Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. D., A. D., A. D., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad ji terminą priimti palikimą pagal testamentą, atsiradusį po savo tėvo V. J. D., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 4).

2. Pareiškėja nurodo, jog (duomenys neskelbtini). mirė jos tėvas V. J. D.. VĮ (toliau – valstybės įmonės) Registrų centro Nekilojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. vasario 3 d. duomenimis V. J. D. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje: 0.0618 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė su sutuoktine S. D.. Prieš mirtį tėvas V. J. D. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savo mirties atveju darė tokį patvarkymą: jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat visą kitą turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės ir kada beatsiras, jis paliko jai, L. S., todėl ji yra V. J. D. palikimo testamentinė įpėdinė. Į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, nes buvo klaidingai įsitikinusi, kad pas notarą dėl palikimo priėmimo su pareiškimu reikia kreiptis praėjus trims mėnesiams po mirties, o ne per tris mėnesius. Ją suklaidino viešoje erdvėje esanti informacija, kad paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą išduodami praėjus trims mėnesiams po mirties, todėl ir pas notarą kreipėsi po kelių dienų, suėjus trijų mėnesių terminui po tėvo mirties, kadangi jai buvo žinoma apie tėvo sudarytą testamentą, išreikštą valią visą savo turtą palikti jai ir jos valia buvo priimti tėvo palikimą. Tačiau, nuvykus į notaro biurą, iš jos nei pareiškimas, nei dokumentai nebuvo priimti, paaiškinus, kad terminas yra praleistas ir reikia kreiptis į teismą dėl jo atnaujinimo. Paaiškėjus šioms aplinkybėms iš karto kreipėsi į teisininkus, taip pat kreipėsi į savivaldybę, kad dėl jos sunkios finansinės padėties būtų suteikta valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba. Gavusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 24 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, iš karto susisiekė su jai paskirtu advokatu. Nurodė neturinti teisinio išsilavinimo, patirties paveldėjimo procese, be to trijų mėnesių terminas, per kuriuos asmenys turi kreiptis į notarą, dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas. Kadangi terminą praleido dėl svarbių bei objektyvių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti, nurodo, jog pagal Prienų rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), notaro biure neužvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini). mirusio V. J. D. palikimą, taigi, nėra kitų asmenų, kurių teises ir teisėtus interesus pažeistų termino palikimui priimti atnaujinimas. Be to, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. V. J. D. iš ankstesnių santykių buvo susilaukęs sūnų A. D. ir A. D., kuriuos įtraukė suinteresuotais asmenims, taip pat į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė ir mirusiojo sutuoktinę S. D.. Mano, kad neegzistuoja aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų šių suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 4).

3. Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir reikalavimą.

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

4. Suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepimu su pareiškėjos L. S., kuri yra jos dukra, pareiškimu sutiko (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 53). Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. D. paaiškino, kad sutinka su pareiškimo reikalavimu ir jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

5. Suinteresuoti asmenys A. D. ir A. D. atsiliepimų į pareiškėjos L. S. pareiškimą nepateikė. Pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo, šaukimas į tesimo posėdį suinteresuotas asmeniui A. D. įteiktas darbovietės adresu, o suinteresuotam asmeniui A. D. – viešo paskelbimo būdu.

6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. J. D. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą V. J. D. palikimui priimti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Bylą prašė nagrinėti nedalyvaujant VĮ Turto banko atstovui (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 24 – 31).

7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo tenkinimui, jeigu pareiškėja pateiks nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 35 – 44).

8. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis Nekilnojamojo turto registre V. J. D., gimusio (duomenys neskelbtini)., vardu yra registruota dalis žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei dalis šiame žemės sklype esančių statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog mirusio V. J. D. vardu nėra registruota žemės sklypų, kuriuos atstovaudama Lietuvos Respublikos valstybę galėtų paveldėti Nacionalinė žemės tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo civilinės bylos Nr. e2YT-2105-1060/2023 baigtimi bei pareiškėjos L. S. pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad civilinė byla būtų nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 45 – 52).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. D. mirė (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10). V. J. D. nuo (duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su S. D.; V. J. D. turėjo tris vaikus: sūnus A. D., gimusį (duomenys neskelbtini)., ir A. D., gimusį (duomenys neskelbtini)., bei dukrą L. S., gimusią (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11, 12, 13, 22, 23). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis V. J. D. vardu liko registruotas turtas: 0.0618 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) kuris buvo įgytas esant santuokoje su S. D. ir buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 15 – 18). V. J. D. testamentu visą savo turtą paliko savo dukrai L. S. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 19-20). Pareiškėja palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu kreipėsi į notarą praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Prienų rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog notaro biure neužvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini). mirusio V. J. D. palikimą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 21).

10. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

12. Kaip nurodė pareiškėja, priežastys, dėl kurių ji prašo atnaujinti praleistą terminą, yra ją suklaidinusi viešoje erdvėje esanti informacija, jog paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą yra išduodami tik praėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties, tačiau notarių biure jai buvo paaiškinta, kad dėl palikimo priėmimo ji turėjo kreiptis per tris mėnesius po palikėjo mirties. Pareiškėja pateikė jos nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, jog pas notarą ji kreipėsi po kelių dienų, suėjus trijų mėnesių terminui po tėvo mirties, kadangi jai buvo žinoma apie tėvo sudarytą testamentą, išreikštą valią visą savo turtą palikti jai ir jos valia buvo priimti tėvo palikimą. Tačiau, nuvykus į notaro biurą, iš jos nei pareiškimas, nei dokumentai nebuvo priimti. Paaiškėjus, jog ji praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, ji iš karto kreipėsi į teisininkus bei į savivaldybę, kad dėl jos sunkios finansinės padėties būtų suteikta valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba. Gavusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 24 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, iš karto susisiekė su jai paskirtu advokatu. Nurodė neturinti teisinio išsilavinimo, patirties paveldėjimo procese. Taigi, pareiškėjos įstatymų nežinojimą įtakojo teisinių žinių stoka, realios gyvenimo aplinkybės. Teismo vertinimu, pagal aukščiau nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pareiškėją pripažinti pasyvia įgyvendinant savo teises ir nurodytos aplinkybės pripažįstamos svarbiomis.

13. Vadovaudamasis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, pagal visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimą, nustatytas aplinkybes teismas vertina pareiškėjos naudai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal testamentą priimti tenkinamas pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis.

14. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo V. J. D. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

15. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 39,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 24 d. sprendimu nustatyta, jog valstybės garantuojama ir apmokama teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjai yra 100 procentų, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš jos nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jos tėvo V. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.