- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-05
- Bylos Nr.
- 1-679-1218/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13111-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Irina Karšul, Jolanta Borkas
nepilnamečio nukentėjusiojo atstovui Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotasis atstovas vyr. specialistui Vladimirui Šilobritui,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. G. 2023 m. balandžio 4 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.00 val., biure, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų K. Z., t. y. tyčia botagu sudavė savo mažamečiui sūnui K. Z. ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinės kojos šlaunį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam K. Z. padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, t. y. sužalojimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.
II. Teisiamajame posėdyje duoti parodymai ir kiti bylos duomenys
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiajam (toliau – ir K.) prasidėjo problemos mokykloje, kalbėjo apie savižudybę, kad nužudys kitus, primušė berniuką, mergaitę ir sukėlė potvynį mokykloje. Kitą dieną 2023 m. balandžio 4 d., tikslaus laiko nurodyti negali, apie 12-13 val., nuvažiavo į mokyklą ir pasiėmė K., tikslu pabendrauti ir aptarti problemas. Nuvažiavo į statybvietę (duomenys neskelbtini), kur su statybos vadovu turėjo tam tikrų reikalų. Visą laiką K. buvo tinkamai prižiūrimas, tačiau išdykavo, laužydamas ledus. Po to nuvažiavo į biurą, kuriame tuo metu gyveno. Biure K. pradėjo piešti ant grindų, ant kilimo, prašomas taip nedaryti nereagavo. K. neklausė, jis pradėjo mėtytis dekoratyviniais akmenimis, pataikė. Kaltinamasis nesuvaldė emocijų ir K. sudavė, kad jį sudrausminti. Sudavė botagu, kurį laikė biure. Neturėjo tikslo sukelti K. skausmo, bet suprato, kad K. skaudėjo, tačiau K. stipriai neverkė. Paskui su K. pasikalbėjo apsikabino, jis sutiko, kad elgėsi netinkamai. A. G. atsiprašė, kad sudavė, tai buvo pirmas kartas A. G. gyvenime. K. yra trečias vaikas, A. G. turi keturis vaikus. Jokio smurto nebuvo naudojęs. Kitokios prievartos prieš K. nenaudojo. Vaiko fantazija, kad jis klūpėjo ant tablečių, žirnių ar kruopų. Po įvykio namuose, kur buvo A. G. dukra, K. nusiraminti, kartu A. G. dukra, buvo skirta atrinkinėjo kruopas. Iki šio įvykio K. sudrausminti naudojo pokalbius. K. neturėjo nusiskundimų po smūgio. Po šio įvykio buvo pareikštas ieškinys, buvo apribotas bendravimas su K., su juo A. G. nesimatė 11 mėnesių. Bendravimas su K. ribojamas nuo to laiko, kai jam buvo 4 metai. K. yra nuteikinėjamas prieš A. G.. Galimybės matytis su K. ieškojo per prokurorę, per Vaiko teisių apsaugos skyrių. M. J. pareiškė, kad nenori, kad bendrautų su K. visai. Pripažįsta kaltę, labai gailėsi, kad taip pasielgė, buvo neatsakinga, kad sudavė. M. J. siūlė apmokėti turtinę žalą (119 Eur). Sieks atlyginti žalą, sutinka, kad K. galėjo būti padaryta neturtinė žala, tačiau 3000 Eur neturtinė žala yra nepagrįsta. Klausimą dėl neturtinės žalos dydžio palieka spręsti teismui, įsipareigoja apmokėti. Supranta, kad K. padarytos žalos nepasverti pinigais, ją atlyginti reikia ne pinigais, o bendradarbiavimu, kalbomis, susitarimu. Pas psichoterapeutą lankėsi po karantino, kai M. J. neleisdavo bendrauti su vaiku, kai turėjo išgyventi iš bedarbio pašalpos, kai buvo sunkus laikotarpis. Apsilankymai pas psichoterapeutą padėjo suprasti klaidas ir išgyventi. Dabar paprašė psichoterapeuto pagalbos, nes negali matyti savo sūnaus K., lanko pozityvios tėvystės kurus. Lankėsi pas psichoterapeutą, kurį paskyrė SOS vaikų kaimas. M. J. pasiūlė bendrauti su vaiku kartą per savaitę su mediatoriaus ar psichoterapeuto pagalba iki K. sueis 16 metų. Toks bendravimas kainuoja apie 100 Eur vienas kartas. Sutiko, bet su sąlyga, kad M. J. atsiims 3119 Eur civilinį ieškinį ir ne iki K. sueis 16 metų, o kol neatsistatys ryšys. M. J. nesutiko. Šiai dienai pajamos yra vidutiniškai apie 700 eurų per mėnesį, sunkiai išgyvena.
2023 m. rugsėjo 18 d. įtariamojo A. G. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailėsi. 2023 m. balandžio 4 d., apie 10 val. ryte pasiėmė savo sūnų K. Z. iš mokyklos, nes norėjo su juo daugiau praleisti laiko. Kartu nuvažiavo į statybų objektą, kur turėjo darbo reikalų. K. visą laiką buvo su A. G., kalbėjosi, K. pasakota apie A. G. darbą, parodė kaip darbas atrodo gyvai ir panašiai. Po pietų apie 12.00 -13.00 val. nuvyko į ofisą, kurį tuo metu nuomavosi adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būnant ofise K. pradėjo nesiklausyti, mėtyti daiktus, pradėjo mėtyti į A. G. ofise buvusius dekoratyvinius akmenis. A. G. paprašė taip nesielgti, bandė sudrausminti žodžiais, tačiau K. į prašymus ir bandymus sudrausminti nereagavo ir mesdamas akmenį pataikė į A. G.. Tuomet A. G. paėmė ofise buvusį botagą, apsiūtą oda, bei sudavė juo vieną smūgį K. į dešinę koją. K. pradėjo verkti, A. G. suprato, kad pasielgė netinkamai, ir pasisodino K. pasikalbėti. Paaiškino jam, kodėl negalima taip elgtis ir viską aplinkui mėtyti, K. atsiprašė, o A. G. atsiprašė K., kad sukėlė jam fizinį skausmą. Tyčia sukelti fizinio skausmo K. nesiekė, tačiau supranta, kad pasirinkta auklėjimo priemonė nebuvo tinkama ir elgesys – smūgis botagu, galėjo sukelti K. fizinį skausmą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėsi ir esant galimybei norėtų su sūnumi ir jo atstovu pagal įstatymą susitaikyti.
