- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-656-856/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09658-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-701-883/2015 pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. R. šeimynai dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią R. J. vaiko H. K. atžvilgiu, nustatyti H. K. nuolatinę globą, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti R. R. šeimyną, nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą pas globėją, priteisti iš atsakovės R. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį, mokamomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (1–4 b. l.)
Ieškovas nurodė, kad atsakovė R. J. yra nepilnamečio H. K. motina, tėvystė nenustatyta. Nepilnametis H. K. šiuo metu yra globojamas R. R. šeimynoje. R. J. šeima į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta 2009-03-30 dėl socialinių įgūdžių stokos, alkoholio vartojimo ir konfliktų šeimoje. 2010-07-08 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-800 H. K. (buvusi pavardė M.) buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose po to, kai nė dvejų metų neturintis vaikas buvo rastas namuose vienas. 2013-10-14 vaikas pakartotinai buvo paimtas iš šeimos, nes buvo rastas netinkamose, antisanitarinėse sąlygose, vaiko motina buvo neblaivi ir sumušta sugyventinio. Nuo 2013-10-14 H. K. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirta R. R. šeimyna. Atsakovės motyvacija sprendžiant šeimos problemas yra žema, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, nesilaiko susitarimų, nereaguoja į pastabas ir patarimus, piktnaudžiauja alkoholiu, apie teigiamus pokyčius šeimoje nėra duomenų, šeima su socialiniais darbuotojais atsisako bendrauti, todėl teikti socialinių paslaugų šiai šeimai ir motyvuoti susigrąžinti vaiką socialiniai darbuotojai neturi galimybės. Atsakovė išlaikymo vaikui neteikia nuo laikinosios globos nustatymo 2013-10-14. H. K. šiuo metu gyvena R. R. šeimynoje, čia adaptavosi, yra pripratęs, gyvenimo sąlygos vaikui yra tinkamos, atitinka jo amžių ir poreikius. Vaiko teigimu, jis nori su mama bendrauti, tačiau gyventi nori pas globėją. R. J. materialinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau tokia padėtis susiklostė dėl pačios atsakovės kaltės: atsakovė nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui, nėra pakankamai atsakinga ieškodama darbo, nebendrauja su socialiniais darbuotojais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu (54–58 b. l.) ieškinį tenkino, neterminuotai apribojo motinos valdžią R. J. jos nepilnamečio sūnaus H. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatė nepilnamečiui vaikui H. K. nuolatinę globą, paskyrė nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi R. R. šeimyną, nustatė H. K. globos vietą R. R. šeimynoje, priteisė iš atsakovės R. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui H. K. periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Teismas nurodė, kad atsakovė R. J. dėl savo kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių (piktnaudžiavimo alkoholiu, nerūpestingumo ir pan.) ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo mažamečiui sūnui: rūpintis savo vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti. Teismas konstatavo, kad buvo išnaudotos visos galimybės siekiant, kad vaikas augtų šeimoje. Nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su vaiku, todėl apribojo atsakovės valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu neterminuotai.
Teismas konstatavo, kad, apribojus atsakovės valdžią, jai išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, tačiau atsakovė iki šiol išlaikymo neteikė. Atsakovė yra darbingo amžiaus, dirba. Aplinkybė, kad atsakovė turi skolų, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl jos pačios netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo – sumažinti iki 50 eurų išlaikymą vaikui H. K. nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš ieškovo apeliacinio skundo surašymo ir atstovavimo išlaidas (62–64 b. l.).
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normą, reglamentuojančią išlaikymo dydį, proporcingą tėvų padėčiai. Nepagrįstai taikydamas materialinės teisės normą, teismas priteisė išlaikymą, kurio atsakovė negali teikti dėl savo turtinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė dirba, tačiau neatsižvelgė į tai, kad gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, jis siekia apie 160-170 eurų per mėnesį. Sumokėjus išlaikymą, atsakovei lėšų pragyvenimui liktų 15-27 eurų. Nemokant įsiskolinimų kreditoriams, bus parduotas antstolių areštuotas nuosavybės teise priklausantis butas ir atsakovė bus priversta gyventi nakvynės namuose.
3. Įsiskolinimas susidarė ne dėl atsakovės kaltės, o todėl, kad jos vyras neleido jai dirbti, vertė su juo girtauti, mušė ir reikalavo perrašyti jam butą.
