. B. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo ir nekilnojamojo daikto kainos sumažinimo.
Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-22-578/2009, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-22-578/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį bei ja patvirtintą taikos sutartį, netenkinti pareikšto prašymo perkelti atsakovo teises ir pareigas M. K., netenkinti prašymo patvirtinti K. G., M. K., E. G. ir B. Z. K. sudarytą taikos sutartį, įtraukti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių. Nurodė, jog pareiškėjas nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, apie bylą nebuvo informuotas ir nežinojo, dėl ko buvo pažeistas jo teisės būti išklausytam principas. Pažymėjo, kad jis yra tinkamas subjektas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes atsakovas M. K. bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškėjo skolininkas ir, neatlygintinai prisiimdamas papildomą didelį finansinį reikalavimą, sumažino savo mokumą. Pareiškėjo teigimu, skolos perkėlimas nebuvo privalomas ir pažeidė jo teises, nes pablogėjo atsakovo finansinė būklė, o įsiteisėjusi nutartis apribojo jo teises naudotis kitais teisių gynybos būdais, kaip antai, ginčyti sutartį kitoje byloje.
Ieškovas K. G. nesutiko su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašė jį atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, jam jokių pareigų nesukurta, o jo teisės nebuvo apribotos. Pažymėjo, kad pareiškėjo skolininko M. K. mokumas dėl taikos sutarties sudarymo ir papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimo nepakito – nebuvo uždėtas areštas ar kitokie draudimai jo turtui, t. y. niekaip nebuvo apsunkinta pareiškėjo padėtis jo reikalavimų prieš M. K. vykdymo aspektu. Nurodė, kad, išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus priverstinį vykdymą, nebuvo nieko išieškota, todėl nei pačios taikos sutarties pasirašymas, nei priverstinis jos vykdymas realiai nepakeitė M. K. mokumo prieš pareiškėją. Pažymėjo, jog šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjui įkeistu turtu bei laidavimu, todėl sudaryta taikos sutartis niekaip neapribojo pareiškėjo teisės reikalauti skolininko prievolės įvykdymo iš paties skolininko, jo laiduotojo ar nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Pareiškėjas prie prašymo dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia šiuo metu yra įkeisto turto rinkos vertė, kaip vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto ir laiduotojų, nebuvo nurodytos ir aplinkybės, ar iš viso yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl įsiskolinimo pagal 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D priteisimo. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių dėl realaus jo teisių ir saugomų interesų pažeidimo bei su tuo susijusių įrodymų. Nurodė, kad sudaryta taikos sutartis nepažeidžia ir neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymų nuostatoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Teismas pažymėjo, jog tai, kad proceso dalyvis yra susijęs su neįtrauktu į bylos nagrinėjimą pareiškėju prievoliniais santykiais, nereiškia, kad teismas, patvirtindamas šio asmens piniginę prievolę kitam asmeniui, išsprendė dėl banko teisių ir pareigų. Nurodė, kad skolininko mokumo sumažėjimas nėra banko, kaip kreditoriaus, teisių ribojimas, o galimybių išsiieškoti skolą, kuri neturi prievolės įvykdymo užtikrinimo, sumažėjimas. Išsiieškojimo galimybės sumažėjimas negali būti vertinamas kaip teismo sprendimas dėl neįtraukto į bylą asmens materialiosios teisės ar pareigos. Nurodė, jog, siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo taikos sutarties, o tik teikė prašymą atnaujinti procesą, todėl negalėjo būti atnaujintas betikslis procesas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ir be proceso atnaujinimo yra pasinaudojęs teise reikšti ieškinį dėl taikos sutarties ir reikalavimų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, todėl teiginys, jog inicijuoti naują procesą ir ginčyti sutartis jis galės tik atnaujinus procesą, yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog pareiškėjo prašyme nurodoma, kad teismas, esant sudarytai šalių taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, tačiau pareiškėjas, nurodydamas, kad yra tokia įstatyme numatyta teismo pareiga, nenurodė, jog teismas neįsitikino, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai, nenurodė, kokių veiksmų neatliko teismas bei kokiai imperatyviai įstatymo normai prieštaravo taikos sutartis, kuo ji pažeidė viešąją tvarką, todėl teismas sprendė, jog šioje prašymo dalyje pareiškėjas pateikė neargumentuotą prašymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti ir priteisti išlaidas pagal vykdomuosius dokumentus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, numatytas CPK 365 str., 366 str. 1 d. 7 p., 367-369 str., ir netinkamai sprendė dėl proceso atnaujinimo pagrindo, kai procesą prašoma atnaujinti, remiantis CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu. Teismas nutartimi patvirtino apelianto ir atsakovo ryšį, konstatuodamas, kad šie asmenys yra susiję prievoliniais santykiais, tačiau iš esmės neatsižvelgė į kitus apelianto prašyme nurodytus argumentus dėl proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo. Apelianto kaip prievolės šalies teisių pažeidimą sąlygojo, jog atsakovui laisva valia sutartiniu pagrindu neatlygintinai prisiėmus didelės vertės prievolę, sumažėjo jo mokumas, dėl ko teismas, patvirtindamas taikos sutartį, iš esmės nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų.
2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus, kai prašoma atnaujinti byla yra užbaigta taikos sutartimi. Taip pat netinkamai aiškino ir taikė CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 straipsnio nuostatas. Apeliantas, teikdamas prašymą atnaujinti procesą, iš esmės pasirinko savo teisių gynimo būdą teikti prašymą netvirtinti taikos sutarties. Šis prašymas neturi būti siejamas su prašymu pripažinti taikos sutartį negaliojančia.