2023 m. gruodžio 6 d. įtariamojo A. G. įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad įtarimo turinys suprantamas, dėl tyčinio nusikaltimo padarymo neprisipažįsta, tačiau dėl įvykusio įvykio nuoširdžiai gailėsi. Kaip ir nurodė ankstesnėje apklausoje, 2023 m. balandžio 4 d., apie 10 val. ryte nuvažiavo į mokyklą, nes paskambino sūnaus K. mokytoja, dėl sūnaus netinkamo elgesio, jis sumušė klasiokę, klasioką, bei mokytojos žodžiais padarė „potvynį“. Norėdamas pakalbėti su sūnumi dėl jo netinkamo elgesio, bei kitų aplinkybių pasiėmė K. iš mokyklos. Kartu nuvažiavo į statybos objektą, kur turėjo darbo reikalų. Sūnus visą laiką buvo su kaltinamuoju, kabėjosi, pasakojo apie savo darbą, parodė kaip darbas atrodo gyvai ir panašiai. Tuo siekė sūnų auklėti pozityviai, paaiškinti, jo elgesio pasekmes ir pan. Po pietų apie 12.00 -13.00 val. nuvyko į ofisą, kurį tuo metu nuomavosi adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būnant ofise sūnus pradėjo neklausyti, mėtyti daiktus, pradėjo mėtyti į kaltinamąjį ofise buvusius dekoratyvinius akmenis. Kaltinamasis paprašė nustoti taip elgtis, bandė sudrausminti žodžiais, tačiau K. į prašymus ir bandymus sudrausminti nereagavo ir mesdamas akmenį pataikė į kaltinamąjį. Tuomet kaltinamasis paėmė ofise buvusį, po ranka pasitaikiusį botagą apsiūtą oda, bei sudavė juo vieną smūgį K. į dešinę koją. K. sudavė botagu, nes buvo skaitęs psichologinį straipsnį, kuriame nurodyta, kad drausminti vaiką galima tik įrankiu, nes suduodant ranka, vaikas labai traumuojamas psichologiškai. K. pradėjo verkti, kaltininkas suprato, kad pasielgė netinkamai, ir pasisodino jį pasikalbėti. Paaiškino jam, kodėl negalima taip elgtis ir visko aplinkui mėtyti, taip pat paaiškino, kad negalima muštis. K. atsiprašė, o kaltininkas atsiprašė jo, kad sukėlė jam fizinį skausmą. Tai buvo pirmas kartas kai sudavė vaikui. Tyčia sukelti fizinio skausmo jam nesiekė, tačiau supranta, kad pasirinkta auklėjimo priemonė nebuvo tinkama ir kaltininko elgesys – smūgis botagu, galėjo sukelti K. fizinį skausmą. Dėl šios situacijos nuoširdžiai gailėsi, tačiau nori pabrėžti, kad tyčinio nusikaltimo prieš vaiką nepadarė ir nesiekė sukelti K. fizinio skausmo. Taip pat nori pasakyti, kad santykiai su vaiko mama M. Ž. yra komplikuoti, ji visaip stengiasi apriboti bendravimą su vaiku, nors yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka ji jos nesilaiko, ir riboja bendravimą su vaiku, daro vaikui įtaką, nuteikinėja prieš kaltinamąjį, kas įtakoja vaiko santykį su kaltinamuoju. Kaip ir minėjo prieš tai, dėl pranešime apie įtarimą nurodytos situacijos nuoširdžiai gailėsi, tačiau tyčinės savo kaltės, konflikte su vaiku nemato.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. balandžio 11 d. liudytojos M. J. (Ž.) apklausos protokole nurodyta, kad 2023 m. balandžio 4 d. sūnus K. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo pamokose, „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje, esančioje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po pirmos pamokos, be leidimo ir žinios, A. G. (K. tėvas) pasiėmė jį iš mokyklos. Pasiėmęs jį kartu su savimi, tvarkė savo darbo reikalus, vežiojosi po statybas. Paskui su sūnumi grįžo į savo darbo ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje (tikslaus adreso neprisimena) ir kartu su sūnumi buvo iki darbo pabaigos. Būnant tame ofise A. G. ir sudavė K. botagu į dešinės kojos šlaunį, jos išorinį paviršių. Sūnus tuo metu dėvėjo ilgas uniformines kelnes. Iš vaiko pasakojimo suprato, kad tai buvo apie pietus, maždaug nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Sūnus negalėjo paaiškinti už ką jam tėtis sudavė. K. papasakojo, kad nuo suduoto smūgio jam labai skaudėjo ir jis verkė apie valandą laiko ir jam ant šlaunies buvo iškilę ilgi raudoni dryžiai. K. pasakojo, kad A. G. jam sudavė kažkokiu neaiškiu diržu, kuris turėjo gumines juostas. K. prašė parvežti jį pas motiną (M. J.) ir ilgai verkė, tačiau A. G. pagrasino, kad tuo diržu suduos dar kartą. Kiek kartų tėvas buvo sudavęs K. botagu, nežino, nes K. smūgių skaičiaus prisiminti negalėjo. Teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos A. G. dažniausiai nesilaikė. Atrodė, kad bendravimas su vaiku buvo reguliarus ir tvarkingas. 2023 m. balandžio 4 d. 9.10 val. „Viber“ programėle A. G. parašė žinutę, kad K. pasiims iš mokyklos, tačiau neparašė kelintą valandą, pagalvojo, kad po pamokų. Apie tai, kad jis paims sūnų iš pamokų, nieko nežinojo. Atsakė A. G. 13.32 val., kad vakare vaikas turi vizitą pas gydytoją ir jis turi būti namuose. Kad K. jau po pirmos pamokos pasiėmė A. G. sužinojo paskambinusi mokytojai. A. G. parašė, kad laukia sūnaus namuose 20.00 val. Tačiau 20.00 val. gavo žinutę, kad pati atvažiuotų pas A. G. į (duomenys neskelbtini), Vilniuje atsiimti K.. Apie 20.30 val. atvažiavo prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur K. kartu su A. G. priėjo prie mašinos. Pamatė, kad sūnus buvo labai susierzinęs ir piktas. Važiuojant mašina K. papasakojo, kad A. G. jį mušė ir liepė niekam apie tai nepasakoti. Taip pat liepė niekam nepasakoti, kad balandžio 1 d. jis buvo paliktas be priežiūros vienas pas A. G. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. A. G. sakė, kad jeigu jis apie tai kam nors pasakos, tai K. liks be savo šeimos. Namuose apžiūrėjo K. ir ant kairės kojos šlaunies pamatė raudonus dryžius – kraujosruvas. 2023 m. balandžio 5 d. su vaiku nuvyko į Valstybinę teismo medicinos ekspertizės tarnybą apžiūrai. Pabrėžė, kad A. G. teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos niekada nesilaikė, K. niekada nežinodavo kada A. G. jį pasiims. Iš K. pasakojimų girdėjo, kad A. G. nustatinėja K. prieš liudytoją. K. psichologinė būklė buvo sunki, patyrė psichologinę traumą (1 t., b. l. 45-46).
2023 m. liepos 5 d. nepilnamečio nukentėjusiojo K. Z. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo protokole nurodyta, kad A. G. K. paėmė iš mokyklos po antros pamokos. Jie nuvyko į statybas, po kurio laiko į butą, kuriame buvo A. G. kabinetas. Kai K. žaidė, A. G. sudavė jam bizūnu per koją, labai skaudėjo. Skausmas balais – 10. Skaudėjo apie 15 minučių. Po to nuvažiavo į A. G. namus. A. G. davė neaiškių tablečių, ant kurių teko klūpėti, taip pat ant žirnių. Norėjo vykti pas motiną M. J., pradėjo mušti A. G., kuris vėl sudavė bizūnu per kelius. Pirmą kartą sudavė vieną kartą. Bizūnas buvo juodai pilkas, storas iš odos. Nuo smūgio bizūnu liko žymė ant kojos. Ant tablečių klūpėjo 2 minutes, ant žirnių 20 minučių. Apie sudavimą bizūnu papasakojo motinai (M. J.), kuri buvo labai nustebusi ir supyko.
Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1033/2023 (01) nurodyta, kad K. Z. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kurios padarytos kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2023 m. rugpjūčio 11 d. liudytojos M. J. (Ž.) papildomos apklausos protokole nurodyta, kad iki įvykio 2023 m. balandžio 4 d. K. Z. nesiskundė, dėl tėvo A. G. prieš jį naudojamo smurto. Apie tai, kad A. G. prieš K. smurtauja pirmą kartą išgirdo 2023 m. balandžio 4 d., tuomet ir kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą Vilniaus skyrių. Tą pačią dieną, K. papasakojo, kad A. G. prieš jį taip pat naudojo ir fizines bausmes, klupdo kampe ant žirnių, tačiau kadangi ant vaiko kelių nebuvo likę jokių žymių, o taip pat jokių žymių tose vietose neužfiksavo ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos atstovas, todėl apklausos metu to nepaminėjo. Gyvenant kartu A. G. elgesys, kuo toliau tuo labiau tapdavo neadekvatus, buvo smurto atvejų prieš liudytoją, tačiau policijos nekviesdavo, tiesiog nutraukė su juo santykius. Tuo metu kai gyveno kartu ir atvažiuodavo A. G. vaikai iš ankstesnių santykių, A. G. elgdavosi adekvačiai, prieš vaikus nesmurtaudavo. Tačiau jis vaikus auklėdamas taikydavo psichologinio spaudimo, bauginimo taktiką, dėl ko vaikai negalėdavo su juo jaustis komfortiškai. K. Z. lankė psichologo konsultacijas „(duomenys neskelbtini)“, psichologę G. J. K. gydomas „Šeškinės“ poliklinikoje, visi medicininiai dokumentai yra būtent šioje gydymo įstaigoje. K. taip pat lanko „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinę mokyklą, K. minėtoje mokykloje yra lankęsis pas mokyklos psichologą. Pažymima, kad K. yra nustatytas hiperaktyvumas, dėmesio, bei koncentracijos stoka, todėl jam kartais sunku reikšti mintis ir nuosekliai papasakoti įvykius, tačiau K. nėra linkęs fantazuoti ar išsigalvoti įvykius.
2023 m. gruodžio 13 d. liudytojos J. Č. apklausos protokole nurodyta, kad liudytoja dirba Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste. 2023 m. balandžio 4 d. buvo gautas M. J. (motinos) pranešimas, kad jos vaiko K. Z. tėvas A. G., nesilaikydamas bendravimo su vaiku tvarkos, pasiėmė vaiką iš mokyklos, dėl ko vaikas nebuvo pristatytas gydytojui, bei nebuvo grąžintas M. J.. Atsižvelgiant į gautą pranešimą į įvykį buvo sureaguota, bei siekiant atlikti vaiko situacijos vertinimą 2023 m. balandžio 6 d. apie 11.00 val. buvo nuvykta vaiko gyvenamosios vietos adresu, bei pabendrauta su vaiku, bei M. J.. Pokalbio metu vaikas paaiškino, kad galimai nurodytu metu vaiko tėvas jį paėmė po antros pamokos ir nusivežė į statybas. Kodėl ten nusivežė vaikas nesuprato. Po to vaiko tėvas nusivežė vaiką į savo „ofisą“ ir tėvas jam sudavė botagu per koją. Vaikas pasakojo, kad jam labai skaudėjo, kad jis labai verkė. K. pasakojo, kad nepadarė nieko blogo, tad kodėl buvo sumuštas botagu nesuprato. Pokalbio metu berniukas sakė, kad tėvas botagu jam sudavė 8 kartus. Berniukas savo iniciatyva parodė koją (kurią tiksliai neprisimena) ant kurios, šlaunies srityje matėsi raudona kraujosruva. Po to, berniuko pasakojimu, jis buvo nuvežtas pas gydytoją, kur jį apžiūrėjo. Berniukas nurodė, kad nenori bendrauti su tėčiu, nes tėtis kelia balsą. Berniukas neminėjo, kad tėvas būtų prieš vaiką smurtavęs anksčiau. Pabendravus su vaiko motina – M. J. pastaroji nurodė, kad dažnai tarp jos ir vaiko tėvo kyla konfliktai, nes tėvas nesilaiko bendravimo tvarkos. Pabendravus su K. Z. tėvu A. G., pastarasis patvirtino smurtinį faktą, kad sudavė savo sūnui K. Z. botagu per užpakalį, nes norėjo jį paauklėti, dėl blogo elgesio mokykloje. Po šio įvykio buvo paskirta atvejo vadyba ir su šeima dirbo jau kiti specialistai.
Teisiamajame posėdyje apklausta galima laiduotoja A. P. parodė, kad 4 metus gyvena kartu su A. G. (sutuoktiniu) ir kartu augina bendrą dukrą. Mano, kad gali būti tinkama laiduotoja, teigiamai gali įtakoti kaltinamojo elgesį. Jau dabar įtakoja psichologų, psichoterapeutų pagalba, dvasine praktika, saviugda, mokomosiomis programomis, kurios padeda suprasti vaikų auklėjimą. Šiuo metu kartu su kaltinamuoju yra teigiame vaikų auklėjimo procese – sporto treniruočių, SPA kompleksų dėka, kartu leidžia laiką su šeima, vaikšto gamtoje, prie ežero. Apie kaltinamojo vaikus iš kitų santuokų, žino, su vaikais, tame tarpe su K., bendraudavo, kartu leisdavo laiką. Kuo kaltinamas sutuoktinis žino. Kaltinamasis pats papasakojo apie incidentą su K. 2023 metais. Galimai iškarto po incidento pavasarį – vasarą, tiksliai neprisimena, iki ikiteisminio tyrimo. Kaltinamojo poelgiui nepritaria, mato kitas galimybes spręsti panašias situacijas, pvz., susiėdant, pakalbant. Tuo tarpu kaltinamojo pasirinktas elgesys netinkamas vaiko ugdymui, kenksmingas, neteisingas ir senovinis metodas. Kaltinamasis labai išgyveno dėl įvykio, kad peržengė tą ribą. Kaltinamasis kas savaitę bendrauja su psichoterapeutu, jį gerai įtakoja vaikų ugdymo mokymai, aptaria pažangą, daug skaito apie vaikų ugdymą, pritaiko tai gyvenime. Kaltinamajam ji yra autoritetas, į kiekvieną prašymą jis atsiliepia ir kartu randamas sutarimas, santykiai remiasi tarpusavio supratimu meile ir pagarba. Susituokė Lietuvoje. Lietuvoje gyvena nuolat, Lietuvos pilietybės neturi. Leidimą gyventi Lietuvoje gavo 4 metams iki 2026 metų. Kartais išvykdavo į (duomenys neskelbtini), kai turėjo reikalų ar norėjo pabūti viena. Kaltinamasis neturi problemų su psichika, tie apsilankymai pas psichologus, psichoterapeutus, dvasinės praktikos skirtos kūno sveikatingumui ir psichikai, visa tai teigiamai įtakoja bet kurį žmogų, tai normalus požiūris į save. Žino, kad vyksta ir kitas teisminis procesas dėl bendravimo su K. tvarkos. UAB „R.“ dirba daugiau nei 2 metus, realiai 5 mėn. iki gimdymo. Prašo laiduoti be užstato, sutiktų, jei teismas nuspręstų su užstatu. Galimai užstato sumai surinkti, tektų kreiptis į giminaičius ir draugus. Teistumų (duomenys neskelbtini) neturi, neapmokėtų administracinių nuobaudų neturi.
