Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-08-21 · Civilinė byla Nr. 2S-616-357/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-21
Bylos Nr.
2S-616-357/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
S. U. D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-616-357/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05326-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7893-776/2017 išsprendus ieškovės S. J. ieškinio atsakovui S. U. D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė ir kurios gyvenamoji vieta yra Latvijos Respublikoje, pareiškė atsakovui, kuris yra Pakistano pilietis ir kurio gyvenamoji vieta nežinoma, ieškinį dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. J. ieškinį atsakovui S. U. D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovei išaiškino, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį kompetentingam Latvijos Respublikos teismui. Grąžinto ieškovei S. J. 41,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad vykdydama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartį, ieškovė pateikė duomenis, kad 2010 m. liepos 18 d. ji išvyko gyventi į Latvijos Respubliką ir ten gyveno iki 2018 m. sausio 19 d., kuomet išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur gyvena ir šiuo metu., t. y. pati ieškovė savo nuolatine gyvenamąja vieta iki 2018 m. sausio 19 d. laiko Latvijos Respubliką. Ieškovė taip pat nurodė, kad nei Latvijoje, nei Jungtinėje Karalystėje nebuvo ir nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos. Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę.Teismas vertino, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta ieškinio pateikimo metu buvo Latvijos Respublikoje ir joje buvo ne trumpiau kaip metus iki ieškinio padavimo, nes ieškovė 2010 m. liepos 18 d. persikėlė gyventi į Latvijos Respubliką ir ten gyveno iki 2018 m. sausio 19 d. Pagal nustatytas aplinkybes, remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003), 3 straipsnio 1 dalies a punkto 5 įtrauka, jurisdikcija nagrinėti ieškovės ieškinį priklauso Latvijos Respublikos teismams ir Lietuvos Respublikos teismai šios bylos nagrinėti negali.Teismas pažymėjo, kad ieškovė, išgyvenusi Jungtinėje Karalystėje ne trumpiau kaip šešis mėnesius, pagal Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalies a punkto 6 įtrauką turės teisę kreiptis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į kompetentingą Jungtinės Karalystės teismą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė S. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartį ir įpareigoti santuokos nutraukimo bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas neteisingai nurodė pareiškėjos nuolatinę vietą ir jos trukmę Latvijos Respublikoje. Juk pats pareiškėjos santuokos sudarymo faktas, (duomenys neskelbtini)Šiaulių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, aiškiai parodo ir patvirtina, kad ji tuo metu nuolat gyveno Lietuvoje, o tik vėliau pradėjo laikinai gyventi Latvijos Respublikoje. Reglamente nėra išaiškinta asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Todėl kaip nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikindamas Šiaulių apylinkės ir apygardos teismų nutartis – terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinama autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus principus. Ieškovė Latvijos Respublikoje laikinai gyveno pas tolimus giminaičius ir savo gyvenamosios vietos nebuvo deklaravusi, nedirbo ir neturėjo galimybių dirbti, nes augino mažametį vaiką. Latvijos kalbos nemokėjo ir jos nežino. Jokie socialiniai ryšiai ja su Latvijos Respublika nesieja. Latvijoje ji ne tik, kad negavo jokios paramos vaiko išlaikymui, bet net buvo atsisakyta įregistruoti jos vaiką tikrojo biologinio tėvu vardu. Jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės gyvenimą Latvijoje nėra, išskyrus jos žodžius, todėl, Latvijos Respublikos teismai neturi jokio pagrindo nelegaliai valstybėje gyvenusio, gyvenamosios vietos nedeklaravusio Lietuvos Respublikos piliečio, kuris sudarė santuoką Lietuvos publikoje, priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Šiuo atveju, Lietuvos teismai turėtų vadovautis Reglamento „Briuselis II bis“ 7 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jei joks valstybės teismas neturi jurisdikcijos pagal 3, 4 ir 5 straipsnius, kiekvienoje valstybėje narėje jurisdikcija nustatoma pagal jos teisę. Tai reiškia, kad pagal CPK 784 straipsnio 1 dalį ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, kadangi ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė. Šiuo atveju turėtų būti taikytina nacionalinė teisė, kadangi atsakovas nėra Europos Sąjungos pilietis, o būnant Pakistano piliečiu Europos Sąjungos norminiai aktai netaikytini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atsisakyta priimti, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, jog teismas neteisingai nurodė ieškovės nuolatinę vietą ir jos trukmę Latvijos Respublikoje, be to, teismas turėjo vadovautis Reglamento „Briuselis II bis“ 7 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jei joks valstybės teismas neturi jurisdikcijos pagal 3, 4 ir 5 straipsnius, kiekvienoje valstybėje narėje jurisdikcija nustatoma pagal jos teisę. Su šiais ieškovės atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Byloje nustatyta, kad ieškovė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė ir gyvena Latvijos Respublikoje, pareiškė atsakovui, kuris yra Pakistano pilietis ir kurio gyvenamoji vieta nežinoma, ieškinį dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini)Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas nepilnamečių vaikų nesusilaukė. Kadangi sutuoktiniai gyvena skirtingose valstybėse ir yra skirtingų pilietybių, šioje byloje yra tarptautinis elementas. Ieškovė šiuo metu yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. CPK 784 straipsnyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat, jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai. Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 7(duomenys neskelbtini) str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.Pažymėtina, kad nuo 2005 m. kovo 1 d. tarptautinį elementą turinčiose bylose dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos nustatymo klausimus reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Šis Reglamentas buvo priimtas 2003 m. lapkričio 27 d. ir įsigalioja 2005 m. kovo 1 d. Jis panaikina ir pakeičia 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo, kuris įsigaliojo 2001 m. kovo 1 d. Kadangi šalys santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi, todėl jų santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas sprendžiamas atsižvelgiant tik į Reglamento Nr. 2201/2003 nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).Šiuo metu galiojančio Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnis numato 7 alternatyvias jurisdikcijos taisykles. Bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: 1) yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta; 2) buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena; 3) yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta; 4) yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas; 5) yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo; 6) yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; jurisdikciją; b) kurios teritorijoje, pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.Kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 26 punktą) yra išaiškinęs, kad reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10 PPU, 51 punktas).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė pateikė duomenis, jog 2010 m. liepos 18 d. ji išvyko gyventi į Latvijos Respubliką ir ten gyveno iki 2018 m. sausio 19 d., kuomet išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur gyvena ir šiuo metu (b. l. 75), t. y. pati ieškovė savo nuolatine gyvenamąja vieta iki 2018 m. sausio 19 d. laikė Latvijos Respubliką. Be to, ieškovė taip pat nurodė, kad nei Latvijoje, nei Jungtinėje Karalystėje nebuvo ir nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos (b. l. 75).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta ieškinio pateikimo metu buvo Latvijos Respublikoje ir joje buvo ne trumpiau kaip metus iki ieškinio padavimo, nes ieškovė 2010 m. liepos 18 d. persikėlė gyventi į Latvijos Respubliką ir ten gyveno iki 2018 m. sausio 19 d. Remiantis Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalies a punkto 5 įtrauka, jurisdikcija nagrinėti ieškovės ieškinį priklauso Latvijos Respublikos teismams ir Lietuvos Respublikos teismai šios bylos nagrinėti negali.Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji Latvijos Respublikoje laikinai gyveno pas tolimus giminaičius ir savo gyvenamosios vietos nebuvo deklaravusi, nedirbo ir neturėjo galimybių dirbti, nes augino mažametį vaiką, latvių kalbos nemokėjo ir jos nežino, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ji neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos Latvijos Respublikoje. Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad jokie socialiniai ryšiai jos su Latvijos Respublika nesiejo. Apeliantė teigia, kad ji ne tik, kad negavo jokios paramos vaiko išlaikymui, bet net buvo atsisakyta įregistruoti jos vaiką tikrojo biologinio tėvu vardu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė Latvijos Respublikoje (duomenys neskelbtini)susilaukė sūnaus F. A., kuriam buvo suteikta Latvijos Respublikos pilietybė, vaiko tėvu gimimo liudijime nurodytas K. A., kuris taip pat yra Latvijos Respublikos pilietis (b. l. 10, 96). Todėl darytina išvada, kad apeliantę dar iki 2010 metų siejo šeimos ir socialiniai ryšiai su Latvijos Respublika.Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį kompetentingam Latvijos Respublikos teismui bei pažymėjus, kad išgyvenusi Jungtinėje Karalystėje ne trumpiau kaip šešis mėnesius ieškovė turės teisę kreiptis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į kompetentingą Jungtinės Karalystės teismą, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Reglamento Nr. 2201/2003 7 straipsnio 1 dalimi, numatančia kad jei joks valstybės teismas neturi jurisdikcijos pagal 3, 4 ir 5 straipsnius, kiekvienoje valstybėje narėje jurisdikcija nustatoma pagal jos teisę.Pažymėtina, kad dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi dėl jų jau yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-204-687/2018 ((nutarties 16, 22 punktai) b. l. 63, 66). Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė