- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- A6.-2595-988/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01953-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- S. K.
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Žydrūnė Stuglytė, Agnė Varnelienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., jo atstovei advokatei Žydrūnei Stuglytei,
pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. J., jo atstovei advokatei Agnei Varnelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), einantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), direktoriaus pavaduotojo pareigas bei pagal įgaliojimą direktoriaus pareigas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K., būdamas Bendrovės direktoriaus pavaduotoju bei pagal įgaliojimą vykdydamas direktoriaus pareigas, nuo akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo reikalavimo dėl informacijos pateikimo gavimo per įstatyme nustatytą terminą nepateikė Bendrovės akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamos informacijos apie Bendrovę: 1) savo (S. K.), kaip fizinio asmens, įdarbinimo dokumentų, t. y. darbo sutarties ir joje numatyto atlyginimo, darbo funkcijų (pareigybės) aprašymo; informacijos kieno sprendimu buvo nustatytas (pasiūlytas) jo darbo užmokesčio dydis; 2) Bendrovės reikmėms naudojamo asmeninio transporto ir sudarytų nuomos/panaudos sutarčių su visais papildomais susitarimais kopijų; 3) visų išlaidas kurui pagrindžiančius dokumentų ir visų teisiškai (dokumentais) pagrįstų sprendimų dėl kelionių (komandiruočių); 4) automobilio ridos duomenų ir palyginimo tarp pagrįstų Bendrovės reikmėms kuro sąnaudų ir automobilio ridos pokyčio; 5) įgaliojimo veikti (atlikti direktoriaus funkcijas) patvirtinančių dokumentų. Nepateikdamas Bendrovės akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamos informacijos apie Bendrovę. S. K. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Bendrovės akcininko, teises. Tokiais savo veiksmais S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. parodė, kad direktoriaus pavaduotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuo 2018 m. lapkričio 5 d. Įgaliojimas jam buvo išrašytas anksčiau negu atvyko į darbovietę ir tapo pavaduotoju. Jį bandė paskirti vadovu, bet nesugebėjo. Paaiškino, kad vadovas yra paskiriamas, o jeigu akcininkai nesutaria, tai vadovas būna nepaskirtas. Teigė, kad jo pareigose nėra galimybės teikti informacijos akcininkui. Vien dėl to, kad vienintelis kažką daro įmonėje nereiškia, kad yra vadovas, negali atlikti visų darbų, nes nėra vadovas, o direktoriaus pavaduotojas. Parodė, kad balandžio 2 d. gavo informaciją, kad iki balandžio 5 d. pateiktų dokumentus. Situacija buvo tokia, kad į asmeninius „Email“ atsakinėja, bet šių dokumentų neperskaitė, jų nematė. Laiškus jam siuntė į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ administravo G. Č., dabar elektroninį paštą administruoja kitas žmogus, ji yra atleista, nežino ar ji matė tuos laiškus, jis negaudavo tų laiškų. Tai, kad reikia pateikti informaciją iki balandžio 5 d. apie transporto nuomos, panaudos sutartis, kuro išlaidas automobilio vidaus duomenis ir įgaliojimus nežinojo, tik iš teismo dokumentų matė, priedų nebuvo gavęs. Paaiškino, kad prašomų dokumentų nepateikė, nes nėra vadovas, kad tokius duomenis teikti. Neturi teisių ir pareigų teikti tokius dokumentus. Nenorėjo daryti nusižengimo, teikdamas tuos dokumentus. Nesvarbu į kokią pašto dėžutę ateitų laiškai, vis tiek neteiktų tokių dokumentų. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. vykdė visas funkcijas, kad įmonė funkcionuotų, atstovavo įgaliojimo apimtyje. 