Teisiamajame posėdyje apklaustas apie galimą laidavimą kaltinamasis A. G. parodė, kad A. P. yra toks žmogus, kuris parodė, kad santykius galima vystyti kitaip. Labai džiaugiasi dabartine santuoka, kurioje myli, mylimas, gyvena susitariame. A. P. nuomonė jam yra svarbi, atsižvelgia į jos nuomonę ir yra rezultatai. Apie įvykį su K. A. P. papasakojo iškart po įvykio. A. P. yra toks žmogus, kuris išklauso, o savo nuomonę pasako vėliau, kai apgalvoja. Ji nepritaria, kad sudavė K., sakė, kad reikėjo pakalbėti. Turtinę žalą pagal civilinį ieškinį 120 Eur atlygino, įsipareigoja atlyginti teismo priteistas turtinę ir neturtinę žalą. Ieško papildomos veiklos gerinti turtinę padėtį. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė ir perduoti jį pagal laidavimą žmonai A. P., kuri yra verta teismo pasitikėjimo.
Teisiamajame posėdyje apie civilinio ieškinio turtinės ir neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes apklausta liudytoja M. J. parodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų K. teko išgyventi didelius dvasinius sukrėtimus. K. atsirado daug baimių. Apie pusę metų K. bijojo, kad kaltinamasis atvažiuos į mokyklą, namus ar kitą vietą ir jį prievarta išsiveš. K. naktimis atsibusdavo, verkdavo, bijodavo, prašydavo miegoti kartu. K. tapo dar labiau neramesnis, agresyvesnis, piktesnis, jaučia daug neigiamų emocijų, nesuvokia, kodėl taip įvyko. Kaltinamasis kelis kartus (įvykio dieną, 2023 m. balandžio 25 d. kai kaltinamasis imitavo eismo įvykį prie K. mokyklos ir kt.) sutrikdė K. dienotvarkė ir mokymosi grafiką, kurių laikymasis, padeda K. išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Pablogėjo K. mokymosi rezultatai. K. padaryta labai didelė žala. Dabar K. lanko psichologę, dar bent metus jam reikės psichologo pagalbos. Sveikatos specialisto išvadoje yra pažymėta, kad K. rekomenduojama lankyti tiek grupines, tiek psichologo konsultacijas, kas sudaro turtinės žalos dalį, nes visi užsiėmimai, visos konsultacijos yra mokamos. Visi šie vaiko išgyvenimai, fizinis smurtas, psichinė prievarta, vaiko dienotvarkės sutrikdymas, sąlygoja neturtinės žalos atsiradimą. K. emocinei būsenai stabilizuoti po įvykio, buvo suorganizuota kelionė į Varšuvą. K. lankosi kas antrą savaitę atpalaiduojančiuose kūno masažuose. Lanko psichologų individualias konsultacijas. K. patarta lankyti grupinius vaikų užsiėmimus, individualų psichologą. Paauglių psichologe M. P. K. pradėjo lankyti 2023 m. gegužės mėnesį, vasaros metu buvo pertrauka, dėl psichologės atostogų. Kelis mėnesius teko laukti psichologės M. pagalbos centre, nes K. išreiškė norą lankytis pas ją, kadangi ją pažinojo ir lankėsi 2021 m.
Teisiamajame posėdyje apie civilinio ieškinio turtinės ir neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes apklausta liudytoja G. J. parodė, kad su K. bendravo du periodus. Pirmasis buvo, kai kreipėsi mama 2020 m. birželio mėnesį, tuo metu berniukui buvo maždaug 4 metai. Jis lankėsi maždaug iki 2021 m. birželio mėnesio. Tuo metu jis lankėsi palaimintojo J. M. centre pagal ES finansuojamą projektą, nemokamoms konsultacijoms. Tuo metu buvo kreiptasi dėl berniuko emocijų tiek namuose tiek darželyje, dėl pykčio protrūkių, dėl sunkumo atsiskirti nuo mamos, dėl aktyvumo sunkumų tiek namie, tiek darželyje. Tuo metu, t. y. prieš 4 metus pastebėjo gana didelį vaiko nerimastingumą, atsiskyrimo nuo mamos sunkumus, dėmesio sunkumus. Tame pirmame epizode prieš ketverius metus buvo vykdomos individualios konsultacijos su berniuku, taip pat buvo konsultacijos su mama, tėčiu. Buvo keletas ir bendrų konsultacijų, dalyvaujant ir abiem tėvams, sprendžiant kaip padėti berniukui lengvinti emocinę būseną, esant skyrybų situacijai. Antras periodas buvo esant berniukui 8 metų, mama kreipėsi 2024 m. sausio 17 d. įvyko pirmoji mamos konsultacija ir nuo vasario 21 d. iki dabar yra įvykusios 8 individualios konsultacijos su berniuku ir dar viena konsultacija su mama. 2024 m. mama taip pat kreipėsi dėl emocinių socialinių vaiko sunkumų, t. y. mama išsakė nusiskundimus, kad vaikas greitai supyksta, nesivaldo ypač grupiniuose užsiėmimuose, mokykloje nesilaiko grupinių taisyklių. Buvau supažindinta su 2023 m. rugsėjo mėnesį padarytomis išvadomis, kai berniukas gulėjo vaiko raidos centre stacionariniame skyriuje ir taip pat ten stebėti emociniai sutrikimai vaikystėje, rekomenduota palaikomoji psicho-edukacinė pagalba berniukui įveikinėjant emocinius ir socialinius sunkumus. Nori pabrėžti, kad liudytojos pagalba tiek 2020-2021 m., tiek dabar 2024 m. nebuvo orientuota į vertinimą ir ekspertizę, tai buvo taikyta daugiau palaikomoji psicho-edukacinė pagalba vaikui, t. y. nedirektyvi žaidimų terapija ir labiau klinikinis stebėjimas. Todėl liudytojos pastebėjimai, tuo ir remiasi žaidimo, pokalbio metu, bet nebuvo užsakymo daryti ar atlikti vertinimo. Tai, ką pastebėjau per šias 8 konsultacijas su vaiku, galiu įvardinti – konsultacijų metu berniuko nuotaika buvo kintanti, kartais būdavo džiugus, kartais dirglus, pavargęs, palaipsniui einantis į kontaktą, besidominantis veikla bei konsultantu. Berniukas gali impulsyviai reikšti pyktį, atsikelti, mesti daiktus, tačiau su pagalba geba nurimti, jis bijo nesėkmės, jei kas nepavyksta, linkęs bandyti ribas dėl laiko, elgesio, aiškiai konsultantui jas pabrėžiant jis sureaguoja ir leidžiasi susitarimams. Iš jo piešinių, laisvo žaidimo, stebiu išliekant nerimastingumą, vidinę įtampą. Taip pat berniukas yra atviras, žaismingas, kūrybiškas, siekiantis santykyje asmeninio dėmesio, linkęs reguliuoti suaugusiems. Tai tokie yra liudytojos pastebėjimai iš pirmo ir iš šito epizodo. 2023 m. K. nekonsultuotas. Aštuonios personalinės konsultacijos vyko nuo 2024 m. vasario 21 d. iki dabar. Buvo iš anksto suderinti susitikimai 1 kartas per 2 savaites pagal mamos ir liudytojos galimybes. K. nebuvo vykdoma jokia ekspertizė, tikslingai vaikas nebuvo apklausinėjamas nei orientuotas. Paminėtina, kad pirmos konsultacijos metu vaikas išsakė, kad pyksta ant tėčio dėl netinkamo elgesio su juo. Tai buvo išsakyta vienos konsultacijos metu ir daugiau kitų konsultacijų metu tai nebuvo atkartojama. Ar tai padarytas poveikis dėl galimų suaugusių veiksmų, tą galėtų atsakyti tiksliau tiktai ekspertizė, bet ne palaikomosios pagalbos taikymo metodai. Į klausimą, ar matomas pasikeitimas tos būklės į gerąją ar į blogąją pusę, galėtų atsakyti tikslingas vertinimas arba ekspertizė. Vaiką veikia labai įvairūs faktoriai: raidos faktorius, kad vaikui nėra nuosekli, bet epizodiškai teikiama pagalba, tiek psichologinė pagalba, tiek socialinių įgūdžių grupių, gali įtakoti ir besitęsiantys nesutarimai tarp tėvų. K. mama pirmosios konsultacijos metu pasakojo apie 2023 m. buvusį galimai netinkamą elgesį su vaiku, kad vaiko tėčiui taikomos kardomosios priemonės. 8 konsultacijos tai pirminis vertinimas pasižiūrėti kaip vaikas eina į santykį, tada turėti susitikimą ir derinti tolimesnį kontaktą ateičiai, prasmė tęsti konsultacijas yra, bet tai turėtų būti suderinta su tėvais.
