- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2-50-921/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00624-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Čiginskaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- O. N., Utenos rajono
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė, Artūras Vaišvila
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovei O. N., jos atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai, atsakovei Utenos rajono 3 – iojo notaro biuro notarei N. K.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms O. N. ir Utenos rajono 3 – iojo notaro biuro notarei N. K. dėl paprastojo vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas 2012 m. balandžio 16 d. paprastąjį vekselį Nr. 1, išrašytą vekselio davėjo A. G. vekselio gavėjai O. N. ir 2013 m. gegužės 7 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. NK-1079, pripažinti niekiniais ir priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012 m. balandžio 16 d. paprastasis vekselis Nr. 1 nėra išrašytas jo, šiame vekselyje parašas yra panašus į jo, tačiau tokio dokumento niekada nėra pasirašęs. Be to, jo su atsakove O. N. nesiejo jokie sutartiniai ar deliktiniai teisiniai santykiai, todėl nebuvo jokio 2012 m. balandžio 16 d. vekselio išrašymo teisinio pagrindo. Atsakovę O. N. pažįsta tik kaip asmenį, kuri UAB „Jontransa“ tvarkydavo darbuotojų priėmimo į darbą dokumentus. Ieškovas neigia gavęs iš atsakovės O. N. 5000 Lt paskolą, nurodė, jog 2012 m. balandžio 16 d. paprastajame vekselyje nėra jokio įrašo apie tai, kad atsakovė O. N. perdavė jam pinigus nuosavybėn, o jis pinigus gavo. Kadangi jo su atsakove O. N. nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai, deliktiniai ar darbiniai santykiai, todėl prievolė, neturinti dalyko, yra niekinė. Taip pat, ieškovo nuomone, vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. NK-1079, yra niekinis, nes niekinis yra jo išdavimo pagrindas, t.y. 2012 m. balandžio 16 d. parastasis vekselis Nr. 1. Vykdomasis įrašas turi būti pripažintas niekiniu ir tuo pagrindu, kadangi buvo išduotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t.y. ieškovui nebuvo pranešta apie tai, kad vekselis neapmokėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė O. N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad vekselyje yra ne jo parašas. Vekselį 5000 Lt sumai išduoti pasiūlė pats ieškovas, jeigu ji padės jam įsidarbinti įmonėje UAB „Jontransa“, kurioje ji dirba administratore. Ji surado darbuotoją, kuris apmokino ieškovą dirbti, be to, dėl ieškovo įdarbinimo tarėsi su įmonės direktoriumi, kuris ieškovo įdarbinimo klausimą paliko spręsti jai. Vekselį išdavė pats ieškovas jo įdarbinimo UAB „Jontransa“ dieną. Dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu taip pat nesutiko, kadangi mano, jog nepranešimas vekselio turėtojui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, negali būti ir nėra kliūtis ne ginčo tvarka išieškoti vekselyje esančią sumą, todėl notaro išduotas vykdomasis įrašas nėra ir negali būti pripažintas niekiniu.
Šalies argumentai
Atsakovė Utenos rajono 3 – iojo notaro biuro notarė N. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, jog išduodama vykdomąjį raštą laikėsi suformuotos notarinės praktikos. Atsakovė O. N. jai pateikė prašymą išieškoti skolą iš ieškovo ir duomenis apie tai, kad ieškovui buvo įteiktas reikalavimą apmokėti vekselį. Pripažino, jog šiuo atveju nebuvo pranešta vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, bet mano, jog tai nekeičia vekselio davėjo padėties, jis kaip buvo taip ir lieka skolininku. Šiuo pagrindu negali būti panaikintas vykdomasis įrašas, o vekselio turėtoja nepranešusi vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, gali tik atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. balandžio 16 d. vekselio davėjo A. G. vardu yra išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis Nr. 1 dėl 5000 Lt sumos sumokėjimo vekselio gavėjai O. N.. Šis vekselis turėjo būti apmokėtas 2013 m. balandžio 16 d. (9 b.l.). Ieškovas pateikė vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimą, iš kurio nustatyta, jog 2013 m. vasario 26 d. ieškovas pakeitė pavardę iš „G.“ į „K.“ (49 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008). Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Nagrinėdamas šios kategorijos bylas teismas nėra aktyvus ir savo iniciatyva nerenka įrodymų bei nagrinėja bylą neišeidamas už teisminio nagrinėjimo objekto ir ribų.