4. Priteistas išlaikymas yra neprotingo dydžio, jis nėra proporcingas atsakovės turtinei padėčiai.
5. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, kas yra atsakovės kreditoriai, kiek jiems yra skolinga atsakovė, ir kaip nukentės kreditorių interesai priteisus praktiškai visą darbo užmokestį kaip išlaikymą vaikui. Neįtraukus į procesą kreditorių, kuriems skolų mokėjimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės gaunamomis pajamomis, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kokia dalimi motinos gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti jos nepilnamečio vaiko H. K. poreikių tenkinimą. Susidariusios skolos jos šeimoje atsirado dėl apeliantės kaltės, dėl nuo jos priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantė yra darbingo amžiaus, apie sveikatos problemas duomenų teismui nepateikė (97 b. l.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-30 įsakymu Nr. A-367 R. K. (J.) šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, 2010-07-08 įsakymu Nr. A-800 nuo 2010-07-08 nustatyta nepilnamečio H. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai, nustatyta H. M. gyvenamoji vieta pas globėją (5, 8 b. l.). 2013-10-15 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1241 H. K. nuo 2013 m. spalio 14 d. nustatyta laikina globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirta R. R. šeima, H. K. gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją ir nuo 2013 m. spalio 14 d. vaikas yra globojamas ir prižiūrimas šioje šeimynoje (13 b. l.).
Jeigu vaikui nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymo teikimo klausimai sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.202 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui nustačius globą (rūpybą), išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (CK 3.204 str. 1 dalis). Valstybės teikiamo išlaikymo dydį, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (CK 3.204 str. 2 d.). Nors vaikas globojamas valstybės (savivaldybės) sąskaita, išlaikymo prievolė ir skolininkų (tėvų ar kt.) pareiga teikti išlaikymą vaikui nepasibaigia, kadangi išlaikymas naudojamas vaiko vardu ir tik jo interesais.
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią R. J. jos vaiko H. K. atžvilgiu, nustatyti nuolatinę globą, H. K. globėju ir turto administratoriumi paskirti R. R. šeimyną, globotinio H. K. gyvenamąją vietą nustatyti pas globėją, priteisti iš R. J. išlaikymą vaikui H. K. periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (1–4 b. l.).
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo reikalavimus tenkino, neterminuotai apribojo motinos valdžią R. J. jos nepilnamečio sūnaus H. K. atžvilgiu, nustatė nepilnamečiui vaikui H. K. nuolatinę globą, paskyrė H. K. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi R. R. šeimyną, nustatė H. K. globos vietą R. R. šeimynoje, priteisė iš atsakovės R. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui H. K. periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (54–58 b. l.).
Apeliaciniu skundu atsakovė R. J. nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, prašydama sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 50 eurų, nes jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro 160-170 eurų, ji yra įsiskolinusi kreditoriams, kuriems taip pat reikia mokėti skolas kiekvieną mėnesį, todėl negalinti teikti teismo priteisto išlaikymo. Kitoje dalyje teismo sprendimo neskundžia.
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje, globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį, kas sudaro 150,60 Eur (520 Lt).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, CK 3.192–3.203 straipsniuose yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims.
Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios, atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Teismas pažymi, kad sunki materialinė padėtis, į kurią atsakovė pateko dėl savo nerūpestingų veiksmų, gerai moralei prieštaraujančio elgesio, negali sąlygoti visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymo. Atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino vaiko poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo. Atsakovė yra jauna, darbinga, todėl turėtų imtis visų jai prieinamų priemonių susirasti geriau apmokamą darbą, kuris jai suteiktų galimybę gauti pajamų ir išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas siekdama gauti didesnį darbo atlygį (ieškojo, bet nerado darbo ir pan.) ir negali teikti didesnį nei apeliaciniame skunde nurodytą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės sutinkamas mokėti išlaikymo dydis – 50 eurų per mėnesį, yra akivaizdžiai per mažas ir negali patenkinti net minimalių sūnaus poreikių, užtikrinti būtinų materialinių sąlygų fiziniam ir socialiniam jo vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui. Teismo nuomone, iš atsakovės priteistas 144,81 Eur išlaikymo dydis yra protingas ir gali užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius, todėl mažesnis išlaikymo dydis būtų nepakankamas augančio vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimui, jo mažinti nėra pagrindo, o be to, tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį ir pagrįstai priteisė po 144,81 eurų dydžio išlaikymą kas mėnesį.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, kas yra atsakovės kreditoriai, kiek jiems yra skolinga atsakovė, ir kaip nukentės kreditorių interesai priteisus praktiškai visą darbo užmokestį kaip išlaikymą vaikui.
Kaip jau minėta aukščiau, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, todėl atsakovės teiginys, kad ji turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, neatleidžia jos nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Be to, vaiko išlaikymo poreikiai yra prioritetiniai prieš kitokio pobūdžio išlaidas, įsipareigojimus kitiems kreditoriams.
Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (80 b. l.).
CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. kovo 26 d. sprendimu atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme, patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 57,90 EUR (80 b. l.). Ieškovas yra Šiaulių miesto savivaldybės įstaiga, todėl nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus išlaidos už apeliantei R. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos ir kompensuotinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d., 99 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.