Teisiamajame posėdyje apie civilinio ieškinio turtinės ir neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes apklausta liudytoja L. J. parodė, kad yra specialioji pedagogė, dirba su mokiniais turinčiais specialiųjų poreikių, t. y. pratybos, konsultacijos mokytojams ir tėvams. Su K. bendrauja nereguliariai, periodiškai, pagal poreikį. Dokumentai buvo pristatyti 2023 m. lapkritį, tuo tarpu grafikas jau buvo sudarytas rugsėjį, toje klasėje yra dar 4 vaikai, labai sudėtingi, autistai, su kuriais reguliariai dirba. Kalbant apie 2023 m. nieko ypatinga negali pasakyti. Kaip ir įprasta, vaikas nenori mokytis, tai būna išvedamas mokytojo arba padėjėjo į kitą patalpą ar pasivaikščioti arba jis supyksta susierzina, taip dažnai su tokiais vaikais būna. Per pratybas mokyta skaityti, rašyti, matematikos, kiti pokalbiai. Mokinių yra daug, todėl K. daug dėmesio negali skirti, nes yra žymiai sudėtingesnių, ir autistų, ir vaikų, turinčių kitokių sutrikimų. K. atėjo į 1 klasę ir nuo pat pradžios pasireiškė elgesiu ne pagal taisykles, sukeldavo muštynes su vaikais, nenorėdavo įsijungti į ugdymo procesą, taip buvo nuo mokslo metų pradžios, vėliau pasibaigė. Mama 2023 m. gegužės 29 d. parašė sutikimą vaiką ištirti, testuoti, pedagoginė tarnyba ištyrė birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. Per visą periodą didelio pasikeitimo tikrai nepastebėjo. Pasikeitė mokinys tik 2 klasėje 2024 m. pradžioje, pasidarė ramesnis, sukalbamesnis. Palyginus su 1 klasės metų pradžia jis dabar yra ramesnis, adekvatesnis, nesukelia tokių didelių problemų, būna pykčio priepuolių, bet tai būdinga mokiniams, turintiems elgesio sutrikimą. Jį yra įvertinus psichologinė pedagoginė tarnyba, nieko jis neišsiskiria iš kitų, turinčių tokius sutrikimus. K. nieko nesakė apie įvykį su tėvu. Individualiai dirbant su juo, ramioje aplinkoje, jis būna labai draugiškas, kabinete jam patinka rami aplinka, kurioje jis gali kažką savo paveikti, noriai užsiima veikla, piešia ar konstruoja, su juo nėra problemų.
Teisiamajame posėdyje apie civilinio ieškinio turtinės ir neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes apklausta liudytoja T. G. parodė, kad yra mokyklos pedagogė-psichologė, užsiiminėja mokymo procesu, vaikų adaptavimu, darbu su tėvais. Apie įvykį sužinojo iš tėvo, gegužės mėnesį. Vaikas nekalbėjo apie įvykį. Jis buvo pirmokas, buvo adaptuojamas. Mokykloje keturios klasės su vaikais, kurie negali susidoroti su savo emocijomis, padedama adaptuotis. K. buvo stebimas klasėje. K. buvo ramus, jautrus, visada gražiai apsirengęs. Vaikas kalbėjo, kad jis gyvena su mama, be tėvo. Šiemet dažnai atveda mokytoja-padėjėja K. pas liudytoją. Jam buvo sunku klasėje susidoroti su savo emocijomis. Kai K. atvesdavo jis visada būdavo ramus, negali pasakyti, kad K. būtų mušęs vaikus, galima visada susikalbėti su juo, bet elgesio problemos kartojosi. 2024 metais (po Naujųjų metų) K. atvesdavo dažniau, balandžio ir gegužės mėnesiais. Atvestas K. piešdavo arba žaisdavo, kol būdavo teikiama pagalba kitam vaikui. Po pokalbio su K. jis nusiramindavo. Negalima teigti, kad tos emocijos buvo sunkios, jis paprasčiausiai nusiramindavo, į 4 pamoką, galimai pavargdavo klasėje, kurioje daug vaikų, jis toks emocionalus, turintis charakterį, bet sugeba su pagalba nusiraminti. Palyginus su 1 klase, pakeitimai buvo, visada būna pakeitimai, nes vaikai auga, bręsta, K. daugiau suvokia, ką galima, ko negalima, jis gudrus vaikas, paprasčiausiai emocionalus, jis sugeba mokytis. Pasikeitimai normalūs ir tokių patologiškų pasikeitimų aš nepastebėjau.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba tai padarė kankindamas nukentėjusį asmenį. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs. Pavojinga veika gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, pavojingi padariniai – fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sužalojimu arba trumpu susargdinimu. Užtenka bent vienos pavojingos veikos atlikimo ir jos sukeltų vienų padarinių, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia pavienį ar daugkartinį mechaninį, fizinį, cheminį ar kitokį poveikį žmogaus organizmui, kuriuo gali būti sukeltas bent vienas iš anksčiau nurodytų padarinių (fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sužalojimu arba trumpu susargdinimu). Mažamečio asmens sąvoka atskleidžiama BK 141 straipsnio 3 dalyje – šiame kodekse nurodytas mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo. Kankinimas baudžiamojoje teisėje suprantamas kaip tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Kankinimo kvalifikuojantis požymis šioje byloje nenustatytas, nes nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis mažamečio sūnaus atžvilgiu naudojo kankinimo būdą, todėl toliau neaptariamas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir nurodė, kad 2023 m. balandžio 4 d. biure, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, savo mažamečiui sūnui K. vieną kartą sudavė botagu. Kaltinamasis suprato, kad toks sūnaus drausminimo būdas yra visiškai nepriimtinas, neteisėtas ir pavojingas mažamečio sveikatai. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, panaudotas įrankis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad A. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam mažamečiui bus sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir tokių padariniu norėjo.