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti vekselį negaliojančiu trimis pagrindais:
visų pirma, ieškinyje nurodė, jog 2012 m. balandžio 16 d. paprastasis vekselis Nr. 1 nėra išrašytas jo, ieškovo, šiame vekselyje esantis parašas yra panašus į jo, tačiau tokio dokumento niekada nėra pasirašęs.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pagal ieškovo pareiškimą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 89-1-00309-13 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl pasikėsinimo sukčiauti, pasinaudojant galimai suklastotu vekseliu, pasirašytu A. G. vardu. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo paskirta užduotis atlikti Rašysenos ir parašo tyrimą dėl galimo paprastojo vekselio suklastojimo (50 b.l). Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyrius 2013 m. spalio 29 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, jog 2013 m. spalio 28 d. gauta specialisto išvada Nr. 11-2013 (13), kurioje nurodyta, kad 2012 m. balandžio 16 d. paprastajame vekselyje Nr. 1 5000 Lt sumai įrašą „A. G.“ įrašė ir pasirašė A. K. (60 b.l.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl to, jog 2012 m. balandžio 16 d. vekselyje Nr. 1 esantis parašas yra panašus į jo, tačiau tokio dokumento niekada nėra pasirašęs, atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos (CPK 178, 185 straipsniai).
Antra, ieškinyje ieškovas nurodė, jog jo ir atsakovės O. N. nesieja ir nesiejo jokie sutartiniai ar deliktiniai santykiai, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo 2012 m. balandžio 16 d. vekselio Nr. 1 išrašymui. Mano, jog sandoris neturintis pagrindo turi būti pripažintas niekiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė O. N. nurodė, jog ji dirba UAB „Jontransa“ administratore. Ieškovas 2012 m. kovo mėn. pradėjo vaikščioti į įmonę dėl darbo. Prašė jos, kad padėtų įsidarbinti šioje įmonėje, nes jis neturi patirties ir jo niekas nepriima į darbą. Pažadėjo, jei ji rekomenduos jį dėl darbo, tai jis atsilygins, sumokėdamas 5000 Lt. Vekselį pasiūlė pasirašyti ieškovas. UAB „Jontransa“ ieškojo darbuotojų, tačiau su patirtimi, todėl ji surado darbuotą, kuris apmokytų ieškovą, be to, dėl ieškovo įdarbinimo kalbėjo su direktoriumi, kuris paliko spręsti įdarbinimo klausimą jai. 2012 m. balandžio 16 d. ieškovas buvo priimtas į darbą, tą dieną ir pasirašė vekselį Nr. 1 5000 Lt sumai. Byloje tarp šalių ginčo dėl to, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas ieškovo įdarbinimo UAB „Jontransa“ dieną, t.y. 2012 m. balandžio 16 d., nekilo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (9, 84 b.l.).
Ieškovas 2013 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu tik nurodė, jog jam atsakovės O. N. pagalbos darbinantis UAB „Jontransa“ nereikėjo, todėl ir nebuvo pagrindo vekselio išrašymui, tačiau šių aplinkybių teismo posėdžio metu neįrodė (CPK 178 straipsnis).
Pateikta Utenos teritorinės darbo biržos 2013 m. gruodžio 17 d. pažyma, kurioje nurodyta tai, kad 2012 m. Utenos teritorinė darbo birža pasirašė vieną trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį dėl C, CE kategorijų transporto priemonių kvalifikacijos įgijimo ir įdarbinimo, kurioje nurodytas darbdavys – UAB „Jontransa“. Pagal šią sutartį baigęs profesinį mokymą asmuo 2013 m. sausio 2 d. buvo įdarbintas į šią įmonę (95 b.l.), priešingai, nei nurodo ieškovo atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė, nepaneigia atsakovės O. N. nurodyto vekselio išrašymo pagrindo buvimo.
Be to, ieškovas 2013 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2012 m. balandžio 16 d. priimant jį į darbą jis pasirašė daug dokumentų: darbo sutartį, darbo saugos sutartį ir kt., kad visų dokumentų neperskaitė gerai, kažkiek skaitė, bet ne iki galo, kad vekselio nepasirašė, nes jei būtų pasirašęs, būtų atidavęs skolą, tačiau šių aplinkybių taip pat neįrodinėjo, kaip ir neįrodinėjo aplinkybių, jog ieškovas, prieš pasirašant vekselį, ar po pasirašymo vekselio buvo kaip nors veikiamas fiziškai ar psichologiškai, priešingai, kaip minėta aukščiau, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012 m. balandžio 16 d. paprastajame vekselyje Nr. 1 parašas yra ieškovo, o tai, kad ieškovas, prieš pasirašant visus įdarbinimo dokumentus, juos perskaitė, nurodė atsakovė O. N., kurios nuosekliais paaiškinimais teismas netikėti neturi pagrindo (CK 1.90, 1.91 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo vekselis yra surašytas ant vieno lapo, jo turinys nėra sudėtingas, šriftas pakankamai didelis, vekselyje prie ieškovo ranka parašyto vardo, pavardės ir parašo yra parašyta „skolininkas“, todėl abejotina, jog ieškovas, pasirašydamas įdarbinimo dokumentus, galėjo nesusipažinti su šio dokumento turiniu ir jį pasirašyti. Be to, ieškovas, pasirašydamas vekselį, buvo 29 metų amžiaus, t.y. turintis pakankamą gyvenimišką patirtį, tad turėjo būti apdairus bei protingas, kad nepasirašytų ant jam nesuprantamo, neaiškaus dokumento, šiuo atveju vekselio.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė nurodė, jog vekselio atsiradimo pagrindas, t.y. ieškovo ir atsakovės O. N. žodinis susitarimas dėl pagalbos įdarbinant UAB „Jontransa“, turi būti teismo ex officio pripažintas niekiniu, remiantis CK 1.80 straipsniu, kadangi DK 88 straipsnyje numatyta, jog tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos nemokamai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ex officio sandorį pripažinti negaliojančiu gali tik tuomet, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003). Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.). Šiuo atveju teismas nenustatė, jog egzistuoja akivaizdus ieškovo ir atsakovės O. N. susitarimo, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, negaliojimo pagrindas, t.y. nėra neginčytinų ir akivaizdžių aplinkybių, kad atsakovė O. N. teikė tarpininkavo įdarbinant paslaugas, atitinkančias DK 88 straipsnio reikalavimus, nes DK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ieškantiems darbo asmenims nemokamai teikia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir verčiasi šia veikla.
