Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. R. šeimyna.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad nuo 2009-03-30 R. J. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė turi nepilnametį sūnų H. K., kurio tėvas nežinomas. Vaikas iš motinos paimtas jau antrą kartą, pirmą kartą buvo paimtas 2010-07-08, tačiau R. J. nutraukė ryšius su buvusiu sugyventiniu, susituokė su V. J., susitvarkė namus, tiek R. J., tiek V. J. dirbo, todėl vaikas buvo grąžintas motinai. Tačiau netrukus sutuoktiniai pradėjo pyktis, bute buvo girtaujama. Nuo 2013 m. jokių teigiamų pokyčių atsakovės šeimoje nebuvo, 2013-10-14 H. K. buvo paimtas iš motinos ir jam nustatyta laikinoji globa R. R. šeimynoje. Šiai dienai jokių duomenų, kad situacija gali pagerėti nėra. Neterminuotai apribojus motinai valdžią, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi prašo paskirti R. R. šeimyną, kur dabar ir auga R. J. sūnus H. K.. Kadangi apribojus tėvų valdžią tėvai nėra atleidžiami nuo išlaikymo priteisimo, prašo, kad iš R. J. vaikui būtų priteistas 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė R. J. yra H. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina (43-45 b. l.), vaiko tėvas gimimo liudijime nenurodytas.

2009-03-30 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-367 R. J. šeima buvo įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (5 b. l.).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-08 įsakymu Nr. A-800 H. K. (buvusi pavardė M.) buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (8 b. l.).

2011-11-25 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nuspręsta H. K. grąžinti motinai R. J. (10 b. l.).

2013-10-15 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1241, nuo 2013-10-14 H. K. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi buvo paskirta R. R. šeimyna (13 b. l.).

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad su R. J. šeima nuolat dirbo socialiniai darbuotojai, šeimai buvo teikiama visokeriopa pagalba, tačiau situacija šeimoje nesikeitė. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja L. F., apklausta byloje liudytoja, teismo posėdžio metu nurodė, kad teikia socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms. Pas R. J. lankėsi nuo to laiko, kai šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Laikina globa atsakovės sūnui buvo nustatyta 2 kartus. Atsakovė nesugeba pasirūpinti vaiku, dėl visko kaltas alkoholis ir netinkami partneriai. Socialinė darbuotoja sulaukdavo kaimynų skundų, kad atsakovės bute girtaujama, triukšmaujama, buvo kviečiama policija. R. J. trūksta socialinių, motinystės įgūdžių, silpna vidinė motyvacija ką nors keisti savo gyvenime, bijo savarankiškai priimti sprendimus. Bendraudama su socialiniais darbuotojais, atsakovė nesilaiko susitarimų, nereaguoja į pastabas ir patarimus, piktnaudžiauja alkoholiu. R. J. nėra motyvuota spręsti savo problemų.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Socialinių paslaugų centro raštų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu, su atsakove dirbo socialiniai darbuotojai, nes šeimoje konstatuotos problemos – piktnaudžiavimas alkoholiu, nesumokėtos skolos už komunalinius mokesčius ir nepilnamečio vaiko nepriežiūra. Atsakovė R. J. šiuo metu dirba pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2015-01-06, teigia, kad nevartoja alkoholio, vaiku domisi epizodiškai, nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir išlaikymo. Dėl šių aplinkybių mažamečiui R. J. sūnui H. K. buvo nustatyta laikinoji rūpyba R. R. šeimynoje.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovė R. J. dėl savo kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių (piktnaudžiavimo alkoholiu, nerūpestingumo ir pan.) ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo mažamečiui sūnui: rūpintis savo vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti.

Vadovaujantis LR CK 3.180 straipsniu, laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovės teigimu, atsakovei teikta socialinė pagalba nedavė jokio teigiamo rezultato, priešingai - situacija šeimoje negerėja, nevykdomi įpareigojimai, vengiama bendrauti su socialiniais darbuotojais, pasak kaimynų, girtaujama, nemokėdama mokesčių atsakovė gali prarasti savo būstą, jos turtas areštuotas, nesirūpina vaiku.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, mano, kad buvo išnaudotos visos galimybės siekiant, kad vaikas augtų šeimoje. Nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovės valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu neterminuotai.

2013-10-15 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1241, nuo 2013-10-14 H. K. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi buvo paskirta R. R. šeimyna.

Atsakovė posėdžio metu sutiko, kad R. R. šeimyna būtų paskirta jos vaiko nuolatiniu globėju ir vaikui priklausančio turto administratoriumi.

Atsižvelgiant į tai, kad laikinasis globėjas užtikrino vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, apribojus atsakovės R. J. valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nepilnamečiui H. K. skirtina nuolatinė globa, nuolatiniu globėju ir globotiniui priklausančio turto administratoriumi paskirtina R. R. šeimyna, vaiko globos vietą nustatant R. R. šeimynoje, adresu (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.257 str., 3.263 str., 3. 265 str.).

Atsakovei išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.).

Apribojus atsakovės valdžią, jai išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.).

Iš byloje esančių dokumentų ir posėdžio metu nustatytu aplinkybių matyti, kad atsakovė iki šiol neteikė išlaikymo savo vaikui. Atsakovė yra darbingo amžiaus, dirba.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovė yra turi skolų, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo, nes atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, dirba, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl jos pačios netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių.

Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į atsakovės nesugebėjimą pasirūpinti savo socialiniais poreikiais ir į bylos šalių pasisakymus posėdžio metu, sprendžia, kad iš atsakovės jos nepilnamečiui vaikui H. K. išlaikymui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur kas mėnesį.

Remiantis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas jos turtinių pareigų vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 263 str., 268 str. 5 d., 269-271 str., 279 str., 406-407 str., 496 str., 504 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio sūnaus H. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui vaikui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti H. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi R. R. šeimyną, kodas 303081067.

Nustatyti H. K., gim. (duomenys neskelbtini) globos vietą R. R. šeimynoje.

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81ct) kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Sprendimą dėl nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.