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamoje byloje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus (tarp jų kaltinamojo parodymus teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą), konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. G. 2023 m. balandžio 4 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.00 val., biure, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų K. Z., t. y. tyčia botagu sudavė savo mažamečiui sūnui K. Z. ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinės kojos šlaunį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam K. Z. padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, t. y. sužalojimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Baudžiamojo proceso metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį žmonos A. P. atsakomybėn.
Įstatymas nustato, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. G. yra neteistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalies (sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų). Kaltinamasis tiek ikiteisminio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo padarytos nusikalstamos veikos esminius požymius pripažino visiškai ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Tai taip pat pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais padaryta turtinė žala, nurodyta civiliniame ieškinyje (pirminiame), atlyginta. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pasižadėjo atlyginti visą turtinę ir neturtinę žalą, kurią priteis teismas. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį baudžiamojo proceso metu, parodymus duotus teisimajame posėdyje ir kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tame tarpe teisiamojo posėdžio metu pateiktus pažymėjimus dėl lankytų „Tėvystės įgūdžių“ mokymų, savitarpio pagalbos grupėje „Vyriškai“ (3 t. b. l. 110, 111), teismas prieina išvados, kad po 2023 m. balandžio 4 d. smurto prieš mažametį, A. G. padarė ženklią pažangą. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog A. G. iš esmės laikosi įstatymų, nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Tai rodo, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti, nes teismas turi pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be jau minėto, teismas taip pat privalo įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo žmona A. P. parodė, kad juos sieja artimi santykiai, 4 metus gyvena kartu, augina bendrą dukrą. A. P. nurodė, kad ne tik gali teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį, o daro tai šiuo metu. Kaltinamasis, jos įtakuotas naudojasi psichologų, psichoterapeutų pagalba, dalyvauja dvasinėje praktikoje, saviugdoje, mokomosiomis programomis, kurios padeda suprasti vaikų auklėjimą. Kaltinamasis pats jai papasakojo apie incidentą su K. 2023 metais. Galimai iškarto po incidento pavasarį – vasarą, tiksliai neprisimena, iki ikiteisminio tyrimo. A. P. kaltinamojo poelgiui nepritaria, laiko jį netinkamu vaiko ugdymui, kenksmingu, neteisingu ir senoviniu metodu. A. P. pastebi, kad kaltinamąjį gerai įtakoja vaikų ugdymo mokymai, kartu aptaria pažangą, kartu daug skaito apie vaikų ugdymą, pritaiko tai gyvenime. Kaltinamajam ji yra autoritetas, į kiekvieną prašymą jis atsiliepia ir kartu randamas sutarimas, santykiai remiasi tarpusavio supratimu meile ir pagarba. Kaltinamasis nurodė, kad žmona jam yra didelis autoritetas, kuri parodė, kad santykius galima vystyti kitaip, džiaugiasi dabartinę santuoka, kurioje myli, mylimas, gyvena susitariame. A. P. nuomonė jam yra svarbi, atsižvelgia į jos nuomonę ir jau yra rezultatai. Kaltinamasis pažymėjo, kad A. P. yra toks žmogus, kuris išklauso, o savo nuomonę pasako vėliau, kai apgalvoja. Ji nepritaria, kad sudavė K.. Kaltinamasis prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė ir perduoti jį pagal laidavimą žmonai A. P., kuri yra verta teismo pasitikėjimo.
Teismas A. P. turimas dvi neapmokėtos administracinės nuobaudos už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir 418 straipsnio 1 dalį traktuoja kai nešiurkščias, o pažeistus ANK straipsnius, nenusijusiais su pavojumi visuomenei, todėl netrukdančiais A. P. laikyti tinkamą laiduotoją. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad A. P. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, todėl yra tinkama laiduotoja.
Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. P. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą A. G. nutraukti. Įvertinus pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, leis A. G. geriau ir greičiau atstatyti ryšį su savo vaiku, nustatytinas vienų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamas – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
Kaltinamasis A. G. padarė smurtinę nusikalstamą veiką, prieš savo šeimos mažametį narį, todėl yra BK numatytos sąlygos A. G. taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
VI. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pareikštas 2023 m. spalio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu, 2023 lapkričio 13 d. nutarimu K. Z. (toliau – ir Ieškovas) pripažintas civiliniu ieškovu (1 t.; b. l. 175). Nusikalstama veika Ieškovui padaryta 119,30 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos. Teismui buvo pateiktas 2024 m. gegužės 3 d. patikslintas ieškinys, jame nurodyta, kad Ieškovui nusikalstama veika padaryta 349,30 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos (3 t.; b. l. 83). Be to teismui buvo pateikti mokėjimus patvirtinantys dokumentai, civilinio ieškinio turtinės žalos patikslinimui (padidinimui) (3 t., b. l. 122, 123, 127, 128, 129, 130, 131, 132, 133, 134, 186).
Civiliniame ieškinyje turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas grindžiamas nukentėjusiojo patirto psichinio ir fizinio smurto šiurkštumu, smurto ryškiu ir ilgalaikiu poveikiu nukentėjusiojo sveikatai, gyvenimo kokybei ir emocinei būsenai, būtinumu ilgą laiką lankyti psichologų konsultacijas, gauti kitokią psichologinę pagalbą. Nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė – fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, galimą bendravimo sumažėjimą ateityje. Nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė ir dvasinį sukrėtimą. Dėl elgesio ir emocijų sutrikimo gali tekti lankytis pas psichologą.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
CK yra įtvirtinta bei Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė.