2018 m. lapkričio mėn. ir gegužės mėn. vyko akcininkų susirinkimai, juos turi šaukti direktorius, bet gegužės mėn. susirinkimus rengė jis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. J. parodė, kad laiškus siuntė dviem elektroniniais paštais: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo informaciją, kad laiškai buvo gauti, nes „(duomenys neskelbtini)“ yra bendras paštas. Teigė, kad yra aiškiai matyti, kad laiškai buvo perkelti į kitą „folderį“ ir bet kada galima juos atsisiųsti. Jis siuntė, ne tik elektroniniu paštu, bet ir registruotu laišku, kurio niekas neatsiėmė. Įteikti nepavyko niekur, siuntė ir namo, ir į darbovietę. Paaiškino, kad jam informacijos reikėjo, nes įdomu, kaip naudojamos lėšos, kaip vyksta veikla, ar daromi gilesni nuostoliai, nes S. K. veiksmai yra labai nuostolingi. Kaip akcininkas norėjo sužinoti kas vyksta. Rūpinasi savo asmeniniu turtu, nes įmonė šiuo metu eina link bankroto. Jis turi gal 43 ar 44 akcijas, yra įgaliotas atstovauti „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Parodė, kad akcininkų nesutarimai vyksta apie 4 mėnesius, nuo S. K. atėjimo į vadovus. Akcininkai nepasiskiria vadovo, nes nesutaria. Parodė, kad S. K. piktybiškai apsimeta, kad negauna laiškų. Jo nei vienas iš akcininkų nesiūlo kaip vadovo.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. Č. parodė, kad šiuo metu nedirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes S. K. ją atleido, bet šioje įmonėje dirbo nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. S. K. pažįsta, nes jis buvo įdarbintas 2018 metų lapkričio pradžioje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę. Ji buvo atleista, nes S. K. mėgino ieškoti įvairių priežasčių, bet, jos manymu, dėl to, kad ji buvo neparanki. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo įmonės teisininke. Administravo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą, turėjo savo el. paštą (duomenys neskelbtini) ir turėjo prisijungimą prie kito el. pašto (duomenys neskelbtini). Šį paštą administravo ji, bet ir S. K. turėjo prisijungimą prie jo. Į (duomenys neskelbtini) paštą buvo gavusi laiškus iš akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. J.. Balandžio 2 d., tą pačią dieną, kai gavo visus laiškus juos persiuntė ir S. K. į el. paštą (duomenys neskelbtini). Laiške buvo prašoma pateikti įvairią informaciją akcininkui. Kai gauna laiškus, juos išsaugo įmonės archyve. Įmonėje yra archyvas, kur atskirai spausdinami dokumentai, bet kadangi tuo metu buvo darbo ginčas, kai ji net nebuvo įleidžiama į savo kabinetą, kur yra tas fizinis archyvas, tai kai būdavo gaunamas koks raštas, jį išsaugodavo kompiuterio įmonės serveryje ir įmonės dokumentų segtuve, o šiuo atveju laiškas buvo išsaugotas įmonės serveryje. Atspausdinto dokumento neperdavė S. K. dėl to, kad kilo darbo ginčas, kuris prasidėjo, nes, jos manymu, buvo sudaryta nenaudinga įmonei sutartis dėl kurios ji pradėjo kelti klausimus. Darbo ginčas atsirado, kai balandžio 5 d. pateikė prašymą darbo ginčų komisijai dėl S. K. veiksmų ištyrimo, dar iki to laiko jautė S. K. priešiškus veiksmus jos atžvilgiu. Balandžio mėnesį dirbo kitoje įmonėje pagal darbo sutartį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nedirbo. Iki darbo ginčo buvo, kad kalbėdavo dėl atsakymų apie gautą informaciją, S. K. organizuodavo veiksmų atlikimą. S. K. bendrovėje atlikdavo funkcijas kaip direktoriaus pavaduotojas taip pat jis ėjo vadovo funkcijas, jį pripažino faktiniu vadovu. Bendrovės vardu buvo sudaręs sandorius ir darbuotojams vadovavo kasdieninėje veikloje. Šiuo metu su S. K. nėra jokių santykių.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
S. K. teisę veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu patvirtina byloje esantis Bendrovės direktoriaus įgaliojimas. (b. l. 5)
UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte „dėl jūsų kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų ir akcininko teisės gauti informaciją“ nurodyta, kad raštas, pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamo įgalioto atstovo D. J., 2019 m. balandžio 2 d. buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus funkcijas atliekančiam S. K. į elektroninį paštą – (duomenys neskelbtini), taip pat į (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, kad S. K. vykdoma Bendrovės valdymo politika yra tendencinga ir kelianti Bendrovei bankrotą, todėl per įstatyme numatytą 7 dienų laikotarpį prašyta pateikti svarbią ir skubią informaciją: 1) S. K., kaip fizinio asmens, įdarbinimo dokumentus, t. y. darbo sutartį ir joje numatytą atlyginimą, darbo funkcijų (pareigybės) aprašymą; informacijos kieno sprendimu buvo nustatytas (pasiūlytas) jo darbo užmokesčio dydis; 2) Bendrovės reikmėms naudojamo asmeninio transporto ir sudarytų nuomos/panaudos sutarčių su visais papildomais susitarimais kopijas; 3) visus išlaidas kurui pagrindžiančius dokumentus ir visus teisiškai (dokumentais) pagrįstus sprendimus dėl kelionių (komandiruočių); 4) automobilio ridos duomenis ir palyginimą tarp pagrįstų Bendrovės reikmėms kuro sąnaudų ir automobilio ridos pokyčio; 5) įgaliojimus veikti (atlikti direktoriaus funkcijas) patvirtinančius dokumentus. Pranešta, kad nepateikus šių dokumentų kopijų bus kreiptasi į teismą dėl S. K. asmeninės atsakomybės pažeidžiant akcininko teisę į informaciją. (b. l. 6-7)
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad reikalavimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 2 d. nurodytais adresais. Akcininkas (pareiškėjas) nurodė terminą informacijos pateikimui – t. y. ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 5 d. (trumpesnį nei numatytas ABĮ). Per šį terminą S. K. informacijos akcininkui nepateikė. ABĮ nustatytas 7 dienų terminas baugėsi 2019 m. balandžio 9 d. (imtinai). Iki šio termino S. K. informacijos akcininkui taip pat nepateikė. S. K. nebandė susisiekti, tačiau mėgino suklastoti informaciją, kad jo el. laiškai nepasiekė (pasiekė netinkamai). (b. l. 1-3)
Iš byloje esančio reikalavimo bei el. laiškų kopijų matyti, kad reikalavimas pateikti informaciją buvo išsiųstas el. paštu (b. l. 6-14) ir įteiktas 2019 m. balandžio 2 d. patvirtinus apie el. laiško gavimą. (b. l. 15)
Iš duomenų apie įmonės akcininkus matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcininkė, turinti 2086 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. (b. l. 16)
Dėl įrodymų vertinimo ir nusižengimo padarymo
ANK 119 straipsnio 1 dalis numato, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, siunčia, kreipia į kitą nei ANK norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju tai Akcinių bendrovių įstatymas, kurio teisės normų pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas. Tuo pačiu pažymėtina, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios veikos, administracinei atsakomybei kilti užtenka nustatyti bent vienos veikos požymius.
Administracinio nusižengimo sudėties objektyvaus požymio – dalyko (informacijos) – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje, kurio 1 dalis įtvirtina, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad S. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Pirma. S. K. teigimu, jis nepateikė reikiamų dokumentų, nes veikė savo įgaliojimo ribose, nurodė, kad nėra vadovas, todėl neturi teisės teikti tokius duomenis. Teismas su tokia S. K. pozicija nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. lapkričio 2 d. tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė įgaliojimą, kuriuo bendrovės direktoriaus pavaduotojui – S. K. pavedė atstovauti bendrovę santykiuose su visais asmenimis ir naudotis visomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui suteiktomis teisėmis, įskaitant, tačiau neapsiribojant, teisėmis pasirašyti įvairias pirkimo-pardavimo sutartis, nekilnojamojo bei kilnojamojo turto nuomos, panaudos sutartis, preliminarios pirkimo-pardavimo, paskolų, ilgalaikio bendradarbiavimo, rangos, paramos, vežimo, įvairių paslaugų teikimo, taikos, draudimo ir kitas sutartis, kurios susijusios ir būtinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti. Įgaliotam asmeniui suteikta neribota teisė atstovauti bendrovę visose valstybės institucijose, valstybės ar savivaldybės įmonėse ir įstaigose taip pat visuose teismuose dėl visų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusių klausimų.