Trečia, ieškovas ieškinyje nurodė, jog kategoriškai neigia gavęs iš atsakovės O. N. 5000 Lt paskolą, paprastajame vekselyje nėra įrašo apie tai, kad atsakovė O. N. perdavė jam pinigus nuosavybėn, o jis pinigus gavo, todėl vekselis turi būti pripažintas niekiniu ir šiuo pagrindu.
Ta aplinkybė, kad vekselio išdavimo metu atsakovė O. N. neperdavė ieškovui vekselyje nurodytos pinigų sumos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčijamo vekselio atsiradimo pagrindas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis. Vekselio išdavimui nėra būtini vien tik paskoliniai santykiai. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė O. N. pripažino, kad atsakovui A. K. neskolino vekselyje nurodytos pinigų sumos, tačiau nurodė kitą vekselio atsiradimo pagrindą, kurio buvimo, kaip minėta aukščiau, ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovei O. N. išduotą 2012 m. balandžio 16 d. paprastąjį vekselį Nr. 1 niekiniu atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl vykdomo įrašo pripažinimo negaliojančiu
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė O. N. 2013 m. gegužės 3 d. Utenos rajono 3 – ojo notaro biuro notarei N. K. pateikė rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko A. K. (buvęs G.) pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išrašytą 2012 m. balandžio 16 d. (37 b.l.). Kartu su prašymu atsakovė O. N. notarei N. K. pateikė paprastąjį vekselį, reikalavimą apmokėti vekselį ir registruoto laiško siuntimo pašto kasos kvito kopiją (37-39 b. l.). Notarė N. K. 2013 m. gegužės 7 d. išdavė vykdomąjį įrašą (35 b. l.).
Ieškovas nurodė, jog vykdomasis įrašas, jo nuomone, turi būti pripažintas negaliojančiu, remiantis dviem pagrindais, visų pirma, todėl, kad yra niekinis jo išdavimo pagrindas, t.y. 2012 m. balandžio 16 d. vekselis, ir antra, todėl, kad atsakovė notarė N. K. nesilaikė teisės aktuose numatytos tvarkos dėl vykdomojo įrašo išdavimo, t.y. atsakovė notarė N. K. išdavė vykdomąjį įrašą, nors jam nebuvo pranešta apie tai, kad vekselis yra neapmokėtas. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, teismas dėl vykdomojo įrašo pripažinimo niekiniu šiuo pagrindu nepasisako.
Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas, vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui pateikiami ne ginčo tvarka: kai atsiranda reikalavimo teisė pagal užprotestuotą arba neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Tvarka). Šios Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina: ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo, ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus, ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas ir nurodo, kuriam laikui atidedamas notarinis veiksmas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų); vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius nurodytą reikalavimą pateikti įrodymus, jog pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas (Tvarkos 8 punktas). Vykdomuoju įrašu notaras leidžia išieškoti iš skolininko per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą ar jos dalį su priklausančiomis palūkanomis, vekselio turėtojo sumokėtą notaro atlyginimą. Tokia yra vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka, taip išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011)
Taigi, notarui, priėmusiam prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, įstatyme nustatyta pareiga įsitikinti, ar vekselio turėtojo iniciatyva buvo laiku pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas, o pagal 47 straipsnio 1 dalį - vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo apmokėti, kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“.
Kadangi vekselio davėjui pranešta turi būti per keturias darbo dienas nuo vekselio pateikimo apmokėti, todėl notarui taip pat svarbu žinoti, kada vekselis buvo pateiktas apmokėti, kad jis galėtų įsitikinti, ar nepažeisti ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyti pranešimo pateikimo apie neapmokėtą vekselį terminai.