Ieškiniu prašoma iš įtariamojo, priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas sužalojimo masto nustatymui ir gydymui, kurias sudaro nukentėjusiojo lankymasis osteopatijos centre, psichologinės pagalbos teikimas, pirkti eterinių aliejų rinkiniai (naudojami atsipalaidavimui juos lašant į difuzinę lempą), atpalaiduojantis nukentėjusiojo pėdų masažas bei pramoginė kelionė į Varšuvą (užgožti traumuojančius prisiminimus apie įvykį). 119,30 eurų turtinės žalos dydžiui pagrįsti prie civilinio ieškinio (1 t.; b. l. 168) pateikti tokie atliktus mokėjimus patvirtinantys dokumentai: 2023 m. balandžio 6 d. 70 eurų už osteopatijos centro specialisto konsultaciją (1 t.; b. l. 172); 2023 m. balandžio 6 d. 23,30 eurų už teismo medicinos ekspertizės atlikimą (1 t.; b. l. 173); 2023 m. balandžio 10 d. 26 eurų už eterinių aliejų rinkinį (1 t.; b. l. 174). Pastebėtina, kad kaltinamasis tokias išlaidas pripažino ir apmokėjo, ką patvirtina 2024 m. kovo 25 d. atliktas 123,50 eurų mokėjimas (3 t.; b. l. 46).
Patikslintame civiliniame ieškinyje (3 t., b. l. 83) paminėta 119,30 eurų turtinė žala padidėjo 350 eurų ir sudarė 469,30 eurų. Prie patikslinto civilinio ieškinio pateikti tokie atliktus mokėjimus patvirtinantys dokumentai: 180 eurų už 4 psichologo konsultacijas Pal. J. M. šeimos pagalbos centre (2042 m. vasario 21 d., 2024 m. kovo 11 d. ir 2024 m. balandžio 16 d., 3 t., b. l. 86; 3 t., b. l. 88; 3 t., b. l. 90); 2023 m. lapkričio 12 d. 40 eurų už eterinį aliejų (3 t., b. l. 91); 2023 m. gruodžio 12 d. 100 eurų už grupinius užsiėmimus UAB „M.“ (3 t., b. l. 97); 2023 m. lapkričio 20 d. 30 eurų už grupinę vaikų terapiją VšĮ Asmenybės ugdymo centre (3 t., b. l. 92).
2024 m. gegužės 31 d. posėdyje nukentėjusiojo įgaliotosios atstovės advokatės Irinos Karšul pateikti, atliktų mokėjimų patvirtinantys dokumentai, kuriais tikslinamas turtinės žalos dydis: 2023 m. balandžio 22 d. 25 eurų (mokėjimo paskirtis – „Dovana“) (3 t., b. l. 122); 2023 m. gegužės 9 d. 25 eurų (mokėjimo paskirtis – „Dovana“) (3 t., b. l. 123); 2023 m. balandžio 12 d. 80 eurų (mokėjimo paskirtis – lėktuvo bilietai į Varšuva 2 asmenims) (3 t., b. l. 127); 2023 m. gegužės 10 d. 280 eurų (mokėjimo paskirtis – už kelionę į Varšuvą apartamentų rezervacija 2 asmenims) (3 t., b. l. 128); 2023 m. balandžio 17 d. 13,08 eurų (mokėjimo paskirtis – Papugarnia Carmen Varšuva) (3 t., b. l. 129); 2023 m. balandžio 17 d. 11,75 eurų (mokėjimo paskirtis – Papugarnia Carmen Varšuva) (3 t., b. l. 130); 2023 m. balandžio 17 d. 15,72 eurų (mokėjimo paskirtis – Mokot.fund.Warszawiank Varšuva) (3 t., b. l. 131); 2023 m. balandžio 17 d. 15,98 eurų (mokėjimo paskirtis – Mokot.fund.Warszawiank Varšuva) (3 t., b. l. 132); 2023 m. balandžio 17 d. 8,44 eurų (mokėjimo paskirtis – FunPark Varšuva) (3 t., b. l. 133); 2023 m. balandžio 17 d. 7,33 eurų (mokėjimo paskirtis – FunPark Varšuva) (3 t., b. l. 134); 2024 m. gegužės 24 d. 135 eurų (mokėjimo paskirtis – už K. Z. psichologo konsultaciją) (3 t., b. l. 186).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
BPK 113 str. nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. CK yra įtvirtinta bei Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Materialios kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo institutu negalima įgyvendinti nubaudimo funkcijos.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinių išgyvenimų. Visgi civiliniame ieškinyje išdėstyti argumentai, nukentėjusiojo apklausos metu, teisiamajame posėdyje liudytojų išsakytos pozicijos, nesudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajam turėtų būti priteisiama civiliniame ieškinyje nurodyta 3 000 eurų neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimo sukeltos pasekmės yra ilgalaikės ir ateityje lems gyvenimo kokybės pablogėjimą, byloje nėra duomenų, kad po sužalojimo nukentėjusiajam išliko kokie nors liekamieji reiškiniai, kurie yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo smurtu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis iki įvykio turėjo tam tikrų psicho-emocinių problemų, lankė psichologines konsultacijas, turėjo elgesio problemų priešmokyklinio ugdymo įstaigoje, vėliau – mokykloje.
Teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai suabejoti civiliniame ieškinyje išdėstytomis bei nukentėjusiojo motinos M. Ž. nurodytomis aplinkybėmis dėl ypatingai sunkios nukentėjusiojo psicho-emocinės būsenos po įvykio, kuria grindžiama neturtinė žala. Pavyzdžiui, teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos, turinčios specialių žinių ir kvalifikacijos, dirbančios su tam tikrus elgesio ir (ar) emocinius sutrikimus turinčiais vaikais, ypatingai sunkios nukentėjusiojo būsenos nepastebėjo. Atvirkščiai, jų parodymai gali reikšti, jog nukentėjusiojo psicho-emocinės būsenos ypatumai (vaiko sudėtingumas, jo psichikos ypatingas jautrumas ir pan.), susidarė natūraliai, t. y. iki kaltininko poveikio jam. Tuo pačiu tie psicho-emociniai nukentėjusiojo ypatumai, apie kuriuos kaltininkas žinojo, turėjo sąlygoti kaltininko padidintą dėmesį vaiko būsenai ir atitinkamo, nežalojančio elgesio su vaiku parinkimą. Liudytojų L. J., T. G. duotų parodymų pagrindu darytina išvada, kad betarpiškai po įvykio nukentėjusiojo emocinė – psichinė būklė nepablogėjo. L. J. nurodė, kad nukentėjusiojo elgesio (po įvykio) didelio pasikeitimo nepastebėjo, apie įvykį nukentėjusysis nekalbėjo, po Naujų metų (2024 metais), nukentėjusysis pasidarė ramesnis, sukalbamesnis. Palyginus su 1 klasės metų pradžia jis tapo ramesnis, adekvatesnis, nesukeliantis tokių didelių problemų, būna pykčio priepuolių, bet tai būdinga mokiniams, turintiems elgesio sutrikimą, nukentėjusysis yra įvertintas psichologinės pedagoginės tarnybos, nieko neišsiskiria nuo kitų, turinčių tokius sutrikimus. T. G. nurodė, kad nukentėjusysis apie įvykį nekalbėjo, ryškių elgesio pakeitimų nepastebėjo, 2024 metais balandžio ir gegužės mėnesiais nukentėjusįjį dažniau atvesdavo pagalbos – pakalbėti, nuraminti, tikėtina, dėl nuovargio po 4 pamokos. Liudytojos G. J. nurodė, kad nukentėjusysis konsultacijas, dėl emocijų tiek namuose tiek darželyje, dėl pykčio protrūkių, dėl sunkumo atsiskirti nuo mamos, dėl aktyvumo sunkumų tiek namie, tiek darželyje, lankė nuo (apytiksliai) 2020 m. birželio iki 2021 m. birželio. Antrasis konsultacijų ciklas prasidėjo nuo 2024 m. vasario 21 d. iki liudytojos apklausos yra įvykusios 8 individualios konsultacijos su nukentėjusiuoju ir viena konsultacija su M. Ž.. Pirmos konsultacijos metu (2024 metais) nukentėjusysis išsakė, kad pyksta ant tėčio (kaltinamajo) dėl netinkamo elgesio su juo, tai buvo išsakyta vienos konsultacijos metu ir daugiau kitų konsultacijų metu tai nebuvo atkartojama. Ar nukentėjusiojo būklė pagerėjo ar pablogėjo, atsakyti negali.