Byloje kilo ginčas dėl šio įgaliojimo apimties ir S. K. suteiktų teisių veikti bendrovės vardu turinio. Pažymėtina, jog įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui, nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto įgaliojimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įgaliojo bendrovės direktoriaus pavaduotoją S. K. naudotis visomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui suteiktomis teisėmis. Vertinant išduoto įgaliojimo turinį bei įgaliojime numatytas įgaliotojo veikimo ribas, spręstina, kad S. K. teiginiai, jog dokumentų teikimas akcininkui galėtų būti laikomas kaip nusižengimas, nes tokių teisių ir pareigų nenumato įgaliojimas, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis (toliau – CK), reglamentuojančiomis įgaliotojo veikimo ribas (CK 2.137 straipsnis), tiek administracinio nusižengimo byloje esančio įgaliojimo turiniu, nustatyta, kad S. K., kaip įgaliotajam asmeniui, buvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos jo, kaip įmonės vadovo, veikimo ribos pagal šį įgaliojimą, nurodant konkrečius veiksmus kuriuos jis gali atlikti, kurie nėra baigtiniai. Įgaliojimu S. K. laikinai (metams – nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) buvo paskirtas įmonės vadovu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą teismų praktiką, asmuo, laikinai einantis vadovo pareigas, apibūdinamas kaip neapibrėžto ar apibrėžto termino valdymo organo pareigų atlikimo atvejis, kai laikinai einantis pareigas vadovas yra pagal galiojančią tvarką paskiriamas kompetentingų bendrovės organų, kol bus surastas tinkamos kompetencijos ir gebėjimų kandidatas į vadovo pareigas. Tokiu atveju juridinio asmens vadovas išleidžia įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas darbuotojui bei išduoda jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Laikinai paskirtasis vadovas yra valdymo organas. Konstatuotina, kad S. K. suteiktas įgaliojimas atitinka minėtoje teismų praktikoje nurodytą situaciją, kadangi S. K., būdamas Bendrovės direktoriaus pavaduotoju, pagal įgaliojimą buvo paskirtas laikinu Bendrovės vadovu (kol bus surastas ir paskirtas kitas Bendrovės vadovas). Pažymėtina, kad įgaliojime nėra nurodyti jokie apribojimai dėl informacijos teikimo Bendrovės akcininkams. Priešingai, įgaliojimas iš esmės yra neribotos apimties, nes jame, kaip minėta, nurodyta, jog S. K. gali „<...> naudotis visomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui suteiktomis teisėmis, įskaitant, tačiau neapsiribojant <...>“. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad tokio įgaliojimo pagrindu S. K. turėjo teisę ir pareigą informuoti akcininką (us) ir teikti jiems ABĮ ir Bendrovės įstatuose nurodytus dokumentus ir (ar) informaciją, kuriuose yra informacijos apie Bendrovę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nusižengimo darymo metu (ir šiuo metu) Bendrovėje nėra paskirtas kitas atsakingas asmuo, kuris būtų įgaliotas visapusiškai vadovauti ir atstovauti Bendrovei. S. K., kaip laikinas Bendrovės vadovas, tai supranta ir žino, todėl jo vardu adresuotas Bendrovės akcininko kreipimasis dėl informacijos pateikimo, privalėjo būti vykdomas, o atsisakius tai daryti – turėjo būti pateikiamas motyvuotas atsisakymas tai daryti. Teismo vertinimu, įgaliojimo turinys ir apimtis yra pakankami tokiems veiksmams atlikti, o S. K. laikytinas atsakingu ir tinkamu asmeniu, kuris Bendrovėje vienintelis turi galimybę naudotis visomis Bendrovės vadovui suteiktomis teisėmis.