Notaro išduotas vykdomasis įrašas gali būti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, kai notaras, jį atlikdamas, nesilaikė teisės aktų numatytos tvarkos, neatliko visų būtinų procedūrų arba jas atliko netinkamai.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad, pasibaigus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselio turėtojui (šiuo atveju atsakovei O. N.) nebuvo sumokėta, todėl pagal ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktą atsakovė O. N., prašydama išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal vekselį asmenį – vekselio davėją ieškovą A. K.. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad ieškovui buvo pateiktas vekselis apmokėti, kaip tai numato ĮPVĮ 40 straipsnis, tai pripažino ir šalys, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (37-39 b.l.). Tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovė O. N., tiek atsakovė notarė N. K. pripažino, jog šiuo atveju vekselio davėjui (ieškovui) nebuvo jokia forma pranešta apie tai, kad vekselis neapmokėtas, kaip to reikalauja ĮPVĮ 47 straipsnis, tačiau mano, jog vykdomasis įrašas negali būti pripažintas negaliojančiu, kadangi ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis numato, jog vekselio turėtojas nustatytu laiku nepranešęs, jog vekselis neapmokėtas, savo teisių nepraranda. Jis tik atsakovo už žalą, padarytą dėl jo kaltės.
Su šiais atsakovių argumentais teismas nesutinka. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniai reglamentuoja dvi skirtingas, savarankiškas ir laiko atžvilgiu viena po kitos einančias teisines situacijas. Vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 40, 47 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų įvykdymas yra būtinas vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka. Tiek notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, tiek teismas turi pareigą patikrinti, ar vekselio turėtojas tinkamai įvykdė, be kita ko, ĮPVĮ 40, 47 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, taip pat – ar nepažeisti ĮPVĮ 72 straipsnyje įtvirtinti terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
Taigi ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis, priešingai nei nurodo atsakovės, neatleidžia vekselio turėtojo nuo pareigos pranešti vekselio davėjui apie tai, jog vekselis neapmokėtas, o savo teisių reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka vekselio turėtojas nepraranda tik tuo atveju, jeigu praneša vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, bet tai padaro ne nustatytu laiku, t.y. praleidęs ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą keturių darbo dienų terminą. Šiuo atveju, kaip minėta aukščiau, atsakovė O. N. vekselio davėjui nepranešė apie tai, kad vekselis neapmokėtas, todėl atsakovė notarė N. K. negalėjo išduoti vykdomojo įrašo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog 2013 m. gegužės 7 d. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. NK-1079, pagal pateiktą 2012 m. balandžio 16 d. vekselį Nr. 1 buvo išduotas nesilaikant ĮPVĮ ir Tvarkos reikalavimų, todėl ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, atsakovės notarės N. K. išduotas 2013 m. gegužės 7 d. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. NK-1079, pripažintinas negaliojančiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vienas reikalavimas patenkintas, laikytina, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 50 proc.
Ieškovas A. K. pateikė įrodymus, patvirtinančius 150 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėjimą (6, 7, 83 b.l.).
Atsakovė O. N. pateikė įrodymus, patvirtinančius 3025 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėjimą (96 b.l.). Atsakovė notarė N. K. įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų turėjimą, nepateikė.
Sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo teismas vadovaujasi CPK 98 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovo ir atsakovės O. N. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punktuose įtvirtintais maksimaliais dydžiais bei vertinant bylos, paruošto ieškinio, atsiliepimo į ieškinį sudėtingumą, teismo posėdžių trukmę, pripažintina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė O. N. turėjo po 2000 Lt būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tokiu būdu ieškovas turėjo 2150 Lt (2000 Lt + 150 Lt) būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė O. N. - 2000 Lt būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 50 proc., iš atsakovių O. N. ir notarės N. K. ieškovui A. K. priteistina po 537,50 Lt (2150 Lt x 50 proc./2) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei O. N. iš ieškovo A. K. priteistina 1000 Lt (2000 Lt x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovės O. N. įskaitytina į atsakovei O. N. iš ieškovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ir nustatytina, kad atsakovei O. N. iš ieškovo A. K. priteistina 462,50 Lt (1000 Lt – 537,50 Lt) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Byloje susidarė 19,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 b.l.). Ieškinį patenkinus 50 proc. šios išlaidos šalims nepaskirstomos, nes jų suma priteistina iš kiekvienos šalies atskirai būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu Utenos rajono 3 – iojo notaro biuro notarės N. K. 2013 m. gegužės 7 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. NK-1079.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės notarės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 537,50 Lt (penkis šimtus trisdešimt septynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 462,50 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt du litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.