Turtinė ir neturtinė žala civiliniame ieškinyje iš esmės grindžiama tais pačiais argumentais, t. y. nukentėjusiojo patirtu šiurkščiu psichiniu ir fiziniu smurtu, smurto ryškiu ir ilgalaikiu poveikiu nukentėjusiojo sveikatai, gyvenimo kokybei ir emocinei būsenai, būtinumu ilgą laiką lankyti psichologų konsultacijas, gauti kitokią psichologinę pagalbą. Todėl nenustačius nukentėjusiojo psicho-emocinės būsenos ženklaus ir ilgalaikio pablogėjimo, pareikštas civilinis ieškinys negali būti tenkinamas visa apimtimi.
Teismas pabrėžia, kad nėra abejonių, jog dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų mažametis nukentėjusysis patyrė ne tik sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinių išgyvenimų. Atsižvelgdamas į tai, kad žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, į mažamečio nukentėjusiojo psicho-emocinius ypatumus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kitas turinčias reikšmės aplinkybes teismas laiko pripažintina: 371,60 eurų turtine žala, kurią sudaro:
1. 2023 m. balandžio 6 d. 70 eurų už osteopatijos centro specialisto konsultaciją (1 t.; b. l. 172);
2. 2023 m. balandžio 6 d. 23,30 eurų už teismo medicinos ekspertizės atlikimą (1 t.; b. l. 173);
3. 2023 m. balandžio 10 d. 26 eurų už eterinių aliejų rinkinį (1 t.; b. l. 174);
4. 2023 m. balandžio 12 d. 40 eurų (80 eurų 2 asmenims, mokėjimo paskirtis – lėktuvo bilietai į Varšuva) (3 t., b. l. 127);
5. 2023 m. gegužės 10 d. 140 eurų (280 eurų 2 asmenims, mokėjimo paskirtis – už kelionę į Varšuvą apartamentų rezervacija mokėjimas) (3 t., b. l. 128);
6. 2023 m. balandžio 17 d. 13,08 eurų (mokėjimo paskirtis – Papugarnia Carmen Varšuva) (3 t., b. l. 129);
7. 2023 m. balandžio 17 d. 11,75 eurų (mokėjimo paskirtis – Papugarnia Carmen Varšuva) (3 t., b. l. 130);
8. 2023 m. balandžio 17 d. 15,72 eurų (mokėjimo paskirtis – Mokot.fund.Warszawiank Varšuva) (3 t., b. l. 131);
9. 2023 m. balandžio 17 d. 15,98 eurų (mokėjimo paskirtis – Mokot.fund.Warszawiank Varšuva) (3 t., b. l. 132);
10. 2023 m. balandžio 17 d. 8,44 eurų (mokėjimo paskirtis – FunPark Varšuva) (3 t., b. l. 133);
11. 2023 m. balandžio 17 d. 7,33 eurų (mokėjimo paskirtis – FunPark Varšuva) (3 t., b. l. 134).
Būtent šias išlaidas galima laikyti turtiniais nuostoliais atsiradusiais dėl žalos nukentėjusiojo sveikatai nustatyti ir pašalinti, emocinei būsenai pagerinti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neabejoja dėl to, kad nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai buvo padaryta žala, o šios žalos nustatymui ir pašalinimui reikėjo atlikti tam tikrus veiksmus ir liudytoja M. Ž. tuos veiksmus atliko, ką pagrindžia šie mokėjimai atlikti per trumpą laiką nuo nukentėjusiojo patirto smurtinio poveikio.
Tuo pačiu kiti, teisme pateikti mokėjimai, teismo nuomone, negali būti laikomi patirtos turtinės žalos neginčijamais įrodymais. Dvejuose mokėjimuose nurodyta neaiški mokėjimo paskirtis (nurodyta paskirtis „Dovana“). Likę mokėjimai galėjo būti reikalingi nukentėjusiajam dėl jo psicho-emocinių ypatumų, nes analogiška pagalba jam buvo reikalinga ir iki žalojančio įvykio.
Turtinė žala mažintina 123,50 eurų suma, kurią kaltinamasis 2024 m. kovo 25 d. išmokėjo (3 t.; b. l. 46).
Atsižvelgdamas į tai, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieš mažametį sūnų, kad fiziniam smurtui buvo panaudotas įrankis, specialiai sukurtas fiziniam skausmui sukelti (botagas), tačiau vertindamas tai, kad nėra įrodyti ypatingai sunkūs, mažamečio nukentėjusiojo psicho-emocinę būklę traumuojantys, turintys ilgalaikį poveikį padariniai, įvertinus kitas aptartas aplinkybes ir įrodymus, teismų panašiuose bylose priteisiamas neturtinės žalos sumas, teismas laiko pripažintina 400 eurų neturtinę žalą.
Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. birželio 5 d. pateikė teismui patikslintą pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai iš kaltinamojo A. G. priteistina 755,84 eurų išlaidų suma už advokatės Irinos Karšul teikiama antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam K. Z. Šias išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti į bylą. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumą, apimtį, nagrinėjimo trukmę bei suteiktas teisines paslaugas, taip pat įvertinus, kad kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, kaltinamojo turtinę padėtį, pareikštus civilinius ieškinius, mano, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma suma iš kaltinamojo A. G. nepriteistina.
VII. Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su papildomais įpareigojimais (2 t., b. l. 30), paliktinas po nuosprendžio paskelbimo.
Du kompaktiniai diskai ir USB laikmena su vaizdo ir garso įrašais bei kita informacija, prisegti vokuose prie galinio antro bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą A. G. nutraukti.
A. G. skirti Lietuvos Respublikos 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 8 mėnesių laikotarpį išklausyti visą šių programų kursą.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies iš A. G. K. Z. naudai priteisti 248,10 (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) eurų turtinės žalos ir 400 (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, paliekant nukentėjusiojo K. Z. motinai – M. Ž. teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais. Kitoje dalyje (dėl likusios reikalautos dalies), civilinį ieškinį atmesti.
A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su papildomais įpareigojimais, panaikinti paskelbus nuosprendį.
Du kompaktinius diskus ir USB laikmena su vaizdo ir garso įrašais bei kita informacija – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2) vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.
1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.