3. Teismo vykdoma taikos sutarties turinio kontrolė suponuoja teismo pareigą aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, o toks pažeidimas turėjo sudaryti pakankamą taikos sutarties netvirtinimo teisinį pagrindą.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad civilinės bylos iškėlimas, pareiškus reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4745-608/2013), yra pakankamas būdas apelianto teisėms apginti. Neatnaujinus proceso, apeliantas neturi teisės reikšti reikalavimų dėl 2009 m. balandžio 17 d. sutarties ir taikos sutarties pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Neatnaujinus proceso šioje byloje ir teismui patenkinus apelianto ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje 2-4745-608/2013, teismo nutartis ir ja patvirtinta taikos sutartis liktų galioti, todėl būtų sudaryta teisiškai ydinga ir netoleruotina teisinė situacija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.).
Pareiškėjas Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pateikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Procesą siekiama atnaujinti Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-22-578/2009 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo M. K. priešieškinį ieškovui K. G. dėl nekilnojamojo daikto kainos sumažinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims E. G. ir Z. B. K., kurioje 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo patvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų sudaryta taikos sutartis.
Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, turėjo nustatyti, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir ar jis pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-108/2009). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).
Šioje byloje neįtrauktą į bylos nagrinėjimą apeliantą Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiantį per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ir atsakovą M. K. sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš kreditavimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi nebuvo nei tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, nei jų sukurta, t.y. jo kaip kreditoriaus pagal kreditavimo sutartį teisių ir pareigų turinys išliko nepakitęs.
Apeliantas argumentuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi sumažino jo, kaip atsakovo M. K. kreditoriaus, reikalavimo patenkinimo galimybes, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovas M. K. įsipareigojo sumokėti ieškovui K. G. 303 750 Lt skolos, tokiu būdu padidindamas savo įsipareigojimus kreditoriams ir pablogindamas savo turtinę padėtį. Iš šio faktinio pagrindimo matyti, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 7 punkte įtvirtintų pagrindu grindė savo kaip kreditoriaus pagal kreditavimo sutartį teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog proceso atnaujinimas nagrinėjamoje byloje kreditoriaus reikalavimo netenkinimo rizikos nesumažintų, kadangi liktų galioti 2009 m. balandžio 17 d. sutartis dėl prievolės šalių pasikeitimo, kuria buvo įformintas pirminių prievolės šalių materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų perdavimas – reikalavimo perleidimas ir skolos perkėlimas. 2009 m. balandžio 17 d. sutarties objektą sudariusi prievolė atsirado 2007 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pagal kurią pirkėjas įsipareigojo pervesti pardavėjui 303 750 Lt dydžio žemės sklypo kainos dalį per 30 kalendorinių dienų po detalaus plano parengimo ir minėto žemės sklypo paskirties pakeitimo. Atsakovas M. K. prievolę dėl 303 750 Lt dydžio kainos dalies sumokėjimo, kuri, kaip teigia apeliantas, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, materialiąja prasme įgijo ne Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarties, bet 2009 m. balandžio 17 d. sutarties pagrindu. Minėtos sutarties galiojimo klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, o jos pagrindu buvo išspręstas procesinio teisių perėmimo klausimas (CPK 48 str.). Todėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, nekeičia apelianto Nordea Bank Finland Plc (AB) teisių turinio ir objektyviai negalėjo turėti įtakos jo teisių pažeidimui, kol 2009 m. balandžio 17 d. sutartis yra galiojanti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nenurodyta jokio teisinio pagrindo, dėl kurio 2009 m. balandžio 17 d. sutartis turėtų būti vertinama kaip niekinė, o jos negaliojimo teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas turėtų konstatuoti ex officio (CK 1.78 str. 5 d.). Kadangi apelianto nurodomas teises tariamai pažeidusi atsakovo M. K. prievolė atsirado 2009 m. balandžio 17 d. sutarties pagrindu, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, patvirtinusi šalių susitarimą dėl šios prievolės pripažinimo, įgijo materialias ir procesines savybes – privalomumą, res judicata ir prejudicinę galią, – bet naujų prievolių atsakovui nesukūrė, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo procesui atnaujinti. Pateikdamas prašymą atnaujinti procesą apeliantas nenurodė, kokios yra teisinės galimybės pakeisti nurodytus teisinius santykius ir galiojančio teismo sprendimo res judicata, t.y. nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog, atnaujinus procesą, nepatvirtinus dalyvaujančių byloje asmenų taikos sutarties ir išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pasiektas kitoks ginčo šalių materialiąsias teises ir pareigas nustatantis teisinis rezultatas.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei bylos medžiaga (2 t., b.l. 99-106), matyti, jog pareiškėjas Nordea Bank Finland Plc (AB) yra pasinaudojęs kitais pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdais. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4745-608/2013 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškinį atsakovams K. G., M. K., E. G. ir Z. B. K. dėl pažeistų kreditoriaus teisių gynimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo ieškovas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo actio Pauliana teisiniu pagrindu ginčija K. G., M. K., E. G. ir Z. B. K. 2009 m. balandžio 17 d. sudarytą reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo sutartį bei 2009 m. balandžio 17 d. taikos sutartį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog proceso atnaujinimas, kaip išimtiniais atvejais naudotinas teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, nėra tinkamas, atsižvelgiant į tai, kad teisinis rezultatas, kurį Nordea Bank Finland Plc (AB) gali pasiekti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4745-608/2013, sudarytų pagrindą spręsti dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, o 2009 m. balandžio 17 d. sutarties negaliojimas ab initio, sudarytų teisines prielaidas pripažinti negaliojančia ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.