Antra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė padaręs jam inkriminuojamą nusižengimą, teigdamas, kad jis negavo elektroninių laiškų (negavo laiškų priedų), kuriuose buvo prašomas pateikti akcininkui reikiamus dokumentus ir informaciją. Teismas tokius S. K. parodymus vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją. Iš nusižengimo bylos matyti, kad Bendrovėje yra bendras elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini), kurio prisijungimo duomenis, kaip Bendrovės vadovas, turi ir S. K.. Taip pat nustatyta, kad S. K. naudojasi ir kitu asmeniniu-darbiniu elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu S. K. nurodė, kad į šį savo asmeninį - darbinį paštą jis gavo akcininko siųstus laiškus, tačiau dėl netinkamos kokybės, jie sistemos buvo perkelti į atskirą nevartojamą sritį, dėl ko jis negalėjo atidaryti šio laiško priedų (kuriame ir buvo akcininko prašymas dėl informacijos pateikimo). Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad akcininko kreipimasis į įmonės vadovą elektroniniu paštu, laikytinas tinkamu akcininko kreipimusi į Bendrovę dėl informacijos pateikimo (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-178-478/2019). Nagrinėjamu atveju akcininkas prašymą dėl dokumentų pateikimo siuntė oficialiu Bendrovės el. pašto adresu, bei papildomai – asmeniškai S. K., jo asmeniniu - darbiniu el. pašto adresu (kartu prašymas buvo siųstas paprastu (registruotu) paštu, bet S. K. laiško neatsiėmė). Taigi pareiškėjas tiesiogiai kreipėsi į Bendrovę bei ėmėsi kitų papildomų veiksmų siekdamas užsitikrinti, jog jo prašymas pasiektų įmonės vadovą. Tokiu būdu spręstina, kad pareiškėjas ėmėsi visų priemonių ir išnaudojo visas galimybes apie savo prašymą informuoti Bendrovės vadovą. S. K. versija dėl el. laiškų netinkamo gavimo (kai negalima peržiūrėti priedų) atmestina, nes tokie jo paaiškinimai prieštarauja liudytojos G. Č. parodymams. Informacijos reikalavimo metu Bendrovėje dirbusi G. Č. parodė, kad ji ir S. K. turėjo priėjimą prie bendro Bendrovės el. pašto (duomenys neskelbtini); ji į šį paštą gavo D. J. siųstus laiškus su priedais, o priedai prie šių laiškų atsidarė – buvo galima juos matyti; be to, ji visus į bendrąjį įmonės paštą gautus laiškus ji persiuntė S. K. į asmeninį el. paštą. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, nes ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos paaiškinimai nuoseklūs ir logiški. Vien ta aplinkybė, kad G. Č. buvo atleista iš Bendrovės dėl nesutarimų su S. K., negali būti laikoma pagrindu iš esmės kritiškai vertinti jos parodymus, nes šiuo metu S. K. ir G. Č. jokie darbiniai ar asmeniniai santykiai nesieja.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. K., turėdamas prisijungimą prie bendro Bendrovės el. pašto, kaip vadovas, privalėjo rūpintis ir domėtis Bendrovės veikla, tikrinti ir skaityti Bendrovės vardu gaunamus el. laiškus, nes jis vienintelis visa apimtimi buvo atsakingas už Bendrovės veiklą ir santykius su trečiaisiais asmenimis. Kartu teismas konstatuoja, kad S. K. turėjo gauti D. J. jam el. paštu (duomenys neskelbtini) siųstą prašymą dėl informacijos pateikimo (kaip priedą), nes analogiškas laiškas su prašymu buvo gautas tam pačiam tinklui (serveriui) priskiriamam el. paštui (duomenys neskelbtini); be to, liudytoja G. Č. parodė, kad ji D. J. laišką persiuntė S. K., kas reiškia, kad S. K. šį laišką tikrai turėjo gauti ir matyti visus prie jo prikabintus priedus, tame tarpe ir D. J. prašymą dėl informacijos pateikimo.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. K. požiūrį į Bendrovės vadovo pareigas ir santykius su akcininku parodo jo paaiškinimai teisme: jog net jeigu jis būtų gavęs el. laiškus dėl informacijos pateikimo, jos vis tiek nebūtų pateikęs. Toks S. K. priešiškas nusistatymas, teismui taip pat kelia abejonių dėl neva netinkamo informacinės sistemos darbo ir laiškų perkėlimo į atskirą sritį, kurioje laiško priedai tampa nematomi.
Nors, kaip minėta, D. J. prašyme dėl informacijos pateikimo buvo nurodytas trumpesnis nei ABĮ nustatytas 7 dienų terminas, tačiau šiuo atveju ši aplinkybė esminės įtakos S. K. veiksmų vertinimui neturi, nes S. K. informacijos nepateikė nei per D. J. prašyme nurodytą terminą, nei per ABĮ nustatytą 7 dienų terminą.
Trečia. S. K. taip pat teigė, kad jis neprivalėjo akcininko D. J. prašomos informacijos pateikti, nes tokią informaciją teikti nėra privaloma pagal ABĮ ir Bendrovės įstatytus.
Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnyje yra įtvirtintos akcininkų teisės. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teisė gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Ta pati nuostata nurodyta ir bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 9.1 punkte. Šios nuostatos suponuoja tai, kad akcininkas bet kuriuo metu, neviršydamas akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje nustatytų ribų, turi teisę gauti reikiamą informaciją apie Bendrovę. Vadovaujantis Bendrovės įstatų 9.4 punktu, už Bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimą akcininkams ir kitiems asmenims atsakingas Bendrovės direktorius. Šioje situacijoje, kaip minėta anksčiau, Bendrovės direktoriumi yra paskirtas (įgaliotas) Bendrovės direktoriaus pavaduotojas S. K.. S. K., kaip Bendrovės vadovas, yra vienintelis asmuo atsakingas už reikiamų dokumentų pateikimą akcininkams, kiti Bendrovės organai tokių įgaliojimų neturi.
Nagrinėjamu atveju Bendrovės akcininko įgaliotas D. J. pareikalavo tokios informacijos apie Bendrovės veiklą: S. K. darbo sutarties, joje numatyto atlyginimo bei darbo funkcijų, transporto nuomos sutarčių, automobilio eksploatacijai naudojamo kuro išlaidų dokumentų, automobilio ridos duomenų, įgaliojimo atlikti direktoriaus funkcijas patvirtinančių dokumentų.
Apklaustas teisme D. J. parodė, kad prašomi dokumentai ir informacija jam buvo būtini, nes jis, kaip Bendrovės akcininkas, siekė saugoti įmonės interesus ir sužinoti kaip vykdoma Bendrovės veikla, kaip naudojamasi Bendrovės lėšomis, kadangi Bendrovės įstatų 2.1 punkte yra nurodyta, kad pagrindinis Bendrovės tikslas yra siekis maksimalaus pelno Bendrovei ir Bendrovės akcininkams. Akcininkas, prašydamas pateikti reikiamus dokumentus, norėjo įsitikinti ar šis įstatuose įtvirtintas tikslas yra vykdomas. Tų pačių įstatų 5.2 punkte nurodyta, kad bendrovės organai (visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas-Bendrovės direktorius) privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai.
Kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, informacija ir dokumentai, kurių akcininkas gali prašyti pateikti įmonės vadovo, gali būti:
1) Konkrečiai įvardinti ABĮ ar įmonės įstatuose. Šiuo atveju D. J. pateiktame prašyme nebuvo nurodyti ABĮ minimi konkretūs dokumentai (bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijos). Bendrovės įstatuose papildomi dokumentai ar informacija nėra nurodyta.
2) Aiškiai ir konkrečiai neapibrėžti ABĮ ar Bendrovės įstatuose: Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju Bendrovės akcininkas turi teisę gauti bet kokius dokumentus ar informaciją, susijusią su įmonės veikla, tačiau tokiu atveju būtina nustatyti, kad akcininkui tokie dokumentai yra būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių dėl Bendrovės akcininko teisės gauti prašomą informaciją. Anksčiau minėti dokumentai yra tiesiogiai susiję su Bendrovės naudojamomis lėšomis, nes tiek Bendrovės direktoriui mokamas atlyginimas, tiek Bendrovės patiriamos išlaidos transporto priemonėms yra susiję su Bendrovės turto ir lėšų naudojimu, kartu ir su Bendrovės pajamomis, išlaidomis, gautinu pelnu ir pan. Teismas pažymi ir tai, kad Bendrovės įstatų 7.4.6. punkte įvardyta, jog Bendrovės direktorius turi teisę sudaryti, pakeisti ar nutraukti įsipareigojimus ar sandorius, kai jų suma viršija 1444,10 eurų tik gavęs išankstinį Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad Bendrovės vadovas prašytų visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo dėl minėtų dokumentų sudarymo ar pakeitimo, todėl Bendrovės akcininkui gali kilti abejonių dėl Bendrovės direktoriaus sandorių, viršijančių minėta sumą, sudarymo. Siekdamas patikrinti Bendrovės direktoriaus (kartu ir įmonės) veiklą, akcininkas gali reikalauti informacijos, susijusius su Bendrovės sandoriais dėl transporto priemonių nuomos ir eksploatacijos, nes tokie sandoriai tikėtina gali viršyti 1444,10 Eur sumą.
Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad akcininko atstovas D. J. turi teisę gauti prašyme išvardintą informaciją, nes Bendrovėje yra dalis ir jo turto, dėl ko jį su Bendrove sieja turtiniai interesai. Todėl bet kokia nenaudinga ar nuostolinga Bendrovės veikla tiesiogiai liečia visus Bendrovės organus, įskaitant ir akcininkus, ko pasekoje gali keistis jo valdomo turto (akcijų) vertė. Tokiu atveju šios aplinkybės gali turėti įtakos akcininko teisėms, numatytoms ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte (gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte (kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais). Tai reiškia, kad akcininkui aukščiau minėti dokumentai (informacija) yra būtini vykdant ABĮ numatytus reikalavimus ir įgyvendinant konkrečias šiame teisės akte nustatytas teises.
Nustačius, jog D. J. reikalaujama informacija buvo privaloma teikti Bendrovės vadovui, pasisakytina ir dėl tvarkos, pagal kurią tokia informacija turi būti teikiama. Detalizuojant aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, jog akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę Akcinių bendrovių įstatyme nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas turi kreiptis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės vadovo teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Teismas pažymi, kad, naudojantis suteikta teise, svarbus kriterijus – nepiktnaudžiavimas ja, o vykdant pareigą – ne formalus jos įvykdymas, o kokybiškai turiningas įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-10-697/2016).
Atsižvelgiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ABĮ normas, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nei vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad S. K., būdamas Bendrovės įgaliotu vadovu (direktoriumi), nepateikė įstatyme nustatytu terminu įmonės akcininkui reikalaujamų pateikti dokumentų. Taip pat jis nepasinaudojo nei viena anksčiau minėta alternatyvia galimybe, kurios pagrindu vadovo elgesys būtų pripažintas teisėtu. Taigi jis, kaip juridinio asmens vadovas, tyčia sąmoningai neatliko įstatyme nustatytos pareigos per įstatymo numatytą terminą pateikti akcininko prašomą informaciją, taip pažeisdamas akcininko akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines teises, kadangi akcininkas buvo visiškai eliminuotas nuo galimybės pasinaudoti savo teisėmis bei padarydamas administracinį nusižengimą įvardytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nuobaudos skyrimo
Teismas, S. K. skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu akcininkų teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė per įstatyme nustatytą terminą, nepateikė Bendrovės akcininkui reikalaujamos informacijos). Taip pat teismas įvertina tai, kad šioje byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nėra duomenų apie S. K. teistumą ar baustumą administracine tvarka.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, S. K. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, artima minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2595-988/2019. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.